Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. skunde (b. l. 1–4) prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016-03-21 sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-16-NT-909-4228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas išspręsti susidariusią situaciją dėl individualios įmonės savininkų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo ribojimo bei negalimumo registruotis darbo biržoje, įvertinęs situacijos sudėtingumą ir neturėdamas lėšų advokatui nusisamdyti, kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos argumentu, kad jis buvo skolingas Tarnybai. Pabrėžė, kad prašymą mokėti dalimis buvo pateikęs 2015 m. sausio mėnesį ir į jį Tarnyba 2015-01-16 pateikė atsakymą, kad įmoką gali mokėti po 17,38 Eur per mėnesį. Įmokas mokėjo iki 2015-04-13. Nurodė, kad dėl pasunkėjusios finansinės padėties, Tarnybai 2015-05-10 pateikė prašymą nukreipti skolos išieškojimą į darbovietę. Pareiškėjas teigė, kad į šį prašymą negavo jokio atsakymo iš Tarnybos. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra nesąžiningas, kadangi jis dalį skolos jau yra sumokėjęs, pažeidžiantis jo, kaip piliečio, teises bei Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 26 straipsnį, ribojantį diskriminaciją. Pabrėžė, kad įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją, įskaitant ir turtinės padėties ar kito požymio pagrindu.

Be to, atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad jokio kito prašymo, išskyrus Tarnyboje gautą 2015-06-15, nebuvo siuntęs ir jokio atsakymo į minėtą raštą iš Tarnybos negavo.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 88). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–31).

Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2016-03-14, pateikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, buvo neatlikęs 7 numatytų periodinių mėnesinių mokėjimų ir buvo skolingas 85,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus tarnyba) 2013-04-26 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1386-13 suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Skolos fakto pareiškėjas neginčijo.

Tarnyba akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 7 d. 11 p., antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pažymėjo, kad M. K. prašymo pateikimo dieną nebuvo sumokėjęs likusios 85,72 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti Vilniaus tarnybos 2015-06-30 raštu Nr. (1.38.) SD-1525-15. Dėl šių priežasčių Tarnyba atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Tarnyba atsiliepime prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant (b. l. 81). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui M. K. ginčijamu Sprendimu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo 2016-04-07 nutartimi priimtas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo (b. l. 25–26), kuris ir bus vertinamas šioje administracinėje byloje.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus tarnyba 2013-04-26 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1386-13 suteikė M. K. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-182/2013, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 44–46). Vilniaus tarnyba 2013-09-02 sprendimu nusprendė toliau pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-182/2013, pareiškėją 100 procentų atleidžiant nuo valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 47–49).

Vilniaus tarnyba 2014-12-15 raštu Nr. (1.38.) 2LPA-139, pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimui, vadovaudamasi Įstatymo 19 str. 2 d., informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti 155,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už Vilniaus tarnybos 2013-04-26 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1386-13 suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 50–51).

Pareiškėjas 2015-01-06 Vilniaus tarnybai pateikė prašymą leisti apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dalimis (b. l. 52) ir 2015-01-12 pateikė banko išrašą, patvirtinantį, kad sumokėjo 17,38 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 56).

Vilniaus tarnyba 2015-01-16 raštu Nr. (1.38.)SD-94-15, įvertinusi pareiškėjo prašymą, sutiko, kad likusią neapmokėtą 137,86 Eur (155,24 Eur–17,38 Eur) sumą pareiškėjas apmokėtų dalimis iki 2015-09-15, sumokėdamas po 17,38 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, jog nustatytu laikotarpiu nesumokėjus dviejų mokėjimų iš eilės, Tarnyba vienašališkai panaikins mokėjimo išdėstymą ir pareikalaus apmokėti visą sumą iš karto (b. l. 57).

Pareiškėjas 2015-06-15 raštu (reg. Nr. (1.38.) TP-744-15; prašyme nurodyta data 2015-06-10), argumentuodamas pablogėjusia materialine padėtimi, nurodė, kad negali Tarnybai pervesti likusios sumos, siūlė tolesnį skolos mokėjimą nukreipti į darbovietę arba į mokamą neįgalumo pensiją ir netaikyti tiesioginio skolos nurašymo (b. l. 58).

Vilniaus tarnyba 2015-06-30 raštu Nr. (1.38.) SD-1525-15 sutiko, kad likusią nesumokėtą 85,72 Eur dydžio sumą pareiškėjas apmokėtų dalimis iki 2016-07-15, mokėdamas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos po 7,14 Eur įmoką. Be to, šiame rašte nurodė, kad neturi teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjo turimas sąskaitas bankuose, negali areštuoti turimų lėšų (b. l. 59).

Pareiškėjas 2016-03-10 (Tarnyboje gautas 2016-03-14) pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, pateikiant ieškinį prieš valstybę ir ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (b. l. 32–34).

Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., 18 str. 2, 4 d., priėmė 2016-03-21 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-909-4228 atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba Sprendime nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2015-04-13 sumokėjo 69,52 Eur įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau nebuvo sumokėjęs likusios 85,72 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti Vilniaus tarnybos 2015-06-30 raštu Nr. (1.38.) SD-1525-15. Kadangi pareiškėjas nebuvo atlikęs nei vienos įmokos, nustatytos Vilniaus tarnybos 2015-06-30 raštu, padarė išvadą, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteiktina.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad Sprendimas yra nesąžiningas, kadangi jis dalį įmokų yra sumokėjęs, negavo atsakymo į jo 2015-06-15 teiktą prašymą, be to, teigia, kad yra diskriminuojamas.

Tarnyba priėmė Sprendimą, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., 2015-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). Taigi, vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pažymėtina, kad šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba atsisakė dėl to, kad jis nėra apmokėjęs dalies, t. y. 85,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-182/2013. Taigi pirma sąlyga, būtina Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktui taikyti, nustatyta. Vertintina, ar egzistavo ir antra sąlyga, t. y. ar iki nurodyto termino pareiškėjas neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Teismas, siekdamas visapusiškai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, kreipėsi į Tarnybą dėl papildomos informacijos pateikimo (b. l. 85). Tarnyba teismui pateikė informaciją ir nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015-04-13 nėra sumokėjęs nei vienos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 88). Taigi, pareiškėjas nei prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą metu, nei Sprendimo priėmimo metu, nei iki bylos nagrinėjimo teisme nėra sumokėjęs nei vienos įmokos. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių likusios skolos dalies apmokėjimą. Pats pareiškėjas nurodė, kad iki 2015-04-13 mokėjo skolą ir tai atitinka Tarnybos pateiktus duomenis (b. l. 91). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skolos dalis nėra sumokėta. Tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs dalį skolos, nepaneigia, jog kitos dalies jis nėra sumokėjęs. Įstatymas sieja ne tik su visos skolos, bet ir jos dalies neapmokėjimu.

Tarnyba teismui nurodė, kad atsakymą į pareiškėjo 2015-06-10 prašymą 2015-06-30 išsiuntė paprasta pašto siunta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad toks atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas jo nurodytu adresu. Be to, pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių ir pats nepasidomėjo dėl pateikto prašymo. Akivaizdu, kad pareiškėjui 2015-06-30 raštu buvo nustatytas palankesnis, nei 2015-01-06 raštu patvirtintas, skolos mokėjimo grafikas. Taigi, Tarnyba vertino pareiškėjo finansinę padėtį ir sudarė galimybę mokėti mažesnes įmokas ilgesnį laikotarpį, t. y. iki 2016-07-15. Pareiškėjas nuo 2015-04-13 nei vienos skolos įmokos nemokėjo, dėl pateikto prašymo nesikreipė į Tarnybą ir tai patvirtina, kad nesiekė sumokėti likusios skolos dalies. Teismo vertinimu, net ir negavęs atsakymo iš Tarnybos, pareiškėjas turėjo pareigą mokėti skolos dalį pagal 2015-01-06 raštu patvirtintą skolos mokėjimo grafiką. Atsižvelgus į Vilniaus tarnybos 2015-06-30 rašto turinį ir įvertinus pareiškėjos tęstinius santykius su Tarnyba, darytina išvada, kad Tarnyba neprivalėjo siųsti atsakymo registruota pašto siunta. Pareiškėjas tokio pageidavimo 2015-06-10 prašyme nebuvo išreiškęs, o Įstatyme tokio įpareigojimo Tarnybai nėra nustatyto. Konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Tarnybą ir atitinkamai domėtis savo prašymo eiga bei stengtis padengti skolą nustatytu grafiku. Taigi, pareiškėjas nebuvo pakankami aktyvus, siekdamas gauti atsakymą iš Tarnybos dėl teisinės pagalbos suteikimo. Esminė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui buvo sudarytos palankios galimybės skolą mokėti dalimis, o ne visą iš karto ir tik nuo paties pareiškėjo priklausė tinkamas skolos mokėjimas dalimis. Šiuo atveju pareiškėjas nei 2015-01-06 raštu, nei 2015-06-30 raštu nustatytais mokėjimo terminais neatliko skolos mokėjimų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nesumokėjo skolos. Pažymėtina, kad yra pasibaigę abu Vilniaus tarnybos raštuose nustatyti skolos mokėjimo terminai, t. y. pareiškėjas dalimis 85,72 Eur sumą turėjo sumokėti iki 2015-09-15 (b. l. 57) ir iki 2016-07-15 (b. l. 59).. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolos dalis (85,72 Eur) liko nepadengta, todėl Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. Būtent Tarnybai suteikta teisė priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (Įstatymo 18 str. 2 d.).

Be to, teismas nenustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir pareiškėjo diskriminacijos dėl jo turtinės padėties. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Tarnyba individualiai vertino pareiškėjo turtinę padėtį ir jam antrą kartą išdėstė skolos mokėjimą, tačiau pats pareiškėjas nesiekė įvykdyti įsipareigojimų mokėti pagal nustatytą grafiką. Pažymėtina, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo pateiktą konkretų prašymą ir, pačiam pareiškėjui pašalinus kliūtis, t. y. sumokėjus likusią skolos dalį, remiantis Įstatymu gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, jog jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies kitoje byloje, todėl Sprendimas atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (aktuali redakcija) 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.