- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- II-778-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00636-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimu R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 11 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 26 d. 18.13 val. vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi priešais važiavusios transporto priemonės galą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimu, jį skundžia ir prašo panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas tinkamai neįvertino įvykio aplinkybių, neišreikalavo sankryžos vaizdo medžiagos, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad automobilio „BMW“ vairuotojas vairavo chuliganiškai, turėdamas aiškius motyvus pagąsdinti, gestikuliavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucijos atstovas nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 26 d. piko metu važiuodamas persirikiavo į kitą jam reikalingą eismo juostą, praleidęs vieną po kito ja važiavusius automobilius. Automobilio „BMW“ vairuotojas, nepaisydamas to, kad pareiškėjas rodė posūkį persirikiuoti, spausdamas jam neleido įvažiuoti į reikiamą juostą. Šį automobilį praleido ir spustelėjo garsinį signalą, išreikšdamas nepasitenkinimą nekultūringu šio vairuotojo elgesiu. Didelio greičio nebuvo, tačiau automobilio „BMW“ vairuotojas staigiai stabdė, nors jam priešais nebuvo jokios kliūties. Iki priekyje važiavusio automobilio nuo jo vairuotos transporto priemones buvo apie 1,5–2 metrų tarpas. Dėl tokio stabdymo jis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio kairį šoną gale. Automobilis „BMW“ pavažiavo jau po atsitrenkimo.
Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam reikalinga eismo juosta – vidurine juosta. Įvažiavo į žiedą, buvo spūstis. Jo automobilyje buvo vaizdo registratorius. Daugiau dėmesį kreipė į eismą dešinėje, nes trečia juosta automobiliai turi važiuoti aplinkui žiedą ir negali persirikiuoti. Vėliau peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus įrašą matė, kad pareiškėjo automobilis rodė posūkį, važiuodamas trečia juosta (kairiau jo automobilio). Greitis buvo 15–20 km/val., ne daugiau. Išgirdo garsinį signalą, kuris, jo supratimu, reiškia, kad kažkas jau įvyko arba įvyks. Pristabdė, tačiau visiškai nesustojo. Jo stabdymas nebuvo staigus, nes važiuojant tokiu greičiu staigiai stabdyti apskritai neįmanoma. Pristabdymo metu įvyko jo ir pareiškėjo automobilių kontaktas, kuris nebuvo didelis, pažeidimai nedideli. Visiškai automobilį sustabdė po kontakto. Po įvykio paklausė pareiškėjo, dėl ko jis naudojo garso signalą. Šis atsakė, kad jį panaudojo norėdamas būti įleistas, mandagumo. Kadangi nesutarė dėl eismo įvykio kaltininko, iškvietė policijos pareigūnus. Kategoriškai nesutinka, kad vairavo chuliganiškai, agresyviai, negestikuliavo.
Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jai važiuojant automobiliu su savo sutuoktiniu R. K., įvyko eismo įvykis žiedinėje sankryžoje. Sutuoktinis ir ji važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, bandė rikiuotis į dešinę, kad įvažiuotų vėl į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rodė posūkio signalą, tačiau automobiliai jų neįleido. Jis spustelėjo garsinį signalą. Pralenkęs jį automobilis „BMW“ ir jo neįleidęs, persirikiavo į tą pačią eismo juostą, kuria jie važiavo ir staigiai stabdė, sukeldamas avarinę situaciją. Jos sutuoktinis į kitą eismo juostą, esančią dešinėje, nepersirikiavo, liko toje pačioje eismo juostoje.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jame aplinkybės buvo įvertintos teisingai, ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi priešais važiavusios transporto priemonės galą.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, išskyrus kitas šiame straipsnyje numatytas taisykles. Kelių eismo taisyklių 127 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Šiuo atveju, R. K. neginčija to, kad jo transporto priemonė, važiuodama žiedine sankryža, atsitrenkė į priešais važiavusį nukentėjusiojo vairuotą automobilį „BMW“. Tačiau, teikdamas skundą teismui, jis tvirtina, kad šio eismo įvykio kaltininku yra ne jis, o būtent minėto automobilio „BMW“ vairuotojas, tokius savo argumentus grįsdamas tuo, kad priekyje važiavęs nukentėjusysis staigiai stabdė ir būtent šis stabdymo veiksmas sąlygojo jo atsitrenkimą į automobilio „BMW“ galą. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
Iš byloje esančio nukentėjusiojo pateikto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo (11 s) matyti, kad nukentėjusysis, važiuodamas žiedine sankryža, judėjo savo eismo juostoje, o jam iš kairės stovėjo pilkos spalvos „Toyota“ automobilis, kuris rodydamas posūkį į dešinę, ketino persirikiuoti į nukentėjusiojo eismo juostą. Nukentėjusysis šios transporto priemonės nepraleido ir toliau važiavo savo pasirinkta eismo juosta tiesiai. Šios aplinkybės objektyviai visiškai paneigia liudytojos N. K. parodymus apie tai, kad automobilis „BMW“ persirikiavo į jo bei sutuoktinio pasirinktą eismo juostą. Be to, priešingai nei teigė liudytoja ir nurodė pareiškėjas, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad nukentėjusysis kažkuriuo metu važiuodamas būtų staigiai stabdęs. Kaip pagrįstai nurodoma institucijos atstovo atsiliepime, net ir vertinant pareiškėjo skundo teiginius kaip pagrįstus, tai nepašalina jo paties pareigos persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį bei pasirenkant atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būti atidžiam ir įsitikinti tokio veiksmo saugumu, juolab važiuojant žiedinėje sankryžoje piko metu, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas turi būti itin atidus ir rūpestingas.
Teismo vertinimu, šios pareigos pareiškėjas tinkamai nevykdė ir būtent jo veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Iš byloje surinktų įrodymų negalima spręsti, kad nukentėjusiojo veiksmai, jam važiuojant pasirinkta eismo juosta tiesiai, buvo chuliganiški ar kitaip pažeidžiantys Kelių eismo taisykles. Vien tai, kad jis, išgirdęs pareiškėjo garsinį signalą, šiek tiek pristabdė savo automobilio greitį, priešingo vertinimo nesuponuoja, kadangi, kaip jau minėta, jo transporto priemonės staigus stabdymas byloje esančiais objektyviais įrodymais – vaizdo medžiaga, paneigtas. Vien tai, kad nukentėjusysis, važiuodamas savo eismo juosta, pasirinko pareiškėjo transporto priemonės, siekiančios persirikiuoti žiedinėje sankryžoje piko metu, nepraleisti, niekaip nerodo jo veiksmų neteisėtumo. Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklių 83 punkte, signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Taigi būtent pareiškėjas, atlikdamas persirikiavimo manevrą, turėjo įsitikinti, kad esant susidariusioms eismo sąlygoms, šį veiksmą atlikti buvo saugu.
Kaip teismo posėdžio metu bei atsiliepime pagrįstai nurodė institucijos atstovas, Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Teismo vertinimu, esant intensyviam eismui, transporto priemonių spūstyje žiedinėje sankryžoje, pareiškėjas ne tik turėjo, bet ir galėjo numatyti, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė galimai bus stabdoma, juolab pastarajam važiuojant iš galo panaudojus garso signalą, tad nukentėjusiojo veiksmai negalėjo būti pastarajam netikėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sistemiškai aiškinant Kelių eismo taisyklių nuostatas (81–93 punktai), garso signalas, ypač gyvenvietėse, gali būti naudojamas kaip įspėjamasis, siekiant išvengti eismo įvykio, įspėti apie lenkimo manevrą ir pan., tad nukentėjusiojo nurodytas veiksmas – pristabdymas, jį išgirdus, niekaip nesuponuoja jo kaltės dėl eismo įvykio kilimo, juolab kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis garso signalą panaudojo ne pagal paskirtį, o tiesiog norėdamas signalizuoti apie, jo manymu, nemandagų nukentėjusiojo vairavimą, taigi jo panaudojimas šiuo atveju buvo perteklinis ir klaidinantis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo R. K. padaryto administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, o jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda, yra artima minimaliam nuobaudos dydžiui, taigi negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcingai didelė, pareiškėjo skundas netenkinamas, o skundžiamas institucijos nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.