- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- I2-1016-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03313-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas arba Departamentas) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (154/4-1) 3I-260 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S.“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai ketinama dirbti pagal darbo sutartį ir profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą; 3) išduoti daugkartinę nacionalinę darbo vizą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas 2018 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2020 m. spalio 30 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Paaiškina, jog nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku. Iškėlus bankroto bylą minėtai bendrovei, pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti darbdavį remdamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 punktu. Departamentas pareiškėjui išdavė leidimą pakeisti darbdavį ir pareiškėjas pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku.
Pažymi, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido pareiškėją į prastovas, nes įmonės veikla nebuvo vykdoma, o 2020 m. gegužės 29 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta. Pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį sudarė iš naujo 2020 m. birželio 30 d., pareiškėjas ir toliau ėjo plytų mūrininko pareigas.
Besikeičiant ekonominei situacijai valstybėje, pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkeltas dirbti betonuotoju. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui patvirtinimo, 2020 m. birželio 30 d. Nr. V-245” ši profesija yra įtraukta į sąrašą darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis (betonuotoju). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus.
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, bei, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu atsakovo Sprendimu nurodo, kad jis atitinka visas būtinas sąlygas laikinam leidimui gyventi gauti, ir atkreipia dėmesį į tai, kad laikino leidimo turėjimo metu dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius, turi neterminuotą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketina ir toliau tęsti darbus, mokytis.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, pareiškėjo paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė 2015 m. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Mokykla) išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas turi mūrininko kvalifikaciją. Migracijos departamentas, oficialiu elektroniniu paštu pažymą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriuo prašė patvirtinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar minėtas užsienietis iš tikrųjų įgijo mūrininko profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateiktos pažymos skaitmeninė kopija. Mokykla 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė oficialų raštą Nr. 71, kuriame nurodė, kad pareiškėjas mokykloje niekada nesimokė, o mokykla neruošia tokio tipo specialistų. Migracijos departamentas nurodo, kad įvertinęs pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo pateikta pažyma neatitinka tikrovės. Taigi pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.
Pažymi, kad minėta pažyma nepatvirtina pareiškėjo turimos betonuotojo kvalifikacijos, o 2018 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi kaip plytų mūrininkui. Todėl, pareiškėjas norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, turėtų ir toliau dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku, o ne betonuotoju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pažyma nepatvirtina jo turimos betonuotojo kvalifikacijos, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamų profesinės kvalifikacijos reikalavimų, t. y. jis neturi betonuotojo kvalifikacijos ir ne mažiau nei vienerių metų darbo patirties per pastaruosius penkerius metus pagal turimą kvalifikaciją.
Teigia, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Remiantis kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinamo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3k-54 (toliau – Tvarkos aprašas), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas pareiškėjo atveju nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Tvarkos aprašo 6.2 papunktis); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, - minėto užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (Tvarkos aprašo 7 punktas). Remiantis tuo, bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis išpildė visas būtinas leidimui laikinai gyventi sąlygas, leidimo laikinai gyventi turėjimo metu dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius ir pan. ir kad pareiškėjas ir toliau turi neterminuotą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketina toliau tęsti darbus, mokosi, norėdamas kelti kvalifikaciją. Tai, jog 2018 m. spalio 17 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi kaip plytų mūrininkui ir šis leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, Migracijos departamentas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus iš naujo vertino leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tuo pagrindu, kad jis ir toliau ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodė toje pačioje įmonėje ketinantis dirbti betonuotoju, o ne plytų mūrininku, kaip anksčiau. Patikrinęs pareiškėjo pateiktus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateikta pažyma neatitinka tikrovės ir nepatvirtina pareiškėjo turimos betonuotojo kvalifikacijos, todėl netenkintina Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtinta sąlyga turėti kvalifikaciją, atitinkančią darbo vietą bei ne mažesnę, nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus pagal turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintus pagrindus atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pažymi, kad pareiškėjas neginčija Migracijos departamento nustatytų aplinkybių dėl to, kad pareiškėjo pateiktas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas yra netikras ir neatitinka darbo vietos, kurioje pareiškėjas nurodė ketinantis dirbti, nepateikia jokių argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų Sprendime padarytas išvadas ir nepagrindžia savo skundo reikalavimų dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl šių skundo reikalavimų tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu išduoti jam daugkartinę nacionalinę darbo vizą tuo pagrindu, kad šis reikalavimas teismui reiškiamas nepagrįstai, kadangi teismas nėra teisės aktų įgaliota institucija, kuri sprendžia klausimus, susijusius su vizų išdavimu ar jų panaikinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-260 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. Migracijos departamentui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą tuo pagrindu, kad ir toliau ketina dirbti pagal profesiją, kurį yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka, pridėdamas reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-260 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S.“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pateikė pažymą apie profesinę kvalifikaciją, kuri neatitinka tikrovės ir nepatvirtina pareiškėjo turimos betonuotojo kvalifikacijos, todėl netenkintina Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga turėti kvalifikaciją, atitinkančią darbo vietą bei ne mažesnę, nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus pagal turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintus pagrindus atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), ir pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytų pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas): a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodoma darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodoma sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodoma sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Minėto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Taigi, iš paminėtos teisės normos matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatė, kad pareiškėjo Departamentui pateikta 2015 m. (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti, kad pareiškėjas yra įgijęs mūrininko kvalifikaciją, neatitinka tikrovės. Šios aplinkybės pasitvirtino tuomet, kai Departamentas pasikreipė į Mokyklą, prašydamas patvirtinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota šios Mokyklos ir (ar) pareiškėjas yra įgijęs mūrininko kvalifikaciją. Mokykla 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 71 patikino, jog pareiškėjas Mokykloje niekada nesimokė ir, kad Mokykla neruošia tokio tipo specialistų.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ir iš bylos rašytinės medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo nagrinėjimo metu atsakovui kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, kuris atitiktų tikrovę ir neabejotinai patvirtintų pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Nors pareiškėjas ir apeliuoja į tai, kad jis pateikė Mokyklos pažymą, patvirtinančią pareiškėjo kvalifikaciją, tačiau kaip jau minėta, Departamentas prašymo nagrinėjimo metu iš Mokyklos gavo duomenų, kurie paneigia pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, susijusius su įgyta kvalifikacija. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus byloje įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su Departamento išvada, kad pareiškėjo pateikta pažyma neatitiko tikrovės, o pareiškėjas neturi net plytų mūrininko kvalifikacijos. Tai reiškia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų profesinės kvalifikacijos reikalavimų (neturi betonuotojo kvalifikacijos ir ne mažiau kaip vienerių metų darbo patirties per pastaruosius penkerius metus pagal turimą kvalifikaciją).
Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas, jo nuomone, tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 166 redakcija), nustatyta, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai).
Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Tvarkos aprašas), ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, Departamentas nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, t.y. pareiškėjas siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės; taip pat atsakovas nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis dėl užsieniečių gyvenimo ir veiklos Lietuvos Respublikoje (atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, nei deklaruojami) ir kt. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija prašymo nagrinėjimo metu surinktais ir nustatytais faktais iš oficialių šaltinių neturi pagrindo abejoti, todėl mano, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad jis atitinka visas leidimui laikinai gyventi išduoti sąlygas, nes leidimo laikinai gyventi turėjimo metu dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą ir pan. Pažymi, jog ir toliau yra sudaręs neterminuotą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketina toliau dirbti bei mokytis.
Kaip teisingai savo atsiliepime pažymi Departamentas, su šiais pareiškėjo skundo argumentais negalima sutikti vien dėl to, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip plytų mūrininkui, ir šis leidimas nebuvo panaikintas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas ne betonuotojo, o plytų mūrininko darbams atlikti, antra, prašymo nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pakeitimo, patvirtinančios, jog pareiškėjas neturi net ir plytų mūrininko kvalifikacijos. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis yra sudaręs neterminuotą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketina ir toliau dirbti bei mokytis neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes Departamentas prašymo nagrinėjimo metu iš naujo vertino leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindus.
Primintina, jog leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dėl betonuotojo profesijos, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad pareiškėjas ketina toje pačioje įmonėje dirbti nebe plytų mūrininku, o betonuotoju, bei išaiškėjus aplinkybėms, kad pareiškėjas neturi betonuotojo kvalifikacijos, laikytina, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygos turėti kvalifikaciją, atitinkančią darbo vietą bei ne mažesnę, nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus pagal turimą kvalifikaciją. Duomenų, paneigiančių atsakovo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą byloje nėra, be to, pats pareiškėjas neginčija aplinkybių ir nenurodo svarių argumentų, kad jo pateiktas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas neatitinka tikrovės, todėl pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, įgaliotas spręsti klausimus dėl vizų išdavimo ar jų panaikinimo užsieniečiams. Šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pažymima, jog administraciniam teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtinų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1810/2010).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu pareiškėjui išaiškintina, jog vizų išdavimo ir jų panaikinimo pagrindus reglamentuoja Įstatymas bei Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-33 (toliau – Aprašas). Prašymai ir dokumentai vizai gauti gali būti pateikiami bet kuriai Lietuvos vizų tarnybai užsienyje arba per valstybėje, kurioje yra Lietuvos vizų tarnyba užsienyje, esantį išorės paslaugų teikėją, jeigu valstybėje, kurioje teisėtai gyvena prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, nėra Lietuvos vizų tarnybos užsienyje, arba Migracijos departamento įgaliotam skyriui Vizų išdavimo tvarkos aprašo 69 punkte nurodytais pagrindais, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje teisėtai.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl daugkartinės darbo vizos išdavimo yra adresuojamas netinkamam subjektui (teismui), administracinė byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo V. S. (V. S.) reikalavimo išduoti daugkartinę nacionalinę darbo vizą nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.