Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei, trečiajam asmeniui T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovui V. K. tėvo valdžią jo nepilnamečiam vaikui M. K.; 2) nustatyti M. K. nuolatinę rūpybą, jo rūpintoju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti T. K.; 3) nustatyti M. K. gyvenamąją vietą su rūpintoju T. K.; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nustatytą laikinąją globą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti 2020 m. balandžio 21 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, specialistų pagalbos atsisako, su sūnumi ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Po motinos netekties nepilnamečiu M. K. rūpinasi vyresnysis brolis T. K. ir kartu gyvenanti sesuo. Trečiasis asmuo paskirtas laikinuoju brolio M. K. globėju, globėjo pareigas atlieka tinkamai, globa vyksta sklandžiai.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. K. sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad mama susirgo sunkia liga ir po trijų mėnesių atsakovas nustojo ja rūpintis. Prasidėjo barniai šeimoje, tėvas paliko šeimą. Tėvai nutraukė santuoką. Po mamos netekties atsakovas (tėvas) su vaikais nebendrauja. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiam M. K. teikia.

8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta 2020 m. gegužės 21 d. tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

9. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Iš į bylą pateikto gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo V. K. sūnus. Remiantis medicininiu mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio motina A. K. (duomenys neskelbtini). mirė. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7649-981/2019, nutraukta A. K. ir V. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, be kita ko, nustatyta nepilnamečio M. K. gyvenamoji vieta su motina A. K., priteistas iš atsakovo 180 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Iš 2019 m. vasario 18 d. buities tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teismo pavedimu Skyriaus atstovas išklausė M. K. nuomonę, jaunuolis nurodė, jog su tėvu nepalaiko jokių ryšių, su juo nesutardavo ir gyvenant kartu, nes tėvas dažnai būdavo piktas, rėkdavo. Nepilnametis paaiškino, kad juo visapusiškai rūpinasi mama, vyresnysis brolis ir sesuo. Pagal 2019 m. gegužės 27 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. 1GL-1674 nustatyta, kad nepilnamečio M. K. tėvas V. K. nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros ir auklėjimo, konstatuotas antras grėsmės lygis. Remiantis vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 1VLA-162 berniukas nuo 2019 m. gegužės 29 d. laikinai apgyvendintas pas brolį (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta leisti paimti nepilnametį M. K. iš jo tėvo V. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nustatyta laikinoji globa, trečiojo asmens T. K. gyvenamojoje vietoje. 2019 m. liepos 25 d. V. K. pradėta taikyti atvejo vadyba, Ignalinos rajono socialinių paslaugų centre sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame V. K. įsipareigojo bendrauti su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku, kalbėtis su vaiku, dalintis mintimis ir išgyvenimais, domėtis sūnaus pomėgiais ir veikla, lankyti individualias psichologo konsultacijas. 2019 m. gruodžio 5 d. vyko atsakovo šeimos pagalbos plano peržiūra, tačiau V. K. į ją neatvyko. Specialistui susisiekus su juo telefonu, vyras atsisakė siūlomos pagalbos, išreiškė nepasitenkinimą specialistų kišimusi į jo asmeninį gyvenimą ir atvykti į socialinių paslaugų centrą atsisakė. Atvejo vadybos procesas atsakovui užbaigtas.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. V. K. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, atsisako nuo siūlomos pagalbos. Su sūnumi ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo sūnaus M. K auklėjimo ir priežiūros, nuo 2019 m. nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, nedalyvauja jo gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, nors vaikui išlaikymą teikia, tačiau vaiko neaugina, atsisako nuo siūlomos pagalbos ir nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys. Po buvusios sutuoktinės (vaikų motinos) mirties su visais savo vaikais T. K., V. K. ir nepilnamečiu M. K. visiškai nebendrauja, nesidomi vaikų, tame tarpe ir nepilnamečio M. K., gyvenimu ir emocine būsena. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, byloje nėra.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnui M. K.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

15. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

16. Apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnamečiam M. K. nustatoma nuolatinė rūpyba. Ieškovas prašo nuolatiniu vaiko rūpintoju paskirti laikinąjį vaiko globėją trečiąjį asmenį – T. K. (nepilnamečio brolį).

17. Trečiasis asmuo sutinka būti paskirtas nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju ir toliau juo rūpintis. Iš byloje esančių duomenų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis nori likti gyventi brolio gyvenamojoje vietoje.

18. Trečiasis asmuo atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus rūpintojui. Nustatyta, kad laikinasis globėjas tinkamai atlieka globėjo pareigas, nepilnamečiui užtikrinta saugi aplinka, tenkinami jo poreikiai, vaikas ugdomas, prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai. Iš byloje esančios „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo 2019 m. rugsėjo 12 d. išvados nustatyta, kad brolių ryšys yra labai stiprus, šeimoje atliepti tiek fiziniai, tiek emociniai nepilnamečio poreikiai, T. K. turi gebėjimų ir kompetencijų globoti savo brolį M. K..

19. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį T. K. nepilnamečio M. K. nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

20. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1721/19 M. K. nustatyta laikinoji globa, naikintina.

21. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametis M. K. turi nuosavybės teise nekilnojamo turto, todėl jo rūpintojas T. K. skirtinas broliui M. K. nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

22. Trečiajam asmeniui T. K. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Už reikalavimą apriboti tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

26. Reikalavimai dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

27. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo V. K. valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Teisme patirta 10,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

29. Viso valstybės naudai iš atsakovo V. K. priteistini 86 Eur (75 + 10,60) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečiam vaikui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą rūpintojo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1721/19, nustatytą M. K. laikiną globą.

Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 86 (aštuoniasdešimt šešių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.