Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-458-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-13
Bylos Nr.
1A-408-458-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Zigmas Pocius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A. Š., A. V.
Kategorijos
Pranešėjas A. Daugėla Baudž. byla Nr. 1A-408-458/2008Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.3.1.; 1.1.8. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Zigmo Pociaus, Valentino Janonio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjams Mirjamai Lisauskienei, Steponui Cirtautui,nuteistajam A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo T. L. ir nuteistojo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. 30 parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. A. Š. išteisintas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2007-12-01 naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovęs į garažą, slapta pagrobė E. R. priklausantį turtą – iš garaže stovėjusio nerakinto automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištraukė 200 litų vertės automagnetolą „Pioneer“, užvedimo spynelėje buvusius tris 50 litų vertės raktelius su pakabuku, taip pat iš garažo bei šalia jo buvusio šiltnamio pagrobė turto už 480 litų. Iš viso pagrobė turto už 730 litų.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2007-12-03 naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iškėlęs iš vyrių užrakinto tvarto duris, įsibrovė į jo vidų ir slapta pagrobė A. J. priklausantį 120 Lt vertės moterišką dviratį.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008-01-07, apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, pro užrakintas šonines dureles įsibrovė į kieme stovėjusio automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidų iš kur slapta pagrobė J. J. priklausančio turto už 500 litų.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008-01-09, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, turėtu atsuktuvu išlaužė automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių spyną, įsibrovė į automobilio vidų, iš ten pagrobė D. M. priklausančio turto už 1180 litų.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008-01-10, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atrakino V. Š. priklausančio automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durų spynelę, iš automobilio slapta pagrobė V. Š. priklausančio turto už 405 litus.

Be to, A. V. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2008-01-10, apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: A. V. saugant, kad kas nepamatytų, A. Š. pripuolęs prie L. V. stvėrė už jos rankinės ir staigiu judesiu patraukė link savęs, mėgindamas rankinę pagrobti, o šiai nepaleidus rankinės ir nuo stipraus trūktelėjimo nuvirtus ant žemės, A. Š. koja apautu batu prispaudė jos dešinę ranką prie dešinio šono, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, išplėšė iš jos rankos rankinę su joje buvusiais daiktais, taip pagrobė L. V. priklausančio turto už 996 litus.

Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad 2008-01-10, apie 6.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, realizavo turtą žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu: žinodamas, kad automagnetolą „Panasonic“ A. V. 2008-01-10, apie 4.00 val., pavogė iš (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio automobilio, priklausančio V. Š., ją realizavo (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiam L. S. už 50 litų.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. V. gynėjas T. L. apeliaciniu skundu prašo A. V. išteisinti dėl nusikatimo, už kurio įvykdymą jis nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. Teismas nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad A. V. ir A. Š. padaryti plėšimą susitarė susižvalgę ir to pakako suprasti bendriems jų ketinimams. Gynėjas nurodo, kad susižvalgymas negali būti pripažinta pakankama aplinkybe veiką pripažinti padarytą veikiant bendrininkų grupe, nes sunkiai įsivaizduojama, kaip susižvalgymu galima būtų pritarti daryti nusikaltimą ir pasiskirstyti vaidmenimis. Be to, teismo išvada apie nukentėjusiosios nerimą ir baimę pamačius netoliese stovintį A. V., prieštarauja pačios nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio duotiems parodymams, kad A. V. buvimo netoliese ji nesupratusi kaip grėsmės, tik pykusi, kad jis nepadeda. Nuteistasis A. V. neatliko jokių veiksmų, atitinkančių plėšimo objektyviosios pusės požymius, todėl dėl šio nusikaltimo jis turi būti išteisintas.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su sugyventine augina tris vaikus, todėl dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės labiausiai nukentės jo šeima. Be to, teigia, kad teismo nuosprendžiu už padarytą plėšimą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nuosprendyje neteisingai nurodyta kaip minimali.

Gynėjai ir nuteistasis A. Š. prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašo juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo T. L. ir nuteistojo A. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas A. V. ir A. Š. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, veikų kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, jog be kitų nusikaltimų nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė ir plėšimą.

Nuteistojo A. V. gynėjo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nei iš anksto, nei prieš pat įvykį A. V. nesitarė su A. Š. įvykdyti plėšimą, jokiais veiksmais neprisidėjo prie A. Š. daromo nusikaltimo, buvo pirmosios instancijos teismo patikrinta ir pagrįstai atmesta.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi pripažįstant asmenį plėšimo bendravykdžiu, nėra būtina, kad jis pats būtų sudavęs smūgius ar pagrobęs turtą.

Pirmosios instancijos ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. ir A. Š. buvo iš anksto susitarę įvykdyti plėšimą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis A. Š. parodė, kad A. V. atėjo pas jį į namus, jie išgėrė degtinę ir susitarė eiti į Šilutės miestą iš ko nors atimti rankinę. Einant link (duomenys neskelbtini) kvartale prasilenkė su moterimi, kuri ėjo su vaiku. Jiems susižvalgius, jie abu be žodžių supratę vienas kitą. Tik moteriai įėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur buvo tamsu, jis užpuolęs moterį, o A. V. likęs saugoti. Apklausiamas teisme, A. Š. šiuos savo parodymus patvirtino. Nukentėjusiosios L. V. nuoseklūs parodymai taip pat patvirtino, kad A. V. ir A. Š. veikė kaip bendrininkai. Taigi anksčiau minėtų objektyvių bylos duomenų visuma patvirtina buvus susitarimą tarp nuteistųjų įvykdyti nusikaltimą. Be to, pažymėtina, skirtingai nei skunde teigia nuteistojo A. V. gynėjas, bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymiui – susitarimui – tarp nuteistųjų konstatuoti užtenktų ir vieno tarp nuteistųjų prieš darant nusikaltimą atlikto konkliudentinio veiksmo ­­– susižvalgymo. Po susižvalgymo sekę tolimesni įvykiai patvirtina, kad A. V. pritarė nusikalstamiems bendrininko veiksmams ir tolimesniam jų tęsimui.

Teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. Š. darant nusikaltimą A. V. atliko saugotojo vaidmenį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors saugojimas yra įvardijamas BK 24 straipsnio 6 dalyje kaip padėjėją apibūdinantis požymis, tačiau šiuo atveju A. V. buvo įvykio vietoje, dalyvavo pasirenkant, kurį žmogų apiplėšti, užtikrino daromo nusikaltimo saugumą nuo netikėtumų, A. Š. pagrobus rankinę, kartu pabėgo iš įvykio vietos ir pasidalijo pagrobtą turtą, visa tai rodo, kad A. V. atliko ne tik saugotojo vaidmenį, bet kartu su A. Š. veikė kaip bendravykdis. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs aptartus įrodymus bei kitus įrodymus, išsamiai išdėstytus teismo nuosprendyje, teisingai įvertinęs kiekvieną iš šių įrodymų atskirai ir jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. ir A. Š. bendri nusikalstami veiksmai atitinka BK 180 str. 1 d. dispoziciją.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė vieną apysunkį ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Anksčiau ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo A. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis augina tris vaikus, atlygino žalą.

Nuteistasis A. Š. skunde teisingai nurodo, kad jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra galima minimali laisvės atėmimo bausmė nustatyta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už padarytą plėšimą asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas remiasi ne tik Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, sankcijoje nustatyta bausmės riba, bet ir šio kodekso bendrosios dalies normomis, skirtomis bausmei individualizuoti. Be to, atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atskomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., bausmės vidurkį sudaro 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu nustatytos dvi A. Š. atsakomybę sunkinančios ir tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Atvirkščiai, A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių paskirtąją bausmę dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. V. gynėjo T. L. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Valentinas JanonisZigmas Pocius