Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-01607-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 22 d. 01.15 val. Radviliškio rajono Pašušvio miestelio Dvaro gatvėje vairavo automobilį VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. B., būdamas neblaivus. Nustatytas lengvas 1,18 promilių girtumo laipsnis, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės draudimo poliso, automobilyje gabeno jam priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą STEYER MANNLICHER LUXUS, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) , leidimo ginklui Nr. (duomenys neskelbtini) . Ginklas buvo padėtas ant priekinės automobilio sėdynės. Ginklas buvo užtaisytas ir nebuvo įdėtas į dėklą.

Pareiškėjui 2016 m. gegužės 22 d. policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124-1 str. 8 d., 2016 m. gegužės 25 d. policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal ATPK 194 str. 1 d. ir 196 str. 3 d.

Pareiškėjas su pažeidimais sutinka ir jų neginčija. Minėtus visus administracinės teisės pažeidimus pareiškėjas padarė vienu metu 2016 m. gegužės 22 d. 01.15 val., t. y. idealioji pažeidimų sutaptis.

Ginčijamame sprendime yra nurodoma, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, Radviliškio rajone Pašušvio miestelio Dvaro gatvėje 2016 m. gegužės 22 d. 01.15 val. automobilyje VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno jam priklausantį ginklą - medžioklinį graižtvinį šautuvą MANNLICHER LUXUS, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas ginklo gabenimo taisykles, t. y. gabeno ginklą užtaisytą (šovinys buvo vamzdyje), dėtuvė su dviem šoviniais buvo įdėta į ginklą, ginklas nebuvo įdėtas į jo dėklą (ginklas buvo padėtas ant priekinės automobilio sėdynės). Taip pat pareiškėjas su savimi neturėjo leidimo nešiotis ginklą. Toks neatsakingas pareiškėjo elgesys su ginklu kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pažymėjo, jog pareiškėjas neneigia padarytų ginklo gabenimo pažeidimų, tačiau nesutinka su ginčijamame sprendime pateikta išvada, kad jo elgesys kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas ginklo gabenimo pažeidimus padarė vienu metu vienoje vietoje (idealioji pažeidimų sutaptis), ginklo gabenimo pažeidimai buvo padaryti nakties metu, automobilyje ir šalia jo pašalinių asmenų nebuvo, ginklo prieš pažeidimų nustatymą nenaudojo (nešaudė), ginklu niekam negrasino. Sprendime nėra pateikta faktų apie sukeltą grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl mano, kad atsakovo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepateikti įrodymai, leidžiantys konstatuoti, kad pareiškėjo ginklo gabenimo pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įvertinus teisės aktų reikalavimus ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo veikoje nėra privalomos sąlygos taikyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, t. y. nėra nustatyta, kad pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taikyti asmens atsakomybę pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 92.4 p. yra reikalinga nustatyti dvi sąlygas – naudojimosi ginklu teisės aktų pažeidimą ir sąlygą, kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. yra baustas pagal ATPK 194 str. 1 d. ir 196 str. 3 d., tačiau 2016 m. gegužės 25 d. pareiškėjui buvo tik surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, kurie Radviliškio rajono teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi yra prijungti prie administracinės bylos Nr. A2.6.-776-766/2016. Administracinė byla Nr. A2.6.-776-766/2016 neišnagrinėta ir nutarimas dėl pareiškėjo galimai padarytų pažeidimų nepriimtas, nuobauda nepaskirta, todėl skundžiamame sprendime neteisėtai konstatuota, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. yra baustas pagal ATPK 194 str. 1 d. ir 196 str. 3 d.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, smurto artimoje aplinkoje nenaudoja, viešosios tvarkos nepažeidinėja, policijos pareigūnai pareiškėjui 2016 m. gegužės 25 d. grąžino pažeidimo metu paimtą ginklą ir šaudmenis, kas papildomai įrodo, kad jo elgesys nekėlė ir nekelia pavojaus aplinkiniams bei visuomenės saugumui. Įvertinus ginklo gabenimo pažeidimų aplinkybes ir pareiškėjo asmenį, mano, kad išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5922 panaikinimas yra neproporcinga priemonė keliamam tikslui ir riboja asmens teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. kovo 9 d. Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5922.

Licencijuojamos veiklos posistemyje pagal gautus perspėjimus, paaiškėjo, kad V. Z. 2016 m. gegužės 25 d. buvo surašyti protokolai pagal LR ATPK 194 str. 1 d. (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir 196 str. 3 d. (Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad 2016 m. gegužės 22 d. 01 val. 15 min. Radviliškio rajone, Pašušvio miestelyje, Dvaro gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių girtumas), automobilyje VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno jam priklausantį ginklą - medžioklinį graižtvinį šautuvą STEYER MANNLICHER LUXUS, cal. 7,62 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas ginklo gabenimo taisykles, t. y. gabeno ginklą užtaisytą (šovinys buvo vamzdyje), dėtuvė su dviem šoviniais buvo įdėta į ginklą, ginklas nebuvo įdėtas į jo dėklą (ginklas buvo padėtas ant priekinės automobilio sėdynės). Taip pat pareiškėjas su savimi neturėjo leidimo nešiotis ginklą.

Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kur reglamentuojama, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.

Pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 2, 3 punktų nuostatas, kur nurodoma, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys) ar leidimo laikyti ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys), ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad visos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. atskiruose punktuose įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios, įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai laikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Mano, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, važiuodamas automobiliu - padidinto pavojaus šaltiniu - turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą - ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantį daiktą, kėlė realią grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui. Todėl Kauno apskrities VPK VTV 2016 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 16-IL-20- 01607-e yra teisėtas ir pagrįstas.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjui V. Z. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) savigynai ir medžioklei. Jo vardu registruotas pistoletas WALTHER PPK, cal. 7,65 mm BROWNING, Nr. (duomenys neskelbtini) , lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 R, cal. 12X70, Nr. (duomenys neskelbtini) , graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) cal. 5,6 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) ir graižtvinis šautuvas STEYER MANNLICHER LUXUS, cal. 7,62 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) .

Licencijuojamos veiklos posistemyje pagal gautus perspėjimus ir paaiškėjus, kad V. Z. 2016 m. gegužės 25 d. buvo surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 194 str. 1 d. (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir 196 str. 3 d. (Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad 2016 m. gegužės 22 d. 01 val. 15 min. Radviliškio rajone, Pašušvio miestelyje, Dvaro gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,21 promilių girtumas), automobilyje VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno jam priklausantį ginklą - medžioklinį graižtvinį šautuvą STEYER MANNLICHER LUXUS, cal. 7,62 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas ginklo gabenimo taisykles, t. y. gabeno ginklą užtaisytą (šovinys buvo vamzdyje), dėtuvė su dviem šoviniais buvo įdėta į ginklą, ginklas nebuvo įdėtas į jo dėklą (ginklas buvo padėtas ant priekinės automobilio sėdynės). Taip pat pareiškėjas su savimi neturėjo leidimo nešiotis ginklą. Kadangi toks neatsakingas V. Z. elgesys su ginklu kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.4 p., 2016 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 16-IL-20-01607-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 16-IL-20-01607-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti V. Z. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) , teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, savo nesutikimą su atsakovo priimtu sprendimu, V. Z. iš esmės grindžia tuo, kad nors ir neneigia padarytų ginklo gabenimo pažeidimų, tačiau sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (pažeidimai padaryti nakties metu, automobilyje ir aplinkui nebuvo kitų asmenų, ginklu negrasino), t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 punkto nuostatų. Taip pat savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas grindžia tuo, kad sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis ) ginklą priimtas Radviliškio rajono apylinkės teisme dar neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. A2.6.-776-766/2016 ir nepriėmus nutarimo dėl V. Z. galimai padarytų pažeidimų, nuobauda buvo nepaskirta. Sprendime neteisėtai konstatuota, kad V. Z. 2016 m. gegužės 25 d. yra baustas pagal ATPK 194 str. 1 d. ir 196 str. 3 d.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Minėto įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; pagal šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus). Atitinkamai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus). Tuo tarpu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat pažymėtina, jog šių įstatymo nuostatų taikymas neatsiejamas nuo nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d. numatyto jo tikslo, o minėtose teisės normose nurodytos aplinkybės nustatytinos vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.4 p. numato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

ABTĮ 57 str. 6 d. įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 str. 6 d. taip pat matyti kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą Radviliškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A2.6.-776-766/2016 priimtą 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, kuris įsiteisėjo 2016 m. spalio 13 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kuriuo nustatyta, kad V. Z. veikos (nagrinėjamu atveju jos nurodytos ginčo sprendime) atitinka ATPK 194 str. 1 d., nes jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,21 promilės neblaivumo laipsnis (pritaikius paklaidą pažeidėjo naudai nustatytas 1,18 promilės neblaivumo laipsnis), gabeno jam priklausantį ginklą – medžioklinį graižtvinį šautuvą (leidimo ginklui Nr. (duomenys neskelbtini) ) MANNLICHER LUXUS, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ATPK 196 str. 3 d., nes minėtą ginklą gabeno pažeisdamas ginklo gabenimo taisykles, t. y. gabeno ginklą užtaisytą (šovinys buvo vamzdyje), dėtuvė su dviem šoviniais buvo įdėta į ginklą, ginklas nebuvo įdėtas į jo dėklą (ginklas buvo padėtas ant priekinės automobilio sėdynės), ir šiuo nutarimu V. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 194 str. 1 d., padarymą paskirta 57,00 Eur dydžio bauda, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 str. 3 d., padarymą paskirta 28,00 Eur dydžio baudą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. prasme, jog pareiškėjas naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 10 04 iki 2016 09 01) 30 str. 1 d. 5 p. numatantis, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo; 2 d. 3 p., numatantis, jog A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu) ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai, jog pažeidimai dėl ginklo gabenimo padaryti nakties metu, automobilyje ir aplinkui nebuvo kitų asmenų, ginklu negrasino, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas viešoje vietoje, turėdamas / veždamas ginklą ir tuo pačiu būdamas neblaivus, elgėsi nerūpestingai ir nesaugiai, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi būtent potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir galimų pasekmių vertinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas ir kitas byloje nustatytas pagrįstas aplinkybes (išrašas apie asmeniui registruotus administracinių teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus), sprendžia, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tuo tarpu sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo) pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė) tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Tačiau pareiškėjo skunde teismui išdėstytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia (išskyrus tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-776-766/2016 priimtu 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nenustatyta, kad pareiškėjas šioje byloje nagrinėtu atveju neturėjo leidimo ginklui laikyti (nešiotis) ir padarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 2 p. pažeidimą, t. y. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis). Tai, kad ginčijamas sprendimas 2016 m. birželio 8 d. buvo priimtas teismui neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos ir pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu padaręs jau minėtus pažeidimus, nėra esminis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo procedūros pažeidimas esant jau minėtam Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimui administracinėje byloje Nr. A2.6.-776-766/2016, kuriuo pareiškėjas visgi yra pripažintas padaręs ATPK 194 str. 1 d. ir 196 str. 3 d. pažeidimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos priimtas 2016 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 16-IL-20-01607-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas V. Z. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.5922, yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (ABTĮ 57 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.