Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1187-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
e2S-1187-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41743-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
V. G., L. G.
Kreditorius
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-1187-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41743-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. G., L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis ir išieškotojas R. S..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

V. G. ir L. G. prašė teismo panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. S-17-8-10714. Nurodė, jog antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-14793-861/2016 ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01705. Šioje byloje buvo areštuotas pareiškėjų turimas ir nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas. L. G. 2017 m. lapkričio 2 d. prašymu kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį ir prašė įkainoti V. G., L. G. (sutuoktiniams) priklausantį nekilnojamąjį turtą, areštuoti jo tiek, kiek objektyviai būtina užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą (įskaitant ir vykdymo išlaidas), kito turto areštą panaikinti, taip pat leisti disponuoti V. G., L. G. sąskaitose esančiomis lėšomis (gaunamu darbo užmokesčiu), siekiant tenkinti būtinuosius šeimos poreikius. L. G. taip pat pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui 2017 m. lapkričio 2 d. pakvitavimo kopiją, kuri patvirtina, kad V. G. yra įvykdęs prievoles R. S. ir, kad skola pareiškimo dieną neegzistuoja. Pakvitavimas patvirtina, kad R. S. priėmė V. G. perduodamą turtą (pinigines lėšas) kaip jo esamos prievolės įvykdymą, pakvitavimą vienašališkai sudarė R. S.. Antstolis Irmantas Gaidelis skundžiamu patvarkymu nurodė, jog jis areštuoja bendrą turtą nepriklausomai nuo vertės bei tai, kad areštuoto turto vertė bus nustatoma tik nustačius V. G. dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir tai, kad tik V. G. pateikus duomenis apie gaunamas pajamas į sąskaitas bus nustatoma dalis pajamų, kuriomis jis galės laisvai disponuoti iki kiekvieno mėnesio pabaigos. Teisinis reglamentavimas suteikia teisę antstoliui areštuoti bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, tačiau nereiškia, kad galima areštuoti visą be išimties skolininko turimą ir su kitais asmenimis valdomą turtą, neatsižvelgiant į jo rinkos vertę, ar iš viso šio turto nevertinti arešto momentu. Tokia teisė taip pat nereiškia ir nesuteikia teisės antstoliui imtis perteklinių spaudimo ar teisių ribojimo priemonių, kurių objektyviai nereikia, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Šiai dienai areštuoto turto, priklausančio sutuoktiniams, rinkos vertė, net ir vertinant tai, kad šis turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, daugiau nei 100 kartų viršija išieškojimo sumą. Perteklinis turto areštas yra nepateisinamas, neteisėtas ir naudojamas išskirtinai daryti neteisėtą spaudimą V. G. bei sukurti perteklinius ribojimus. Antstolis Irmantas Gaidelis pažeidė įstatymą tiek areštuodamas perteklinį turtą, tiek spręsdamas pareikštą prašymą dėl turto vertės nustatymo ir priimdamas ginčo patvarkymą, kuriame visai nepasisakė, kaip sprendžia pareiškėjo prašymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir perteklinio arešto panaikinimo. V. G., L. G. darbo užmokestį (pastovų) gauna į banko sąskaitas. Šie duomenys antstoliui Irmantui Gaideliui, turinčiam galimybes pasitikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaupiamą informaciją, yra žinomi. Antstolis Irmantas Gaidelis šioje vykdomojoje byloje jau yra užsiklausęs ir iš bankų gavęs informaciją apie sąskaitose esančias ir pastovias įplaukas (darbo užmokesčio forma). Antstolis Irmantas Gaidelis taip pat disponuoja informacija apie V. G., L. G. šeimos sudėtį ir nepilnamečius vaikus. Todėl formalus atsisakymas nustatyti konkrečią sumą, kurią jie gali naudoti būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti, laikytinas neteisėtu, nesąžiningu ir nesuderinamu su bendraisiais antstolio veiklai taikomais principais. Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S1-37194 atsisakė patenkinti V. G., L. G. skundą. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 19 d. priimtas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomasis raštas Nr. e2-14793-861/2016 dėl skolos išieškojimo iš V. G. R. S. naudai. 2017 m. spalio 9 d. V. G. įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. 2017 m. spalio 31 d. taikytos priverstinės priemonės skolai išieškoti, kadangi jis per raginimo terminą skolos nesumokėjo. 2017 m. lapkričio 2 d. gautas L. G. prašymas, kuris 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-8-10814 nebuvo patenkintas. 2017 m. lapkričio 13 d. antstolių kontoroje gautas V. G., L. G. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. S-17-8-10814 (skunde nurodytas Nr. S-17-8-10714, tačiau patvarkymas tokiu numeriu nebuvo priimtas V. G. vykdomojoje byloje). Po vykdomojo rašto gavimo antstoliui Irmantui Gaideliui nėra pateikta dokumentų, kurie įrodo, kad V. G. įvykdė prievolę raginimo termino metu ar jam suėjus, nors tokią pareigą turi. Iš L. G. pateikto dokumento kopijos nustatyta, kad žymos apie vykusį atsiskaitymą tarp V. G. ir R. S. atliktos 2013-2014 metais, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad prievolė įvykdyta tinkamai, kadangi teismo sprendimas priimtas vėliau, nei atliktos šios žymos, ir V. G. galėjo visus dokumentus pateikti tiesiogiai teismui, kuris priėmė sprendimą priteisti skolą. Antstolis areštuoja bendrą skolininko turtą su kitais asmenimis ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tolimesni veiksmai dėl skolininko turto įkainojimo galimi tik nustačius skolininko turto dalį, šiuo atveju – bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl vykdymo procese visiškai pagrįstai yra apribotas disponavimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam turtui, kadangi, priešingu atveju, V. G. dalies individualizavimas nėra galimas. Apribotas turtas yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – ne V. G. asmeniškai – o išieškojimas galimas tik iš jo asmeninio turto ar jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taigi, antstolis Irmantas Gaidelis neapribojo V. G. turto daugiau nei reikia skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui. Vykdomojoje byloje nenustatyta, kad V. G. turėtų pakankamai asmeninio turto išieškotinos sumos ribose. Įstatyme nenustatytas imperatyvus reikalavimas antstoliui įkainoti turtą nedelsiant po turto arešto akto surašymo. Tai turi būti atliekama atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes – turto sudėtį, jo priklausymą skolininkui (bendroji jungtinė nuosavybė ar ne), skolininko galimybes įvykdyti teismo sprendimą nenukreipiant išieškojimą į turtą ir kt., priešingu atveju nebus užtikrintas proceso ekonomiškumo principas, kadangi, kilu abejonėms, antstolis skiria ekspertizę skolininko turto rinkos vertei nustatyti, o vykdymo procese visos išlaidos išieškomos iš skolininko. V. G. 2017 m. spalio 31 d. patvarkyme Nr. S-17-8-10582 išaiškinta, kad, jei išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo arba į lėšas, iš kurių turi būti atliekamos išskaitos įstatymo nustatyta tvarka, skolininkas tokius duomenis antstoliui privalo pateikti per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo, priešingu atveju išieškoto piniginės lėšos paskirstomos įstatymo nustatyta tvarka. Ši teisė išaiškinta ir L. G., iš kurios lėšų sąskaitose išieškojimas nevykdomas – disponavimas lėšomis apribotas iki bus nustatyta V. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. V. G., L. G. nesiima jokių veiksmų, kad jiems sąskaitose būtų nustatyta laisvai disponuojama suma, todėl piktnaudžiauja proceso teise, o pagrindinis jų tikslas – proceso vilkinimas. V. G., L. G. turi ne vieną sąskaitą, todėl antstolis Irmantas Gaidelis neturi galimybių nustatyti laisvai disponuojamų sumų, kadangi nėra žinoma, ar piniginės lėšos patenka į sąskaitas – antstolis neturi jokių techninių galimybių matyti sąskaitų išrašų, o teisės aktai numato pareigą skolininkui pateikti atitinkamus duomenis. Be to, V. G. 2017 m lapkričio 20 d. baigiasi terminas pateikti antstoliui Irmantui Gaideliui sutikimą dėl jo turto dalies nustatymo, o iki šio skundo pasirašymo momento toks sutikimas dar nepateiktas, kas įrodo proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą iš V. G. pusės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą Nr. B-17-8-565, antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. spalio 31 d. turto arešto aktą Nr.S-17-8-10585, antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. spalio 31 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-17-8-10586. Likusioje dalyje skundą atmetė.Nustatė, kad antstoliai Irmantas Gaidelis, Virginija Meškauskienė areštavo iš esmės daugiau V. G. priklausančio turto, kuris yra bendras su L. G., negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, vien tik pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris V. G., L. G. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, masinio vertinimo pagrindu nustatyta vidutinė rinkos vertė sudaro 48050 Eur. Preziumuojama, kad V. G. tenkančios vien šio bendro turto dalies vertė sudaro 24025 Eur, kas viršija išieškotiną 21488,60 Eur sumą ir 1694,89 Eur vykdymo, iš viso 23183,49 Eur. Turto gali būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau antstolių Irmanto Gaidelio, Virginijos Meškauskienės areštuoto V. G. priklausančio turto, kuris yra bendras su L. G., kiekis, pobūdis, vertė leidžia spręsti, kad jo areštuota iš esmės daugiau negu reikia šiam tikslui pasiekti.Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-8-10582 nurodė priverstinai nurašyti 23183,49 Eur pinigines lėšas iš V. G. priklausančių visų sąskaitų. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-17-8-10583 inter alia areštavo visas esamas ir būsimas V. G. atžvilgiu UAB „Vilmstata“, UAB „Vilmstata ir partneriai“, UAB „Mažoji Indija“ išmokėtinas lėšas 23183,49 Eur sumai (netaikoma darbo užmokesčiui). Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-8-10587 reikalavo UAB „Vilmstata“, UAB „Vilmstata ir partneriai“, UAB „Mažoji Indija“ iš V. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo V. G. darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną minimalią mėnesinę algą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos. Teismas sprendė, jog išieškojimas iš V. G. darbo UAB „Vilmstata“, UAB „Vilmstata ir partneriai“, UAB „Mažoji Indija“ užmokesčio vykdomas teisėtai, kadangi antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. spalio 31 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-8-10587 nustatyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnio reikalavimus. Duomenų apie šių dydžių nesilaikymą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, V. G. turi teisę disponuoti 80 procentų darbo užmokesčio dalimi, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, ir 30 procentų darbo užmokesčio dalimi, kuri šį dydį viršija. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. turto arešto aktu Nr. S-17-8-10585 areštavo inter alia L. G. esamas/būsimas pajamas iš darbinės ar individualios veiklos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-17-8-10586 nurodė nutraukti 23183,49 Eur piniginių lėšų išmokėjimą iš L. G. visų sąskaitų. Antstolė Virginija Meškauskienė nepagrįstai nepaliko L. G. teisės laisvai naudotis ir disponuoti bent dalimi jai teisėtai priklausančio darbo užmokesčio sumos. Atsižvelgiant į išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių reglamentavimą, teismas sprendė, kad, iki V. G. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. G., nustatymo, jai iš areštuotų jos darbo užmokesčio lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, turi būti leista panaudoti 80 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, o iš darbo užmokesčio lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, turi būti leista panaudoti 30 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį.Byloje kilo ginčas dėl akivaizdžios kliūties priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14793-861/2016 ir pradėti vykdymo veiksmus dėl jo įvykdymo iki pateikimo, todėl neturėjimo būti vykdomu priverstine tvarka.L. G. antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė R. S. pakvitavimą, pagrindžiantį, jog 2013 m. lapkričio 27 d. jis gavo 50000, tikėtina, litų, 2013 m. liepos 18 d.– 20000 Lt, 2014 m. vasario 5 d. – 30000, tikėtina, litų. Kadangi šiame pakvitavime nėra nurodytas pinigų gavimo pagrindas, teismas negali spręsti, jog V. G. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14793-861/2016 iki jo pateikimo, todėl šis neturėjo būti vykdomas priverstine tvarka. Pritartina antstoliui Irmantui Gaideliui, jog V. G. šį pakvitavimą būtų pateikęs teisme nagrinėtoje byloje, jeigu R. S. nebūtų skolingas. V. G., L. G. neįrodė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus buvimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (antstolis) atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, bei klausimą išspręsti iš esmės - skolininko V. G. ir jo sutuoktinės L. G. skundą atmesti.Nurodė, kad teismas peržengė skundo ribas ir panaikino antstolio procesinius dokumentus, kurių skolininkas ir jo sutuoktinė panaikinti neprašė, t. y. skundo objektu buvo antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. S-l 7-8-10814, kurį pareiškėjai ir prašė panaikinti pateiktu skundu. 2017 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akto Nr. B-17-8-565 apskundimo terminas pasibaigė 2017 m. spalio 29 d., todėl teismas nepagrįstai panaikino antstolio procesinį veiksmą, be to, visa apimtimi.Teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą, turėjo teisę panaikinti patvarkymą Nr. S-l7-8-10814 ir įpareigoti antstolį pašalinti nustatytus proceso trūkumus, tačiau neturėjo teisės naikinti kitų proceso veiksmų (be to, visa apimtimi), tuo labiau, pasibaigus jų apskundimo terminui ir nesant pareiškėjų prašymo.Antstolis nesutinka su argumentu, kad areštavo daugiau lėšų, nei reikia skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui. Didžioji dalis turto, kuria apribotos disponavimo teisės, išskyrus žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje, be to, didžioji dalis apribota hipoteka, dėl ko tokio turto vertė vykdymo proceso kontekste yra lygi 0 Eur, kadangi išieškojimas iš įkeisto turto nėra galimas be kreditoriaus sutikimo.Kol skolininko turto dalis, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, nenustatyta, nėra teisinio pagrindo teigti, kad skolininko turto užtenka išieškojimo įvykdymui. Pažymėtina, kad LR CPK 675 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, nei reikia skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, tuo tarpu šioje konkrečioje vykdomojoje byloje areštuotas skolininko turtas yra bendras su kitais asmenimis (išskyrus 4 p. paminėta turtą), todėl antstolis neareštavo skolininko turto per daug, kadangi bendras turtas su sutuoktine nelaikytinas asmenine skolininko nuosavybe, tuo tarpu skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje nėra nustatyta. Tik individualizavus skolininko turto dalį bus aiški skolininko turto sudėtis, į kuria antstolis gali nukreipti išieškojimą. Nustatinėjant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, būtina areštuoti visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, priešingu atveju skolininko turto dalies nustatinėjimo procesas yra ydingas, neatitinkantis nei išieškotojo, nei skolininko ir skolininko sutuoktinio (-ės) interesų, be to, neareštuotas turtas gali būti perleistas, apribotas hipoteka, o nukrypus nuo lygių dalių principo - gali paaiškėti, kad turto neužtenka, tokiu atveju žalą patirs išieškotojas, kuris ir taip priverstas savo teises ginti vykdymo procese, kadangi neatgauna priteistų sumų. Skolininko turto dalies nustatymas nėra įmanomas, be turto arešto. Be to, būtina įvertinti tai, kad iš antrųjų varžytynių realizuojamo turto vertė gali sudaryti tik 60% nuo nustatytos rinkos vertės, kas atitinkamai reiškia, kad antstolis, vadovaujantis teismo nutartyje išdėstyta logika, turės areštuoti kitą turtinį objektą (kurio gali jau nebūti) ir pakartotinai siūlys skolininkui, o vėliau (tikėtina) - ir išieškotojui, vėl kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo kitame objekte.Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą antstoliui, nors pareiškėjai nepateikė jokių duomenų antstoliui, kurie leistų nustatyti jų laisvai disponuojamą sumą. Taip pat, antstolis nėra gavęs iš bankų duomenų apie pareiškėjų sąskaitas ir gaunamas pajamas. Pareiškėjams antstolis yra išaiškinęs skolininko ir sutuoktinės teisę pateikti duomenis laisvai disponuojamos sumos nustatymui, tačiau vietoje to, skolininkai teikia skundą, o teismas teisiškai nepagrįstai ir šališkai palaiko skundo reikalavimus (ir ne tik). Pažymėtina, kad antstolis neturi skolininko ar jo sutuoktinės sąskaitų išrašų. Be to, teisės aktai antstoliui tokios pareigos nenumato. Antstolis sutinka, jog skolininko sutuoktinė gali disponuoti dalimi gaunamo darbo užmokesčio, todėl turto arešto aktas, bei antstolio patvarkymas yra patikslinti iš antstolio turimų duomenų. Kitą vertus, skolininkas su sutuoktine 2017 m. spalio 12 d. įsigijo žemės sklypą ir jį įkeitė (raginimo termino metu), todėl akivaizdu, kad tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė vykdymo procesas neriboja jų šeimos poreikių tenkinimo, priešingai atveju, skolininkas įvykdytų teismo sprendimą, o ne pirktų vertingą sklypą, kurį vėliau įkeistų. Tokiu būdu yra ignoruojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurį skolininkas privalo vykdyti.Rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas R. S. nurodė, kad skolininkas V. G. ir jo sutuoktinė veikdami nesąžiningai, neteisėtai kvestionuoja įsigaliojusį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Siekdami pasibylinėti, kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžia neva neteisėtus antstolio veiksmus, tuo piktybiški vengia įsigaliojusio sprendimo vykdymo.Skolininkas pateikė paaiškinimus dėl antstolio nušalinimo, nes šis nesilaiko priimtos nutarties ir toliau tęsia vykdymo veiksmus, nors jie sustabdyti. Pažymėjo, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamo turto, bei pastovias pajamas į ką taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pirmiau, nei į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jeigu šio turto nepakaktų išieškoti prievolei padengti, tik tokiu atveju būtų galima nukreipti išieškojimą į bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl šių priežasčių antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neišnaudojo visų galimų priemonių skolai išieškoti iš turimo asmeninio nekilnojamo turto ir areštus pritaikė be išimties visam skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiam nekilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms. Tačiau ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto areštas buvo pritaikytas neatsižvelgiant į realią jo turto vertę. Toks turto arešto mastas negali būti prilygintas normaliai ir tinkamai praktikai, kadangi tokiu būdu yra sudaromi pertekliniai suvaržymai trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundų medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. vykdymui priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomasis raštas Nr.e2-14793-861/2016 dėl skolos išniekojimo iš skolininko V. G., išieškotojo R. S. naudai. 2017m. spalio 9 d. skolininkui buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Skolininkas per raginimo terminą skolos nesumokėjo, todėl 2017 m. spalio 31 d. taikytos priverstinės priemonės skolai išieškoti – areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Taip pat, buvo nustatytas terminas iki 2017 m. lapkričio 20 d. (imtinai) pateikti antstoliui sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir perspėta, jog nepateikus sutikimo, išieškotojui bus siūloma kreiptis dėl turto dalies nustatymo į teismą. 2017 m. lapkričio 2 d. gautas skolininko sutuoktinės prašymas įkainoti V. G. ir L. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, areštuoti jo tiek, kiek objektyviai būtina užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą (įskaitant ir vykdymo išlaidas), kito turto areštą panaikinti, taip pat, leisti disponuoti V. G. ir L. G. sąskaitose esančiomis lėšomis (gaunamu darbo užmokesčiu), siekiant tenkinti būtinuosius šeimos poreikius. Antstolis 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-8-10814 skolininko sutuoktinės prašymą atsisakė tenkinti, nes beveik visas areštuotas turtas yra įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokio turto įkainojimas galimas tik nustačius skolininko turto dalį, todėl areštuotinas visas turtas, nepaisant jo vertės. Skolininkui pateikus duomenis apie jo gaunamas pajamas į sąskaitą, galės būti nustatoma suma, kurią galima bus sunaudoti per mėnesį. Su tokiu antstolio patvarkymu skolininkas ir jo sutuoktinė nesutiko, todėl 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymą. Antstolis 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. 37194 skundą tenkinti atsisakė ir perdavė bylą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolio 2017 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktą Nr. B-17-8-565, antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. spalio 31 d. turto arešto aktą Nr. S-17-8-10585, antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. spalio 31 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-17-8-10586.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors skolininkas suformulavo reikalavimą panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. antstolio patvarkymą, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra ne 2017 m. lapkričio 6 d. antstolės patvarkymas, kuriuo ji atsisakė tenkinti L. G. prašymą, o prašymo reikalavimai įkainoti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir areštuoti jo tiek, kiek objektyviai būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o kito turto areštą panaikinti, taip pat, leisti disponuoti V. G. ir L. G. sąskaitose esančiomis lėšomis (gaunamu darbo užmokesčiu) siekiant tenkinti būtinuosius šeimos poreikius. Taigi, antstolio atskirojo skundo argumentas, kad teismas peržengė skundo ribas ir panaikino antstolio procesinius dokumentus, kurių skolininkas ir jo sutuoktinė panaikinti neprašė yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 19 d. turto arešto akte nurodė, kad skundas dėl turto arešto gali būti paduodamas per 20 dienų dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą antstolio procesinį dokumentą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad dokumentai skolininkui V. G. buvo įteikti 2017 m. spalio 25 d., todėl nebuvo praleistas terminas skųsti 2017 m. rugsėjo 19 d. antstolio veiksmus. Kitą vertus, CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjai nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto naikinamojo 90 dienų termino antstolio veiksmams skųsti.Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.Nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugsėjo 19 d. turto arešto aktu Nr. B-17-8-565 areštavo 44 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Vestos Namas“ akcijų, 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Mažoji Nida“ akcijų, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Vilmstata“ akcijų, gyvenamąjį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 15318/33701 dalis, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių savininku nurodytas (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 445/636 dalis, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 1799/5225 dalis, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių savininkais nurodyti V. G., L. G.; areštuoto turto vertė nenurodyta, tačiau turto arešto mastas 21740,26 Eur suma. Įvertinus viešų registrų duomenis, matyti, kad antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto už 180 649,33 Eur, turto užtikrinto hipoteka už 642 000 Eur ir vertybinius popierius. Šiuo atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolis areštavo daugiau turto nei reikia tikslui pasiekti – išieškoti lėšas, todėl minėtas antstolio patvarkymas pagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo panaikintas.Nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. turto arešto aktu Nr. S-17-8-10585 areštavo inter alia L. G. esamas/būsimas pajamas iš darbinės ar individualios veiklos, išskyrus tikslinės paskirties. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 31 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-17-8-10586 nurodė nutraukti 23183,49 Eur piniginių lėšų išmokėjimą iš L. G. visų sąskaitų.Atkreiptinas dėmesys, jog bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA. Toks teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė areštavo visas L. G. pajamas (išskyrus tikslinės paskirties išmokas) (turto arešto aktas Nr. B-17-8-10585), išmokėjimai iš visų jai priklausančių sąskaitų yra nutraukti nurodymu Nr. S-17-8-10586. Šiuo atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog viso darbo užmokesčio mokėjimo sustabdymas šioje išieškojimo vykdymo stadijoje nėra pagrįstas ir teisėtas. Tokiais antstolės veiksmais yra pažeidžiamos L. G. teisės į teisėtą atlygį už darbą, neužtikrinamas minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių L. G. poreikių tenkinimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2017 m. spalio 31 d. turto areštą Nr. B-17-8-10585 ir 2017 m. spalio 31 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išniekojimą Nr. S-17-8-10586.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomojoje byloje Nr. 0008-17-01705 atliktų antstolio veiksmų, t.y. turto areštų ir nurodymų panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų susijusių su procesu kitose tarp šalių nagrinėjamose bylose, nes šie klausimai nėra susiję su antstolio areštų ir nurodymo turiniu, bei iš jų kylančiomis teisėmis ar pareigomis skolininkui ir jo sutuoktinei. Taip pat, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisės spręsti dėl antstolio nušalinimo byloje, nes tai nepatenka į nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą. Kitą vertus, CPK 636 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išankstinė tokio ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl priėmė teisėta ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė