Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės B UAB “Aukrona” atstovams administratoriui M. Š. ir advokatui Rimvydui Jasevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Aukrona“, į.k.148519041, ieškinį atsakovui A. S., a.k(duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas klastojo dokumentus ir įsakmiai nurodė vadybininkams apskaityti ne visus gaunamus pinigus, o neįnešus 162.212,76 Lt į bendrovės kasą už parduotus automobilius, buvo padaryta bendrovei žala. Žalos reikalauja iš atsakovo už nevykdymą pareigos. Ieškinio senaties termino nepraleido. Teigė, kad iš atsakovo nereikalauja priteisti VMI nustatytos mokestinės nepriemokos ir todėl ieškinio senaties termino pradžios nesieja su VMI patkrinimo aktu ir sprendimu bei Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Tik iš nuosprendžio paaiškėjo bendrovei padaryta žala. Todėl ieškinio senaties pradžią sieja su 2012-07-26 nuosprendžio įsiteisėjimu. Dėl to, kad bendrovė nebuvo baudžiamosios bylos dalyvė, administratorius neturėjo teisės susipažinti su bylos medžiaga ir joje esančiais dokumentais: Panevėžio AVMI 2008-08-01 patikrinimo aktu ir 2008-09-25 sprendimu, o baudžiamosios bylos medžiaga neviešinama. Tuo atveju, jei teismas manys, kad senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti. Svarbios priežastys senaties termino atnaujinimui tai, jog atsakovas- bendrovės vadovas, padaręs žalą bendrovei, nereiškė sau ieškinio. Pripažino, kad mokestinis ginčas baigėsi 2010-09-06.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta: atsakovas A. S. laikotarpiu nuo 2003-05-15 iki UAB „Aukrona“ bankroto bylos iškėlimo (2010-09-09) dirbo direktoriumi ir tuo pat metu atliko kasininko funkcijas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veilos tyrimo Panevėžio apskrities skyrius 2009-06-04 Specialisto išvadoje Nr. 5-5/32 „Dėl UAB „Aukrona“ ūkinės finansinės veiklos“, nurodė, kad UAB „Aukrona“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str.2d, 12 str.1 d, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p ir 16 p, nes 2003 -2006 metais neužfiksavo uždirbtų pajamų ir gautų grynųjų pinigų iš viso 217.810,96 Lt, mokesčių administratoriui teikė neteisingus duomenis apie uždirbtas pajamas ir todėl buvo neteisingai skaičiuojami ir mokami mokesčiai valstybei. Nurodytu laiku pagal pirkėjų apklausas bendrovė į deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Tuo bendrovei padarė 217.810,96 Lt nuostolius. VMI pritaikė netiesioginę mokesčio bazės skaičiavimo metodiką ir papildomai priskaičiavo 266.611 Lt mokesčių ir 80.420 Lt delspinigių (Panevėžio miesto apylinkės teismo baudž.byla Nr.I-22-218/2012, t. 2, b.l. 54-63).

Panevėžio apskrities VMI nustatė ir 2008-08-01 patikrinimo akte Nr.PAR- 56, nurodė, kad patikrinimo metu, siekiant įvertinti UAB „Aukrona“ parduotų automobilių kainų pagrįstumą, atrankos būdu buvo apklausti 172 fiziniai asmenys, 2003 -2006 metais įgyję automobilius. 103 pirkėjai iš apklaustų nurodė, kad jie pirko didesnėmis kainomis nei nurodyta bendrovės pažymose- sąskaitose. Bendrovė, pardavusi naudotus automobilius, pažymose- sąskaitose nurodė mažas pardavimo kainas ir tuo iškreipė savo veiklos tikrąją ekonominę esmę ir į mokesčių deklaracijas įrašė nepatikimus, prieštaringus duomenis apie gautas pajamas. Vien nurodytais atvejais savo pajamas, o tuo pačiu ir mokesčių bazę sumažino 233.835 Lt. Sprendė, kad bendrovės ekonominis elgesys pasireiškė sistemingu neteisėtų rezultatų siekimu mokesčių srityje. Dėl to negalima nustatyti mokesčių bazės įprasta mokesčių apskaičiavimo tvarka. Todėl pritaikė netiesioginę mokesčio bazės skaičiavimo metodiką (naudoti statistiniai duomenys apie automobilių rinkos kainas) ir papildomai bendrovei priskaičiavo 266.611 Lt mokesčių ir 80.420 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad bendrovė vienus mokestinius metus baigdavo nuostolingai, sekančius deklaruodama šiek tiek apmokestinamojo pelno, juo dengdavo praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinius nuotolius ir ji (bendrovė) nuo įsteigimo nėra mokėjusi pelno mokesčio (Panevėžio miesto apylinkės teismo baudž.byla Nr.I-22-218/2012, t. 2, b.l.66-81). Panevėžio apskrities VMI 2008-09-25 sprendimu Nr.(11.1-55)- SA-40 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, patvirtino priskaičiuotus mokesčius ir delspinigius ir sprendimu skyrė iš viso 106.644 Lt baudą (ten pat, t.3, b.l.3-8). Šį sprendimą patvirtino VMI prie LR FM 2008-11-7 sprendimu Nr. 69-248, o pastarosios sprendimą- Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2009-03-04 sprendimu Nr. S-60 (7-4/2009. Pirmiau išvardintų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-10 sprendimu, atmetęs UAB „Aukrona“ skundą. Sprendimas įsiteisėjęs ir galiojantis (Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo 2010-09-06 nutartis).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-11 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-244-412/2010 pripažino kaltais UAB „Aukrona“ vadybininkus: G. M.,A. R., S. R., A. S., J. Š., V. V., R. Z. pagal LR BK 300 str. 1 d. ir nubaudė piniginėmis baudomis. T.y. jie buvo nuteisti už tai, kad, turėdami įgaliojimus UAB „Aukrona“ vardu pildyti automašinų pirkimo- pardavimo dokumentus, įrašydami tikrovės neatitikančius duomenis į tikrus dokumentus: pažymas -sąskaitas, kad UAB „Aukrona“ parduoda automobilius pirkėjams už mažesnę pinigų sumą, nei realiai pirkėjai sumoka, juos suklastojo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.I-22-218/2012 pripažino A. S. kaltu pagal BK 222 str.1 d (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), t.y. dėl to, kad jis, būdamas direktoriumi ir tuo pačiu atlikdamas kasininko funkcijas ir pagal 2001m. lapkričio 6d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, veikdamas tiesiogine tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31 įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo jam akivaizdžiai žinomai suklastotus automobilių pardavimo dokumentus ir dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti UAB „Aukrona“ 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, t. y. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Nuosprendžiu konstatuota, kad jis neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei neįnešė į bendrovės kasą iš prekybos automobiliais gautų 162.212,76 Lt pajamų( kaltinimas buvo pateiktas dėl 217.810,96 Lt pajamų), šių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose -bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuose žurnaluose, finansinėse ataskaitose ir be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, o būtent įformintuose automobilių pardavimo apskaitos dokumentuose, pažymose -sąskaitose ir apskaitos registruose fiksavo ne visas pardavimų kainas ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą 162.212,76 Lt pajamų, gautų už parduotus naudotus automobilius ir gautiems gryniems pinigams viso 162.212,76 Lt nesurašė kasos pajamų orderių ir jų neužpajamavo kasos knygoje. Teismas nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad UAB „Aukrona‘ direktoriumi dirbant A. S., įmonės dokumentuose 63 atvejais nurodytos mažesnės nei pirkėjų realiai už tuos automobilius sumokėtos pinigų sumos ir jų bendra suma skiriasi daugiau nei 162.212,76 Lt., t.y vidutiniškai daugiau nei 2.500 Lt už kiekvieną įmonės parduotą automobilį ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodyta bendra pardavus šiuos automobilius gauta suma sudaro mažiau nei pusę visų pirkėjų nurodytos jų bendrai už šiuos automobilius sumokėtos sumos.

Iš baudžiamosios bylos Nr. I-22-218/2012 nustatyta, kad VMI per laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2007 m. I ketvirčio nustatė, kad bendrovė neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei neįnešė į bendrovės kasą iš prekybos automobiliais gautų 162.212,76 Lt pajamų, priskaičiavo nesumokėtus mokesčius, delspinigius. Atsakovui A. S. už apgaulingą apskaitos UAB „Aukrona“ vedimą buvo iškelta baužiamoji byla, kurioje VMI pareiškė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš pradžių 266.611 Lt sumai (Panevėžio miesto apylinkės teismo baudž.byla Nr.I-22-218/2012, t. 2, b.l.134- 135), vėliau –dėl 540.774,95 Lt. Civilinė ieškovė VMI 2012-06-13 raštu Nr.(40.1)-6-3557 atsisakė civilinio ieškinio, nes UAB „Aukrona“ bankroto byloje patvirtintas jos 540.774,95 Lt kreditorinis reikalavimas, perleistas 2011-02-09 AB „Turto bankas“ (ten pat , t.10, b.l. 57). Nurodytu pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-07-26 nuosprendžiu procesą šioje dalyje nutraukė (ten pat, t. 10, b.l.109).

2010-09-01 iškelta bankroto byla UAB „Aukrona“, o 2011-01-12 ji pripažinta bankrutavusia ir patvirtintas sutikslintas kreditorių sąrašas su bendru 576.932 Lt kreditoriniu reikalavimu, iš kurių kreditoriaus VMI kreditorinis reikalavimas- 540.774,95 Lt, paskaičiuotas pagal patikrinimo aktą (b.l.5, 7, administratoriaus paaiškinimas). Administratorius 2012-11-16 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nuostolių (162.212,76 Lt) priteisimo iš atsakovo -buvusio UAB „Aukrona“ vadovo ir tuo pačiu laiku ėjusio kasininko pareigas. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sieja su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu atsakovas A. S. pagal BK 222 str.1 d (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir nubaustas, o ieškinio senaties termino pradžią –su šio nuosprendžio įsiteisėjimu.

Atsakovas atsikerta senatimi, pradžią sieja su žalos paaiškėjimu, nes ginčas su VMI nebuvo kliūtis ieškiniui.

CK 1. 127 str.1 d. įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą .

Ieškovė iš atsakovo reikalauja atlyginti nuostolius, atsiradusius pasekoje jo veiksmų, kurie pripažinti neteisėtais, nusikalstamais Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nuosprendžiu. Darytina išvada, kad senaties termino pradžia -šio nuosprendžio įsiteisėjimo diena- 2012-08-17. Į teismą ieškovė kreipėsi 2012-11-16, t.y. nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Vertinant senatį dėl žalos atlyginimo, kylančios iš 2003- 2006 metais atliktų veiksmų, svarbus faktas yra tas, kad tuo laikotarpiu ir iki bankroto bylos iškėlimo (iškelta 2010-09-01) bendrovei vadovavo ir jos reikalus tvarkė atsakovas. Be to, neteisėtos atsakovo veikos bei dėl to patirti ieškovės nuostoliai iš esmės buvo konkretizuota tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-26 nuosprendžiu, bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-06 nutartimi, kuria atmestas UAB „Aukrona“ skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-10 sprendimo, kuriuo pripažinti teisėtais ir pagrįstais Panevėžio apskrities VMI 2008-08-01 patikrinimo aktas Nr.PAR- 56 ir 2008-09-26 sprendimas bei vėlesni procesiniai sprendimai. Dėl šių priežasčių ieškinio senaties terminas nesiejamas su minėtų sprendimų priėmimu. Kita vertus, net pripažinus, kad ieškinio senatis reikalavimų atžvilgiu yra praleista, teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje būtų buvęs aiškus pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

Ieškinys pareikštas atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui ir kasininkui, kuris nevykdė įstatymu įtvirtintos pareigos , įtvirtintos LR Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose ir neįnešė į kasą ir buhalteriniuose dokumentuose neapskaitė 162.212,76 Lt pajamų, gautų už parduotus naudotus automobilius ir tuo padarė bendrovei nurodyto dydžio nuostolius, kuriuos privalo atlyginti.

Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, kartu ir būdamas šios bendrovės darbuotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Pažymėtina ir tai, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus . Už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, kaip nepagrįstai teigia atsakovas. Atsižvelginat į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius.

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.,). Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą, kaip minėta, nustato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Bendrovės kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal minėto įstatymo reikalavimus . Įstatymų leidėjas, preciziškai bei imperatyviai reglamentuodamas finansinių operacijų įforminimą, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų, šių asmenų ir valstybės, ar ginčams dėl bendrovės pinigų panaudojimo teisėtumo, būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti atliktų operacijų apimtis, pagrindą. Griežtas įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų . Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, būtina įtraukti į apskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o pagal taisyklių 16 punktą- visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Taisyklių 30 punktas numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Minėta, atsakovas A. S., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą. Tuo pat metu jis buvo įmonės kasininkas. Laikytina, kad žala (nuostoliai) atsirado būtent dėl jo, kaip įmonės vadovo neteisėtų veiksmų –apgaulingo apskaitos tvarkymo -nesilaikymo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 reikalavimų, dėl ko tenka jam, kaip įmonės vadovui atsakomybė už apskaitos, atitinkančios įstatymų reikalavimus, organizavimą, nesilaikymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 3 punkto ir 16 punkto reikalavimų, bei Lietuvos Respublikos Civilinio Kodeksos 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo- bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, nevykdymo. Tai reiškia, kad jis, būdamas įmonės vadovu, vadovavęs ir kontroliavęs prekybos automobiliais UAB „Aukrona“ verslą ir privalėjęs rūpintis, kad oficialiuose automobilių pardavimo dokumentuose (pažymose- sąskaitose) nebūtų nurodyti neteisingi duomenys apie parduodamų automobilių kainą, į bendrovės kasą būtų įneštos visos gautos pajamos ir jos būtų apskaitomos, šių pareigų nevykdė. Priešingai, baudžiamojosios bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovė, turėdama didžiulę apyvartą, nei vienais metais nemokėjo pelno mokesčio. Minėtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.I-22-218/2012 atsakovas A. S. pripažintas kaltu pagal BK 222 str.1 d ir nuteistas už tai, kad jis pagal 2001m. lapkričio 6d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, veikdamas tiesiogine tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31 įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo jam akivaizdžiai žinomai suklastotus automobilių pardavimo dokumentus, apskaitos registruose fiksavo ne visas pardavimų kainas- neįtraukė į buhalterinę apskaitą bei neįnešė į bendrovės kasą 162.212,76 Lt pajamų, gautų iš prekybos automobiliais. Nuosprendis nėra panaikintas ar pakeistas. Tai, kad A. S. šio nuosprendžio neskundė, leidžia spręsti, kad jis sutiko su nuosprendžiu ir jame padarytomis išvadomis.

Minėtoje baudžiamojoje byloje tyrimo dalykas buvo apgaulingas apskaitos tvarkymas. Atsakovo A. S. veiksmai baudžiamoje byloje buvo tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Jo veiksmai šioje civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Todėl nuospendžiu nustatyti faktai nelaikytini šioje byloje prejudiciniais ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškinio pagrįstumą. Ieškovė įrodė, kad atsakovas, nevykdė pareigų, nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatyme, kituose norminiuose aktuose ir atliko pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus, bei pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d) ir jo veiksmų pasekoje bendrovė patyrė realią žalą, nes įmonės turtinė padėtis pablogėjimo, t.y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Be to, nuo nurodytos sumos buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir už mokesčių nesumokėjimą laiku- baudos ir delspinigiai. Pirmiau nurodytų atsakovo veiksmų pasekoje bendrovė patyrė 162.212,76 Lt nuostolių (žalą). Atsakovas nepaneigė atlikų veiksmų neteisėtumo, neįrodė, kad jis elgėsi atidžiai, sąžiningai, rūpestingai bei padarytos žalos fakto. Ieškovė įrodė, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 str.). Todėl atsakovo kaltė preziumuojama. Šios prezumpcijos atsakovas nenuneigė. Aptartais argumentais ieškovės prašomi 162.212,76 Lt nuostoliai priteistini iš atsakovo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 2.87 str. , 6.245-6.248 str.).

Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog už dokumentų klastojimą buvo nuteisti UAB „Aukrona“ vadybininkai neeliminuoja jo civilinės atsakomybės, nes atsakovas nenuneigė įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyto fakto, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, nesilaikė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose įtvirtintų vadovo pareigų, tai, jog jis įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo jam akivaizdžiai žinomai suklastotus automobilių pardavimo dokumentus , neįnešė į bendrovės kasą 162.212,76 Lt pajamų, gautų iš prekybos automobiliais ir kt.

Kita jo nurodyta aplinkybė, jog neįrodyta kas pasisavino pinigų skirtumą tarp realiai pirkėjų sumokėtų už automobilius pinigų ir pinigų sumų, nurodytų PVM sąskaitose – faktūrose, t.y. jis ar vadybininkai, taip pat nepanaikina atsakovo, kaip bendrovės vadovo atsakomybės, nes, kaip minėta nuosprendyje, visas pardavimo aplinkybes, tame tarpe kainas, vadybininkai derindavo su direktoriumi- atsakovu A. S., daugelis sąskaitų buvo su atsakovo parašais ir nenuneigti atsakovo neatlikti pirmiau nurodyti privalomi veiksmai, t.t. neįnešimas gautų pajamų- 162.212,76 Lt iš prekybos automobiliais į bendrovės kasą ir kt. Atsakovo ir kitų nuteistųjų teiginius, kad buvo tretieji asmenys- perpardavinėtai, kuriems atiteko minėtas kainų skirtumas, baudžiamojoje byloje teismas atmetė ir vertinimo, kaip jų pasirinktą gynimosi būdą. Šioje byloje atsakovas teigė, jog savo atskirtimus pagrįs liudytojų- buvusių UAB „Aukrona“ vadybininkų parodymais, tačiau to nepadarė. Be to, šioje byloje atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš nevykdymo pirmiau nurodytų įstatymų .

Todėl atsakovas, nevykdęs pirmiau nurodytų pareigų, nustatytų įstatymuose, kituose norminiuose aktuose ir padaręs įmonei ir jos kreditoriams 162.212,76 Lt nuostolius, juos privalo visiškai atlyginti, bei turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ( CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d).

Lietuvos Respublios CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas patirtas išlaidas. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l.61,62)(CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį bankrutavusi įmonė yra atleista ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str.1 d.1 p., 83 str.1 d. 8 p., 88 str.1 d. 3 p., 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

Nusprendė:

ieškovės B UAB „Aukrona“, į.k.148519041, ieškinį atsakovui A. S., a.k(duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo, tenkinti.

162.212,76 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.210 Lt atstovavimo išlaidų B UAB „Aukrona“;

4.244,26 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.