Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vakuumformavimo mašinų mašinistu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2019 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. pG 824/2019 (06) konstatuota, kad R. K. sužalojimas dėl atvirų kairės blauzdos ir pėdos kaulų lūžimų su sausgyslių ir raumenų pažeidimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis (1 t., b. l. 166).

Tiek liudytoja E. B., tiek nukentėjusysis R. K. paneigė kaltinamojo parodymus, kad motociklininkas važiavo didesniu, nei leistinas maksimalus greičiu, jie paneigė ir kaltinamojo parodymus, kad motociklininkas važiavo kelio viduriu – E. B. parodė, kad motociklas važiavo dešiniau, palei šalikelę, R. K. taip pat parodė, kad jis dėl kelio dangoje esančių vėžių važiavo pačiu dešiniu kelkraščiu. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis A. P. turėjo realią galimybę pastebėti priešingo eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, nes degė motociklo žibintas, motociklas buvo techniškai tvarkingas, jis važiavo, nepažeisdamas KET, oro sąlygos buvo geros, buvo šviesu, giedra. Tačiau kaltinamasis, lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešingo eismo juostą, joje esant priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, ir dėl savo paties neatsargumo sukėlė eismo įvykį. Tai, kad A. P. vairuojamo automobilio susidūrimas su R. K. vairuojamu motociklu įvyko būtent priešingo eismo juostoje, kuria Simno link važiavo R. K., patvirtina ne tik paties kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta R. K. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – R. K. sveikatos sunkiu sutrikdymu. Todėl A. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių, kaltinamojo parodymų analizė duoda pagrindą išvadai, kad A. P. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Paties kaltinamojo parodymai, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai duoda pagrindo išvadai, kad A. P., vairuodamas automobilį, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį – lenkdamas kitą automobilį įkalnėje, pamatė iš priekio atvažiuojantį motociklą, taigi, jis kaip nuo 1996 m. vairuojantis transporto priemones vairuotojas (2 t., b. l. 73), neabejotinai numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai manė, kad padidinęs vairuojamo automobilio greitį, spės aplenkti kitą automobilį, sugrįžti į savo eismo juostą ir išvengti susidūrimo su motociklu. A. P. netinkamai įvertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams - savo automobilio greitį, atstumą iki artėjančio motociklo, kelio plotį. Jis teigė, kad pasitraukė arčiau lenkiamo automobilio, todėl motociklui turėjo pakakti vietos prasilenkti. Bet akivaizdu, kad, pagal nukentėjusiojo ir liudytojos E. B. parodymus, dešiniu eismo juostos kraštu važiavęs motociklas, esant kaltinamojo automobiliui jo važiavimo juostoje negalėjo prasilenkti su kaltinamojo vairuojamu automobiliu.

Kaltinamojo žmona S. M. P. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį A. P. pagal laidavimą (2 t., b. l. 182-183). Ji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju sutaria labai gerai, turi galimybę daryti kaltinamajam gerą įtaką, nes yra jo žmona (2 t., b. l. 180), kasdien bendrauja, gyvena kartu su juo vienuose namuose (2 t., b. l. 193). Ji neteista (2 t., b. l. 184), administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., b. l. 185-186), vidurinio išsilavinimo, psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašyta (2 t., b. l. 187), senatvės pensininkė (2 t., b. l. 190-192), dalį dienos dirba DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, darbdavio teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 194). Įvertinęs šią S. M. P. charakteristiką, jos išsilavinimą, teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį bendravimą, teismas mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl S. M. P. skirtina laiduotoja.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamasis A. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur piniginiu užstatu ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant dvejų metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Nukentėjusysis R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 6231 euro turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1-49). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė daugybinius kūno sužalojimus, buvo hospitalizuotas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, po keturių parų pervežtas į Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikas. Jam iki šiol jau atliktos šešios operacijos, ligoninėje gulėjo iki 2019 m. rugpjūčio pabaigos, vėliau buvo gydomas reabilitacijoje, iki šiol yra gydomas, teikiamos reabilitacinės paslaugos, bus vėl operuojamas – planuojama kairės pėdos rekonstrukcinė operacija, ilgas gydymas ir reabilitacija, tai iki pasveikimo užtruks ilgiau nei metus. Dėl eismo įvykio sukeltų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, privalėjo būti tik gulimoje padėtyje, dėl to žymiai sumažėjo bendravimo galimybės, iki šiol privalo periodiškai lankytis paskirtoms procedūroms, tyrimams, perrišimams, dėl patirtų sužalojimų neturi galimybės visavertiškai gyventi – pasidaryti valgyti, praustis, apsirengti, vairuoti automobilio ir t. t. Nuolat persekioja įvykio baimė, košmariški sapnai, išsibalansavo miegas, kankina nuolatinis skausmas, nerimas, nuolat jaučia įtampą. Be to, iki įvykio jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklo apdirbimo įrenginių operatoriumi, jo darbas yra reikalaujantis ypatingų žinių ir gebėjimų, sudėtingas ir labai atsakingas, reikia nuolat kelti kvalifikaciją. Mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 1 300 eurų, o 2019 m. birželį jis ketino kelti kvalifikaciją ir darbo užmokestį taip pasididinti 150 eurų. Dėl traumos šią galimybę prarado, iki šiol negali dirbti ir vargu, ar galės ateityje. Patirtą turtinę žalą sudaro medikamentai, medicininės ir kitos priemonės – 627,87 euro, 280 eurų kelionės išlaidos, kitos privalomos ir būtinos prekės bei paslaugos – 122,98 euro, negautos pajamos yra 520 eurų.

Teismo posėdyje nukentėjusysis R. K. civilinį ieškinį palaikė iš dalies. Paaiškino, kad civilinis atsakovas jam atlygino dalį turtinės žalos. Draudimo kompanija atsisakė atlyginti išlaidas įsigijimui ventiliatoriaus, kuris buvo būtinas, nes visa vasara buvo labai karšta, o ligoninėje nebuvo tinkamai vėsinama jo palata, taip pat dėl traumų teko pirkti 10,79 Eur kainavusį guminį kilimėlį ir 6,89 Eur kainavusią plastikinę kėdę į dušą, kad galėtų apsiprausti, dėl sužalotos pėdos teko pirkti papildomai avalynę už 3,49 ir 35 eurus ir ją pritaikyti kojai. Siuvosi specialias kelnes, tam reikėjo ir audinio, specialių užtrauktukų, lipnios juostelės, įsigijo ir įdėklus į batus, specialiai turėjo megzti blauzdines, kojines – tai kainavo apie 100 eurų. Teko įsigyti automobiliui ženklą „Neįgalusis“ už 2,98 euro, dėl pradelstos asmens tapatybės kortelės turėjo 19,60 euro išlaidų, taip pat už baudžiamosios bylos kopiją teko sumokėti 19,08 euro. Draudimo kompanija neatlygino ir už sveikatos sustiprinimui įsigytus vitaminus, maisto papildus, tepalus, papildomas higienos prekes, kurios jam kainavo apie 100 eurų, neatlygino papildomų išlaidų kurui, vykstant į polikliniką ir t. t. (apie 90 eurų). Nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius šių prekių įsigijimą ir jo nurodytas kainas (3 t., b. l. 2-17, 26). Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos šias draudimo kompanijos neatlygintas išlaidas R. K. visiškai padengė pats kaltinamasis, sumokėdamas 400 eurų (3 t., b. l. 27). Kaltinamasis visiškai atlygino ir prašomas priteisti proceso išlaidas – 500 eurų (3 t., b. l. 28), todėl dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo pretenzijų nebeturi. Prašo priteisti tik dar neatlygintą dalį neturtinės žalos – 24 000 eurų, nes draudimo kompanija atlygino 6 000 eurų iš prašyto priteisti iš viso 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai paaiškino, kad iki šiol negali judėti be ramentų, todėl ribotos bendravimo galimybės. Tiek fizinis skausmas dėl daugybinių sunkių sužalojimų, daugybės kaulų lūžių, tiek dvasiniai išgyvenimai dėl neaiškių pasveikimo prognozių, ilgo gulimo gydymo režimo buvo labai dideli. Ilgą laiką kankino nežinomybė, ar gydytojams pavyks išsaugoti sužalotą koją, nes dėl gangrenavimo teko pašalinti dalį blauzdos audinių, organizmas atmetė skirtus antibiotikus, blauzdai gydyti teko imti audinius iš nugaros, raumens lopas sunkiai prigijo, iki šiol nėra galutinai aišku, ar blauzda sugis. Dėl patirtų operacijų, raumens priauginimo kūne likę daug randų, tą patvirtina pateiktos nuotraukos.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Duomenys iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos patvirtina, kad automobilio „Toyota Avensis Verso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko „If P & C Insurance AS“ – draudimo sutartis galiojo nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. (1 t., b. l. 111), todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.

Civilinis atsakovas „If P & C Insurance AS“ pateikė duomenis, kad R. K. atlygino 6 302,96 euro turtinės žalos ir 6 000 eurų neturtinės žalos (2 t., b. l. 141). Buvo atlyginta 536,04 euro gydymo išlaidų, 895,18 euro netektų pajamų, 117,34 euro kelionės išlaidų, 4 061,40 euro už eismo įvykio metu sugadintą motociklą „Yamaha“ ir 693 eurus už eismo įvykio metu sugadintus rūbus. Likusią turtinę žalą R. K., kurią atsisakė atlyginti draudimo kompanija, teisminio nagrinėjimo metu savanoriškai atlygino pats kaltinamasis. Taigi, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra visiškai patenkintas bendrai civilinio atsakovo ir kaltinamojo.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, jog dėl draudiminio įvykio draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ yra atlyginusi R. K. 6 00 Eur neturtinę žalą. Kaip minėta, maksimali atlygintinos neturtinės žalos suma gali siekti 5 000 000 eurų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra sunkūs. Iki eismo įvykio nukentėjusysis dirbo mėgstamą ir gerai apmokamą darbą, kuriam pasirengimas buvo vykdamas ir stažuotėje Vokietijoje, gyveno visavertį aktyvų gyvenimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Duomenys iš gydymo įstaigų patvirtina, kad jis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki birželio 5 d. buvo gydomas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, paskui pervežtas į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo stacionariai gydomas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki spalio 2 d. gydytas sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, reabilitacijos eigoje jo būklė pagerėjo nežymiai, iki šiol tęsiamas ambulatorinis gydymas, 2020 m. sausio 29 d. planuojama kairės pėdos rekonstrukcinė operacija (2 t., b. l. 154-156). R. K. teko patirti didelį fizinį skausmą dėl daugybinių kaulų lūžių ir kitų sužalojimų. Nukentėjusysis be kitų asmenų pagalbos ilgą laiką – pustrečio mėnesio negalėjo patenkinti savo fizinių poreikių (šlapintis, tuštintis, normaliai nusiprausti), patyrė jau šešias operacijas, blauzdos pašalintų audinių vietoje buvo transplantuotas raumuo iš nukentėjusiojo nugaros, R. K. gydytas ilgu antibiotikų kursu, kuris sukėlė pašalinį poveikį nukentėjusiojo organizmui (2 t., b. l. 4-7, 8-11). Nukentėjusiojo kūne, ypač visoje kairėje kojoje liko daug didelių ir ryškių potrauminių, pooperacinių randų, tą patvirtina nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos (2 t., b. l. 157, 3 t., b. l. 29), jo kairė čiurna ir pėda deformuota. Iki šiol R. K. gali judėti tik su ramentais, jam kasdienėse veiklos reikalinga ir minimali kito asmens pagalba. Iki šiol jis jaučia skausmą, geria skausmą malšinančius vaistus. Po kairės pėdos rekonstrukcinės operacijos, planuotos 2020 m. sausio 29 d., jo lauks dar ilgas gydymosi ir reabilitacijos laikotarpis, neišvengiamai jis patirs vėl didelį fizinį skausmą ir nepatogumus, vėl bus žymiai apribotos jo judėjimo galimybės. Dėl sužalojimų nukentėjusysis negali dirbti ankstesnio gerai atlyginamo ir mėgstamo darbo, kuriam buvo specialiai paruoštas, apmokytas. Bendravimo galimybės dėl riboto judėjimo yra žymiai sumažėjusios. Dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo R. K. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, ateities požiūriu gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Nukentėjusysis iki šiol vaikšto tik ramentų pagalba, jo fizinė būklė tebėra sudėtinga, jis toliau vartoja vaistus. Dėl tebetrunkančio gydymo, planuojamų chirurginių intervencijų rekonstruojant pėdos kaulus nėra nustatytas jo darbingumo lygis, tačiau iki šiol nukentėjusysis dirbti negali.

Tačiau nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis vis dėlto yra per didelis ir neatitinka suformuotos teismų praktikos, kai, pavyzdžiui, nukentėjusiajam priteista 28 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos kairės akies srityje, kaklo dešinėje, liemens, krūtinės, dešinės kojos srityse, žaizdos dilbiuose, riešų srityse, dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinės mentės kaulo lūžio, blužnies subkapsulinio, kairio inksto plyšimo bei patirtų sužalojimų išsivysčiusio septinio šoko, ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo - tris kartus buvo gaivinamas reanimacijoje, išsivystė sepsis, jau atlikta 12 sudėtingų operacijų, dėl stuburo pažeidimų dešinė ranka liko paralyžiuota, dešinė koja operuota jau 6 kartus, iš kojos pašalinti kaulai, vietoj jų įdėtas konstruktas, kuris tik prilaiko kojos formą, buvo sulaužyti kaklo slanksteliai, patiria didžiulius skausmus nuo menkiausio nevalingo galvos judesio, nukentėjusiajam nustatytas 80 % neįgalumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-53-628/2020), ar priteista 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo su kairės pusės priekinės kaukolės pamato duobės lūžimu, galvos smegenų sumušimo, nukentėjusiajam konstatuotas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vėliau nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse; negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-70-458/2020). Kasacinėje byloje Nr. 2K-379-697/2018 nukentėjusiajai priteista 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (sunkus kūno sužalojimas dėl kairės gūžduobės lūžio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, klubakaulių užpakalinių dyglių lūžių ir kairio šlaunikaulio galvos išnirimo, tris mėnesius buvo apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, nustatytas 40% darbingumo lygis), kitai nukentėjusiajai priteista 12 000 eurų (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės 6 ir kairės pusės 8-11 šonkaulių lūžių, stuburo juosmens slankstelių skersinių ataugų abipusių lūžių, dešinio kryžmeninio klubo sąnario plyšimo, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, kairės gūžduobės lūžio, skysčio susikaupimo abiejose krūtinplėvės ertmėse, apie pusę metų buvo apribotos judėjimo galimybės, nustatytas 35% darbingumo lygis, negali dirbti tam tikrų darbų, veikiant ergonominiams ir fiziniams rizikos veiksniams).

Įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, nukentėjusiojo jau patirtą ilgą gydymosi laikotarpį, jo sužalojimų pobūdį, iki šiol apribotas judėjimo galimybes, laukiančios kairės pėdos kaulų rekonstrukcijos operacijos sudėtingumą ir dėl to neišvengiamai nukentėjusiajam kilsiančius fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, išlikusius kūno randus, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais bylose dėl neatsargių nusikaltimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina iš viso 16 000 eurų. Civilinis atsakovas yra jau atlyginęs 6 000 eurų neturtinės žalos, todėl iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ nukentėjusiajam dar priteistina 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone

BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kaltinamasis A. P. automobilį vairavo būdamas blaivus, jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, pats kaltinamasis išgyvena dėl įvykio, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir siekiant įtvirtinti teisingumo bei proporcingumo principus, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), ir siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis į panašaus pobūdžio eismo įvykį ankščiau pakliuvęs ar jo sukėlęs nebuvo, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad netikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant draudimo vairuoti transporto priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas Nr. 003872 (1 t., b. l. 86) saugomi motociklo „YAMAHA“ daiktadėžė, motociklo „YAMAHA“ apsauginis lankas, pirštinė, motociklo „YAMAHA“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, motociklo „YAMAHA“ pakojis, motociklo „YAMAHA“ pakojo dalis, motociklo „YAMAHA“ pedalas grąžintini jų savininkui R. K., automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinė kairės pusės posparnė, automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinis kairės pusės posūkio žibintas grąžintini jų savininkui A. P., o bato pado dalys, aulinis batas, automobilio „Toyota Avensis Verso“ smulkių plastikinių detalių nuolaužos, smulkios detalių nuolaužos, plastikiniai buteliai sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK straipsnio 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą S. M. P. atsakomybėn su 1 000 eurų piniginiu užstatu, nustatant laidavimo terminą dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Užstatą nurodyti sumokėti į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. K. priteisti iš draudimo kompanijos „If P&C Insurance“ AS 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje saugomus motociklo „YAMAHA“ daiktadėžę, motociklo „YAMAHA“ apsauginį lanką, pirštinę, motociklo „YAMAHA“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį, motociklo „YAMAHA“ pakojį, motociklo „YAMAHA“ pakojo dalį, motociklo „YAMAHA“ pedalą grąžinti R. K., automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinę kairės pusės posparnę, automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinį kairės pusės posūkio žibintą grąžinti A. P., bato pado dalis, aulinį batą, automobilio „Toyota Avensis Verso“ smulkių plastikinių detalių nuolaužas, smulkias detalių nuolaužas, plastikinius butelius sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.