Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-139-212/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-02
Bylos Nr.
2A-139-212/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edmundas Valentinas Jaras (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
B. L.
Atsakovas
B. L.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 139 – 212 / 2007

Loreta Kukelkienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)63.1; 121.15; 121.21NUORAŠASPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Edmundo Valentino Jaro,kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,dalyvaujant apeliantui B. L. ir jo atstovui adv. S. Korznikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos grąžinimo pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovui B. L.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. L. ieškiniu prašė iš atsakovo B. L. priteisti 7000 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. birželio 7 d. jis paskolino atsakovui, savo sūnui, 7000 Lt. Pinigus skolino mašinos pirkimui pagal žodinį susitarimą. Jokių raštelių nerašė, nes buvo geri tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti per trejus metus jam palankiomis sumomis, tačiau iki šiol nėra grąžinęs nei vieno lito. Jis kelis kartus ragino grąžinti skolą gražiuoju, tačiau atsakovas vengė bendrauti ir į rašytinį prašymą net neatsiliepė.

2007 m. sausio 10 d. sprendimu Rokiškio rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš aplinkybių dėl 7000 Lt paskolos grąžinimo bei nepateikė teismui rašytinės paskolos sutarties. Teismas nustatė, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ir nurodė, jog įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pačios rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-596/2005), tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas B. L. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo B. L. 7000 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas neįsigilino į ieškinio esmę, neištyrė aplinkybių, nemotyvavo jo (ieškovo) ir gynėjo išsakytų argumentų, o klaidingai vadovavosi LAT nutartimi c. b. Nr. 3K-3-596/2005, tuo labiau, jog pakanka įrodymų tam, kad galima būtų daryti išvadas, jog jis pinigus paskolino atsakovui. Atsakovo pakviesti liudyti teisme – žmona ir kaimynas yra šališki, žmona tiesiogiai suinteresuota negrąžinti pinigų, nes grąžinimas būtų iš jų abiejų šeimos biudžeto, kaimyno parodymai prieštaringi. Nepagrįstas teismo argumentas, jog jis dovanojo, o ne paskolino pinigus, tuo labiau, kad jokių dovanojimo sutarčių nerašė, be to, jeigu jau ir pats išrinktų automobilį ir dovanotų atsakovui, tai pirktų savo vardu, o po to įformintų dovanojimą notariškai. Be sūnaus turi dar dvi dukras, kurioms taip pat padeda, ir šiuo atveju dalį pinigų norėjo joms skirti. Pinigus banko patalpoje perdavė automobilio pardavėjui, o pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė atsakovas ir pardavėjas pardavėjo namuose, todėl tai įrodo, kad nebuvo jokio dovanojimo. Be to, ir atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pinigai buvo dovanoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Teigia, kad jokios paskolos iš ieškovo neėmė ir pinigų negavo, nes jų nereikėjo. Tėvas B. L. savo iniciatyva surado ir padovanojo automobilį, apie kurio kainą jis nesidomėjo, nes žinojo, kad automobilį tėvas jam perka dovanų. Be to, 2003 metais, pildydamas turto ir pajamų deklaraciją, nurodė, kad automobilis jam dovanotas. Mano, kad B. L. įsižeidė, kai atsisakė jį pavežti, todėl ieškovas ir kelia tokius nepagrįstus reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentas, kad jam pinigai duoti kaip pagalbiniam darbininkui už darbą miške, nepagrįstas, nes tėvo dovaną priėmė kaip dovaną sūnui ir dėl to jokių abejonių nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas iš savo santaupų, laikomų banke, nuėmė 8000 Lt ir dalį jų perdavė ne atsakovui, bet automobilio, kurį vėliau įformino atsakovo vardu, savininkui (b. l. 4, 15). Ieškovas savo veiksmus vertina kaip paskolos atsakovui, savo sūnui, suteikimą, atsakovas – laiko ieškovo, tėvo, veiksmus automobilio dovanojimu. Ieškovas tvirtina paskolinęs sūnui 7000 Lt trejų metų terminui, atsakovas neigia prašęs ir gavęs paskolą. Ieškovas pripažįsta, kad minėtą pinigų sumą atsakovui į rankas neperdavė, rašytinės sutarties nesudarė. Atsakovo teiginį, kad tėvas automobilį jam pirko dovanų iš dalies patvirtina byloje apklausti liudytojai ir atsakovo 2003-05-14 pildyta 2002 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracija (b. l. 13–14). Tai yra oficialus dokumentas ir abejoti jo tikrumu nėra pagrindo. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6. 870 str.), o jos forma priklauso nuo skolinamos pinigų sumos dydžio. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6. 871 str.). Įstatymas paskolos sutartį priskiria prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pati paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamojoje byloje nėra leistinų įrodymų apie paskolos sutarties tarp šalių sudarymą. Pats ieškovas pripažįsta, kad tokios sutarties nesudarė. Nenustačius byloje paskolos sudarymo fakto, pripažintina, kad ta aplinkybė, jog ieškovas perdavė 7000 Lt automobilio, kurį vėliau nupirko atsakovas, savininkui, neįrodo paskolos sutarties tarp šalių sudarymo fakto. Byloje nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodyta, kad atsakovas buvo įsipareigojęs pinigus, ieškovo sumokėtus už automobilį, grąžinti kaip gautą paskolą (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad bylą nagrinėjęs teismas tendencingai akcentavo byloje esamus įrodymus, nesivadovavo elementaria logika, nesivadovavo jam suteikta teise konkrečioje byloje taikant teisės normas atskleisti bylos tikrąjį turinį. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančią medžiagą ir įrodymus ir jais remdamasis pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus (CPK 176, 185 str.). Naikinti teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Edmundas Valentinas JarasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė