- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-249-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10274-553/06 (Nr.2-256-553/2007) pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. D. pateikė ieškinį, prašydama:
1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, 2001-04-05 užregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo reg. Nr. 457, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės;
2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gimusio 2001-08-03, gyvenamąją vietą su jo motina D. D.;
3) priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymo įsiskolinimą – 12152 Lt, ir iki vaiko pilnametystės išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 868 Lt išmokomis bei 29731 Lt vienkartine pinigų suma;
4) padalinti atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; 5) pinigines prievoles kreditoriams AB „Hansabankas“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė prašymą nepranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1) priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko D. D. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis 868 Lt išmokomis, įpareigojant atsakovą priteistą laikiną vaiko išlaikymą banko pavedimu mokėti į ieškovės a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Hansabankas“, banko kodas 73000;
2) areštuoti atsakovo turtą:
lėšas, esančias a.s. AB „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) , banko kodas 73000; lėšas, esančias a.s. AB SEB „Vilniaus bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) , banko kodas 70440, ir automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
areštuoti atsakovo ir ieškovės turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė iki bus išspręstas jo priklausomybės ieškovei nuosavybės teise klausimas ir užtikrintas teismo išlaidų atlyginimas ieškovei, pavedant jį saugoti ieškovei: skalbyklę „Ardo TL 1000 X“, - 178 Lt, šaldytuvą – šaldiklį „ERB 3046 Elektrolux“ – 500 Lt;
4) areštuotam turtui nustatyti priverstinį įkeitimą, įkaito turėtoju nustatant ieškovę. Nurodė, kad būtina užtikrinti ieškovės ir atsakovo vaiko laikiną išlaikymą, būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo priešingas moralei ir teisei elgesys duoda pakankamą pagrindą manyti, kad skubiai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir dėl asmeninio atsakovo turto, realus teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasidarys nebeįmanomas arba labai pasunkės, nukentės vaiko ir ieškovės interesai (LR CK 3.197 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-12-20 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Teismas nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui D. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, likusioje dalyje prašymo netenkinti. Teismas konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, siekiant nesukelti trukdymų taikyti šias priemones. Teismas nustatė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl ši našta tenka tik ieškovei, kurios gaunamos pajamos neužtikrina nepilnamečio būtinų poreikių patenkinimo. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui D. D. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Lt iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovė turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl priteista suma iki ginčo išsprendimo pabaigos yra pakankama užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes atsakovas turi pastovų darbą ir pakankamo dydžio darbo užmokestį, užtikrinantį išlaikymo išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų dėl realios grėsmės ieškovės nurodyto turto praradimui ar jo vertės sumažinimui, todėl ieškovės prašymą taikyti tam turtui laikinąją apsaugą netenkino (LR CK 1.5 str., 3.65 str. 2 d. 4 p., LR CPK 145 str. 1 d. 11 p., 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė D. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-12-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pilnai tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Teismui neareštavus atsakovo turimų lėšų bankų sąskaitose, automobilio, atsakovas šias lėšas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje gali paslėpti, iššvaistyti, o automobilį parduoti, prarasti, sužaloti, juo padaryti tretiesiems asmenims didelės žalos. Uždėjus areštą šiam atsakovo turtui ir nustačius jo priverstinį įkeitimą, būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, apsaugoti ir užtikrinti nepilnamečio vaiko ir ieškovės turtiniai interesai. Atsakovas turi galimybę bet kuriuo metu patekti į ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kur yra bendrosios jungtinės nuosavybės turtas. Šį turtą atsakovas gali paslėpti arba parduoti iki teismo sprendimo, gautas lėšas iššvaistyti arba tretieji asmenys atsakovui gali pareikšti savo turtinius reikalavimus tiek į lėšas, tiek į atsakovo valdomą automobilį.
Teismui tik iš dalies patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, susidarė sąlygos, kad ateityje bus pažeisti nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai į būtiną, pakankamą ir tinkamą išlaikymą iki pilnametystės. Teismas neįvertino prašomų laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, be pakankamo pagrindo ėmėsi atsakovo turtinių interesų perdėtos apsaugos, t.y. apsaugojo mažiau svarbius atsakovo interesus nei labiau gintinus nepilnamečio vaiko interesus į tinkamą išlaikymą bei kitus ieškovės pareikštus reikalavimus. Teismas, priteisdamas atsakovui nepilnamečio vaiko laikiną išlaikymą žymiai mažesnį nei prašė ieškovė, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisėtų interesų gynimo principu, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui ir šeimos poreikių tenkinimui, turi didelių įsiskolinimų kreditoriams. Teismo nutartyje nurodytas priminimas ieškovei apie jos pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir papildomai skirtiną išlaikymą, apsaugant atsakovo interesus ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesų sąskaita neatitinka teisingumo principo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neadekvačios ir nerealios.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol bus išnagrinėta byla, nustatydamas, kad asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą.
Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimus priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamas periodines išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Aplinkybės, kad ieškovė šiuo metu su vaiku gyvena atskirai ir jos gaunamos pajamos nėra didelės, sudarė teisinį pagrindą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašyto laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes laikinasis išlaikymas yra tik preliminari priemonė, kuria užtikrinamos minimalios išlaidos vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins, kokios išlaidos yra būtinos vaiko išlaikymui kas mėnesį.
Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teises bei interesus, nes laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ir šios priemonės tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir minimalius poreikius.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės nuosavybės su ieškove teise priklausančiam turtui, nes ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti vaiko prioritetiniai interesai, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d.; LR CPK 144 str. –148 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.