Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, teista, teistumas neišnykęs:

1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė - bauda 41 MGL dydžio (1544,06 Eur) ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1140 Eur. Bauda išieškota dalinai, išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – bauda 60 MGL dydžio (3000 Eur) ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2023 m. gruodžio 19 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) virtuvėje, žodinio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu aštriu daiktu, vieną kartą dūrė savo sugyventiniui L. D. į pilvo sritį, taip padarė sužalojimą - pilvo kairės pusės durtinę žaizdą, kas sukėlė L. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamoji K. R. apklausos metu kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad L. D. yra jos sugyventinis, su juo kaip sutuoktiniai gyvena 1 metus, bendrų vaikų neturi, gyvena dviese, o butas, kuriame gyvena, nuomojasi, už butą moka kartu, per pusę. Su L. D. sutaria gerai, dažniausiai tarp jų įvyksta žodiniai konfliktai, kai abu yra neblaivūs. Būna, kad ir apsistumdo, bet daugiau nieko. 2023 m. gruodžio 19 d. L. D. atleido iš darbo, jis gavo išeitinę - pinigų, dėl to, nuėjo pas draugus išgerti alkoholio. Gėrė degtinę, kiek tiksliai išgėrė ji nepasakys, bet jau labai stipriai buvo girta. Ji nepamena, kad buvo grįžus namo, nes ryte atsikėlė pas draugę, kur vartojo alkoholį - J. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto jos nežino. Ji nepamena, kad tarp jos ir L. D. vyko konfliktas. Atsibudusi pamatė, kad L. D. jai per Messenger programėlę parašė žinutę, atidariusi žinutę pamatė nuotrauką, kurioje buvo L. D. greitosios pagalbos automobilyje. Jam parašė, kas atsitiko. Jis jos paklausė ar nepamena, kad jam dūrė. Ji parašė, kad ne. Ji tikrai nepamena, kad L. D. dūrė peiliu, bet mano, kad tikrai taip galėjo pasielgti, buvo stipriai girta, todėl tos dienos įvykio aplinkybių nepamena. Kaip minėjo būna, kad apsistumdo, tai galėjo ir sužaloti L. D.. Susitikus su L. D. jis jai papasakojo, kad grįžus į namus, tarp jų, virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu ji jam kažkuo įdūrė į pilvo sritį ir iš buto išėjo. Kaip minėjo, ji nepamena, bet tiki, kad tikrai taip galėjo pasielgti. Dėl tokio savo elgesio L. D. atsiprašė, jis jai atleido, jos susitaikė ir toliau kartu gyvena. Mano, jei būtų buvusi blaiva, tikrai taip nebūtų pasielgusi, nes blaivūs iš vis nesipyksta. Daugiau nieko pasakyti neturi. (b. l. 134-137).

Papildomos apklausos metu K. R. papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta visiškai. Laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia, ir papildomai nieko pasakyti neturi. (b. l. 147-149)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė be jos pačios asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusio L. D. parodymais, kuris paaiškino, kad K. R. yra jo sugyventinė, su ja kaip sutuoktiniai gyvena virš metų, bendrų vaikų neturi, gyvena dviese. Su K. R. sutaria gerai, būna, kad pasipyksta žodžiais, bet vėl susitaiko ir gyvena toliau. 2023 m. gruodžio 19 d. su K. R. buvo pas draugus, kur vartojo alkoholį, gėrė degtinę, kiek tiksliai išgėrė negali pasakyti, bet apsvaigę jau buvo stipriai. Viskas buvo gerai, su K. R. nesipyko. Apie 22 val., dviese grįžo namo. Buvo virtuvėje, stovėjo vienas priešais kitą, šalia, nepamena dėl ko su K. R. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu, K. R. jam dūrė, pataikė į pilvą. Su kuo K. R. jam dūrė jis negali pasakyti, mano, kad su peiliu, bet jis jo nematė, nes virtuvėje buvo tamsu. Po to K. R. iš namų išėjo, jis iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė pagalbą. Paskambinęs į bendrąjį pagalvos centrą pasakė, kad sugyventinė dūrė peiliu, bet kaip minėjo, jis nematė su kuo ji jam dūrė. Dėl tokio K. R. elgesio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą vertina 3 balais, 10 balų sistemoje. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur jam žaizdą susiuvo ir paleido namo. Tai buvo pirmas kartas, kad K. R. prieš jį smurtavo. Dėl tokio savo elgesio K. R. jo atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų jai neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Jokios grėsmės savo gyvybei nejaučia, dėl to toliau kartu gyvena su K. R., kaip minėjo, jie viską išsiaiškino (b. l. 29-32);

liudytojos J. K. parodymais, kuri paaiškino, kad K. R. yra jos draugė. 2023 m. gruodžio 19 d. vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, gal apie 17 val., nes jau buvo tamsu, pas ją į svečius atėjo K. R. su savo sugyventiniu L. D.. Jie atsinešė alkoholio - degtinę. Degtinės atsinešė ne vieną ir ne du butelius, daugiau, bet kiek tiksliai negali pasakyti. Visi t. y. ji, K. R., L. D. ir jos sugyventinis S. B. gėrė jų atsineštą degtinę. Viskas buvo gerai, K. R. ir L. D. pas juos bute nesipyko. Po kiek laiko K. R., L. D. išėjo namo. Jie jau buvo stipriai išgėrę. Ji su sugyventiniu nuėjo miegoti. Maždaug po valandos jai į mobilųjį telefoną paskambino K. R. ir paprašė, kad leistų jai pas ją išmiegoti. Ji pasakė, kad gali ir netrukus ji pas ją atėjo į namus. Atidariusi buto duris K. R. jai pasakė, kad susipyko su L. D. ir nuėjo miegoti, ji irgi nuėjo miegoti. Nieko ji jai daugiau nesakė ir ji jos neklausinėjo. Ne pirmą kartą K. R. pas ją yra išmiegojusi, dėl to, kad susipyksta su L. D. ir išeina iš namų. Taip ir dabar pagalvojo eilinį kartą susipyko. Nematė, kad K. R. būtų buvus kruvina ar turėtų peilį. Ryte nubudusi K. R. apie 9 val., jai pasakė ,,ačiū, kad leidai išmiegoti, jau eina namo, nes L. D. ateina“. Iš jos pasakymo suprato, kad ji su L. D. ryte bendravo. Ji išėjo, ji užsirakino buto duris ir nuėjo toliau miegoti. Po to karto su K. R. susitikusi nebuvo ir ji jai nieko nepasakojo kas tarp jos ir L. D. tą vakarą nutiko. (b. l. 62-65);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, penkių aukštų, šešių laiptinių, yra galais į šiaurės ir pietų puses. Nuo šiaurinės pusės antra laiptinė. Atidarius laiptinės duris, laiptais lipama į ketvirtą aukštą, buto durys pietų sienoje. Atidarius buto durys yra koridorius, juo paeinama į priekį ir pasukus į vakarus yra virtuvė. Virtuvėje palei sienas yra įvairūs baldai, kiti daiktai, viduryje stovi stalas. Apžiūrėjus minėtą patalpą grumtynių požymių nepastebėta (b. l. 20-22);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. sausio 18 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo atlikta kūno kamera užfiksuotas ir vaizdo įrašas, kurioje matoma, kad L. D. nurodo, kad jam įdūrė tamsoje, o jis nematė su kuo įdūrė. Po įdūrimo ji pabėgo. (b. l. 66-68);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0146 panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d. 22.06 L. D. nustatytas 1,89 promilių girtumas. (b. l. 33-35);

Specialisto išvadoje Nr. G.17/2024(04) užfiksuota, kad L. D. nustatyta pilvo kairės pusės durtinė žaizda. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu. L. D. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 53-54).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus pateikta informacija, jog L. D. gydymo išlaidos siekė 182,06 Eur. (b. l. 73-74).

Iš K. R. pateikto kvito matyti, kad ji žalą ligonių kasoms padengė. (b. l. 75).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai K. R. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamoji tiksliai nenustatytu aštriu daiktu, vieną kartą durdama savo sugyventiniui L. D. į pilvo sritį padarė sužalojimą - pilvo kairės pusės durtinę žaizdą, kas sukėlė L. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos duoti parodymai, nukentėjusio parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę – teista, teistumas neišnykęs, ne kartą bausta administracine tvarka, registruota Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus 9 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 360 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-1022/2017 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-600-1037/2022, paskirtomis neatliktomis bausmės dalimis, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant K. R. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 valandų ir baudą 4515,96 Eur dydžio.

K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti ją viešaisiais darbais 9 (devynis) mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. R. paskirti sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-1022/2017 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-600-1037/2022, paskirtomis neatliktomis bausmės dalimis, bausmes visiškai sudedant ir paskirti K. R. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų ir baudą 4515,96 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 96 ct) dydžio.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti K. R., jog nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti K. R., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.