Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-650-376-2011

Teisėja Daiva Kazlauskienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00144-2010-3

2011 m. birželio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, gyv. (neskelbtini), dirbantis pagal autorines sutartis, teistas:

1. 2005-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendžiu 2005-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintas, pagal LR BK 138 str. 1 d. nuteistas ir paskirtas laisvės apribojimas 3 mėnesiams;

2. 2006-02-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 199 str. l d., 63 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-14 nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 metus 2 mėnesius 6 d.,

išteisintas pagal BK 235 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis teisme, būdamas liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent:

kad jis 2007-10-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, nurodė E. V., kad vyksta tyrimas, kur figūruoja S. M. „S.“, tačiau jo veiksmų nekonkretizavo, o apie E. P. nieko nepasakojo, pirmosios instancijos - Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teisme, kad nukentėjusysis A. B. jam pasakojo, jog tik kaltinamasis E. P. jį buvo sumušęs ir tik pastarasis iš jo reikalavo pinigų, nedavė ramybės, o tuo tarpu kaltinamąjį S. M. A. B. apkalbėjo ir jis visiškai nekaltas dėl A. B. sumušimo ir pinigų reikalavimo bei kad A. B. gailisi jį nekaltą žmogų – S. M. nepagrįstai apkaltinęs, tai yra E. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas išteisino E. V. pagal BK 235 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojo A. B. parodymų aiškiai matyti, jog šis nepatvirtino E. V. gynybinės pozicijos neva jam A. B. etapavimo metu minėjo, kad neteisėtai apkaltino S. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. B. ne kartą teismui išreiškė prašymą esant tam tikriems neaiškumams, vadovautis tais jo parodymais, kurie duoti Vilniaus apygardos teisme. Iš A. B. parodymų visumos matyti, jog teismas iš jo parodymų visumos, išėmė dalį parodymų, naudingų išteisintojo pozicijai ir tuos parodymus vertino kaip A. B. poziciją tačiau skundžiamame nuosprendyje aptariama A. B. parodymų dalis neatitinka jo parodymų visumos. E. V. teigė, jog neva jam A. B. aplinkybes apie tai, kad S. M. yra nekaltas paminėjo etapo metu 2008-05-14, o A. B. tik 2009-01-26 Vilniaus apygardos teisme davė neteisingus, S. M. teisinančius parodymus, kuriuos vėliau paneigė. Teismo išvada nepagrįsta jau vien dėl laikotarpių. A. B. 2009-01-26 Vilniaus apygardos teisme davė neteisingus, S. M. teisinančius parodymus, o jau 2009-01-28 Vilniaus apygardos teismo posėdžiu metu davė teisingus parodymus ir motyvuotai nurodė, kodėl jo parodymai buvo pakeisti. Akivaizdu, jog A. B. pozicijos 2009-01-26 pasikeitimas negalėjo nulemti, to, kad neva 2008-05-14 etapo metu, pasak E. V., A. B. pasakė, jog S. M. yra nekaltas. Dar daugiau, teismas visiškai nemotyvavo ir neanalizavo A. B. parodymų, jog jis apie tai, kad S. M. yra nekaltas, jokio etapavimo metu E. V. nesakė. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog E. V. būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, Vilniaus apygardos teisme davė kiek kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog jo parodymai duoti tyčia melagingai nurodant jam žinomas aplinkybes.

Taip pat skunde nurodoma, jog skundžiame nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados aiškiai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009-05-25 nutartyje ir nuosprendyje bei 2010-06-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kodėl E. V. Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertindamas kaip „kiek kitokius parodymus".

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį akivaizdžiai neįsigilino į E. V. pareikštą kaltinimą bei reikšmingas, įrodinėtinas aplinkybes. Kaltinimui reikšmingos aplinkybės susideda iš trijų dalių: 1) nukentėjusysis A. B. E. V. papasakojo, kad tik kaltinamasis E. P. jį buvo sumušęs ir tik pastarasis iš jo reikalavo pinigų; 2) kaltinamąjį S. M. A. B. apkalbėjo ir jis visiškai nekaltas dėl A. B. sumušimo ir pinigų reikalavimo; 3) A. B. gailisi jį - S. M. - nekaltą žmogų nepagrįstai apkaltinęs. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, jog teismas nepaneigė dalies kaltinimui reikšmingų aplinkybių, o dalį reikšmingų aplinkybių aptarė, tačiau padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintasis E. V. prašo atmesti prokuroro skundą. Nurodo, kad skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nekonkretūs. Išteisintasis atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras bylos nagrinėjimo metu pats buvo pasyvus: teismas, tenkindamas gynybos prašymą, iškvietė į posėdį liudytoją A. B., nors prokuroras tam prieštaravo. Taip pat teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Vilniaus apygardos kitą baudžiamąją bylą, nes prokuroras to neprašė.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendis naikintinas. (LR BPK 329 str. 2 p.)

E. V. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendžiu išteisintas iš 235 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. E. V. byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis teisme, būdamas liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent kad jis 2007-10-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, nurodė E. V., kad vyksta tyrimas, kur figūruoja S. M. „S.“, tačiau jo veiksmų nekonkretizavo, o apie E. P. nieko nepasakojo, 2009-03-25 pirmosios instancijos - Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teisme, kad nukentėjusysis A. B. jam pasakojo, jog tik kaltinamasis E. P. jį buvo sumušęs ir tik pastarasis iš jo reikalavo pinigų, nedavė ramybės, o tuo tarpu kaltinamąjį S. M. A. B. apkalbėjo ir jis visiškai nekaltas dėl A. B. sumušimo ir pinigų reikalavimo bei kad A. B. gailisi jį nekaltą žmogų – S. M. nepagrįstai apkaltinęs, tai yra E. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas E. V. išteisino ir konstatavo, kad E. V. kaltinimas dėl melagingų parodymų davimo, iš esmės grindžiamas tuo, kad E. V. teisminio nagrinėjimo metu davė išsamesnius parodymus nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Apylinkės teismas konstatavo, kad E. V. veiksmai neatitinka BK 235 str. dispozicijos. Jis būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, Vilniaus apygardos teisme davė kiek kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog jo parodymai yra duoti tyčia melagingai nurodant jam žinomas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. B. pareiškimo parašymas dėl prieš jį naudojamo smurto, kaip parodė ir pats nukentėjusysis, buvo plačiai aptariamas pataisos namuose. Kai kurie bausmę atliekantys bausmę ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė S. M. smurtavimą prieš A. B. (Iš 2007-06-06 liudytojo V. K. parodymų matyti, jog pastarasis matė, kaip S. M. stvėrės už gerklės A. B. (baudžiamosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini)). Iš 2007 09 27 liudytojo T. D. apklausos protokolo (baudžiamosios bylos.(duomenys neskelbtini) 1 t. b.l. 108-111) matyti po paleidimo iš izoliatoriaus A. B. pastarajam pasakojo, jog jį spardė, reikalavo pinigų S. M. ir E. P.. Iš 2007 09 26 liudytojo D. V. apklausos protokolo ((baudžiamosios bylos Nr. .(duomenys neskelbtini) 1 t. b.l. 135-136) matyti, jog pastarasis žinojo apie A. B. mušimą ir pinigų reikalavimą. Iš 2007 10 04 liudytojo G. S. apklausos protokolo (baudžiamosios bylos Nr. .(duomenys neskelbtini)1 t. b.l. 123-125) matyti, jog jis parodė, jog kažkas iš nuteistųjų jam pasakojo, kad E. B. mušė S. M. ir E. P.). Draudimų kalbėti apie ikiteisminį tyrimą nebuvo, todėl akivaizdu, jog šios aplinkybės ganėtinai uždaroje erdvėje – pataisos namuose- buvo aptarinėjamos. Tačiau E. V. tiesiogiai niekada nematė, jog kas nors būtų naudojęs smurtą prieš A. B., nematė, jog A. B. būtų buvęs sumuštas. Jis nebuvo tiesioginis įvykių liudytojas, apie apklausiamas aplinkybes galėjo žinoti tik iš kitų nuteistųjų, tame tarpe ir iš nukentėjusiojo, kuris, kaip pats patvirtino, įkalinimo įstaigoje kitiems nuteistiesiems visos tiesos nepasakojo, pats skleidė melagingą informaciją, kitą vertus neteisingus melagingus parodymus davė net teisme (apklausiamas pirmą kartą). Netikėti E. V. parodymais, jog apie tas aplinkybes kuriomis jis papildė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis sužinojo vėliau po apklausos ikiteisminiame tyrime, teismas neturi pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. V. ir A. B. kelis kartus buvo tuo pačiu konvojumi etapuojami. Pats nukentėjusysis parodė, jog dėl jo parašyto pareiškimo pataisos namuose buvo labai daug kalbų - tikrų ir išgalvotų. Teismo nuomone, kiek kitokių parodymų davimas Vilniaus apygardos teisme yra sąlygotas specifinės aplinkos kurioje tuo metu buvo E. V., A. B. ir kt. (uždara pataisos įstaigos teritorija) bei visumos kitų aplinkybių, tame tarpe ir paties A. B. veiksmų (įvairių įvykio versijų pasakojimas), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatavimui E. V. veiksmuose BK 235 str. 1 d. sudėties buvimui, todėl esant aukščiau aptartiems įrodymams ir aplinkybėms, teismo nuomone E. V. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – jo veiksmuose nėra nustatytos tyčios duoti melagingus parodymus.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi byloje pilnai įrodyta, jog E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str.1 d.

E. V., teisme, būdamas liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: kad jis 2007-10-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, nurodė E. V., kad vyksta tyrimas, kur figūruoja S. M. „S.“, tačiau jo veiksmų nekonkretizavo, o apie E. P. nieko nepasakojo, 2009-03-25 pirmosios instancijos - Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teisme, kad nukentėjusysis A. B. jam pasakojo, jog tik kaltinamasis E. P. jį buvo sumušęs ir tik pastarasis iš jo reikalavo pinigų, nedavė ramybės, o tuo tarpu kaltinamąjį S. M. A. B. apkalbėjo ir jis visiškai nekaltas dėl A. B. sumušimo ir pinigų reikalavimo bei kad A. B. gailisi jį nekaltą žmogų – S. M. nepagrįstai apkaltinęs.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, apklausiamas teisme, nemelavo, o tik papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus naujomis aplinkybėmis. Jis bausmę pataisos namuose atliko nuo 2006 metų vasario mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio. Kartu bausmę atliko A. B., S. M., E. P.. Su jais susipažino įkalinimo vietoje. Įvykis, dėl kurio jis davė parodymus, įvyko įkalinimo įstaigoje. Kiek jam žinoma iš kalbų ir paskalų, tai buvo dėl pinigų ar turto atėmimo, smurtavimo. Byloje jis buvo liudytojas, jį apklausė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu ir vieną kartą teisme. Dėl pirminės apklausos jis paaiškino, kad smurtavimo, t.y. kas, ką mušė, jis nematė. A. B. sumušto taip pat nematė. Tuo metu, kai jis (E. V.) buvo sporto salėje – ten jokių muštynių nebuvo. Apklausos metu jam buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos. Jo buvo klausiama apie tai, kas jam žinoma dėl nukentėjusiojo sumušimo ir gal jis matė, kad pastarąjį sumušė. Dėl tų aplinkybių jis paaiškino, kad jis nematė, kad S. M. būtų mušęs A. B.. A. B. atviriau su juo pradėjo kalbėti po jų etapavimo. Jie buvo etapuojami du kartus: į Lukiškes ir dėl lygtinio paleidimo - abu kartus dar tebesitęsiant tyrimui, ir byla dar nebuvo pasiekusi teismo. 2007 metų pavasarį jį (E. V. etapavo iš TI-K, o A. B. - į ligoninę). Paskui po savaitės-dviejų vėl etapavo atgal į pataisos namus. Automobilyje jie važiavo kartu. A. B. daugiau apie tai, kad E. P. jį sumušė, išsipasakojo jau parvažiuojant iš Lukiškių į pataisos namus. A. B. sakė, kad S. M. nekaltas ir A. B. nemušė. Antro etapavimo metu A. B. paprašė rūbų ir kad E. V. perduotų S. M., kad A. B. jį apkalbėjo. E. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2007-10-04 apklausos protokole (b.l. 34) yra jo pavardė ir parašas ir paaiškino, kad parodymus jis pasirašė praktiškai jų neskaitęs. O į klausimą, kodėl, prokuroro teigimu, E. V. visai kitokie parodymai, priešingi pirminiams parodymams, yra duoti teismo posėdžio metu, kaltinamasis atsakė: po jo apklausos teisme, kai jis teismui paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, teismas paklausė: kodėl anksčiau (pirminės apklausos metu) jis nesakė, kad A. B. jam pasakojo, kad jis buvo priverstas, kad S. M. visai nekaltas žmogus, kad jis jo nemušė ir kad prašė šiuos žodžius perduoti S. M.. E. V. paaiškino, kad jį etapavo po apklausos, todėl tas papildomas aplinkybes, kurias nurodė teismui, E. V. sužinojo jau po jo pirminės apklausos. Net tada, kai E. V. buvo paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos ir A. B. paliko savo rūbus, pastarasis prašė, kad E. V. nepamirštų perduoti S. M., kad viskas bus gerai, tegul jis nepergyvena. Tomis aplinkybėmis E. V. papildė savo parodymus teisme.

Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis kartu su E. V. atliko bausmę Vilniaus 2-iuose pataisos namuose Sniego gatvėje. Su E. V. santykiai buvo normalūs, nors nebuvo dideli draugai. Su E. V. bendraudavo - susitikdavo rūkymo vietoje, prausykloje, koridoriuje, laiptinėje. Pataisos namai nelabai dideli ir nelabai daug žmonių, vienas kitą matydavo, žinojo. Pataisos namuose nebuvo uždaryti į kameras, laisvai vaikščiojo ir galėdavo susitikti. Įkalinimo vietoje jis buvo parašęs pareiškimą, dėl prievartaujamo turto, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla S. M. ir E. P.. Toje byloje jis buvo nukentėjusysis. Apklausiamas nukentėjusiuoju byloje, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės. Neteisėti veiksmai prieš jį buvo vykdomi ganėtinai ilgai – apie pusmetį. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, palankiai išteisintajam nurodė liudytojo A. B. parodymus, jog šis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis buvo etapuojamas kartu su E. V., tačiau paaiškino, kad tiksliai, ką kalbėjo etapo metu, nepamena, taip pat neatsimena, ar buvo koks nors pokalbis po bendravimo su E. V., kuriame jis minėjo, kad neteisėtai apkaltino S. M.. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojo A. B. parodymų aiškiai matyti, jog šis nepatvirtino E. V. gynybinės pozicijos neva jam A. B. etapavimo metu minėjo, kad neteisėtai apkaltino S. M.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. B. parodė: „buvom etapuojami 2007 metų gegužės mėnesį, aš buvau etapuotas į Laisvės atėmimo ligoninę, aš neminėjau liudytojui, kad M. yra nekaltas." Teismo posėdžio metu pagarsinus E. V. parodymus, liudytojas A. B. parodė: „pagal tuos duotus parodymus V. išeina buvo antras autoritetas po M. pataisos namuose. Jei aš būčiau prašęs perduoti, kad kažko gailiuosi, tai tikrai ne per V. ir negalėčiau aš taip pasakyti. Aš to neprašiau, šimtas procentų." Ir, kaip teisingai pažymėjo prokuroras skunde, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. B. ne kartą teismui išreiškė prašymą esant tam tikriems neaiškumams, vadovautis tais jo parodymais, kurie duoti Vilniaus apygardos teisme.

Iš A. B. parodymų visumos matyti, jog teismas iš jo parodymų visumos, išėmė dalį parodymų, naudingų išteisintojo pozicijai. Pažymėtina, jog A. B. parodymų dalis, kuri nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, neatitinka jo parodymų visumos.

Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas išteisintojo parodymus, visiškai nepagrįstai nurodė, kad E. V. paaiškinimai apie tai, kad jo parodymai, duoti Vilniaus apygardos teisme, yra išsamesni, nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes jis naujų aplinkybių sužinojo, kai vėl buvo etapuojamas kartu su A. B. po apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra paneigti byloje surinktais įrodymais.

Prokuroras skunde teisingai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl netiki liudytojo A. B. parodymais, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad E. V. jokio etapavimo metu jis nesakė, kad S. M. nekaltas ir neprašė pastaram perduoti šių A. B. žodžių.

Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tokia gynybinė E. V. pozicija, kurią kaip tiesą įvertino pirmosios instancijos teismas, atsirado tik šiame teisme. Parodymų apie tai, kad E. V. tam tikras, kaip jis teigia, naujas aplinkybes iš A. B. sužinojo etapo metu 2008-05-14, jis nepateikė nei Vilniaus apygardos teismui, kai buvo apklausiamas praėjus mažiau laiko nuo nagrinėjamų įvykių, nei apklausiamas Vilniaus apygardos prokuratūroje ikiteisminio tyrimo metu, kaip buvo apklausiamas prokuroro. Visos šios išdėstytos aplinkybės, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, leidžia E. V. parodymus vertinti kritiškai tik kaip pasirinktą gynybinę poziciją, o ne objektyvią tiesą. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, E. V., duodamas parodymus, nuolat maišėsi, išsisukinėjo nuo jam užduodamų klausimų, nurodydamas, jog neva jaudinasi. Pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė jokio dėmesio. Juolab, kolegija pažymi, kad E. V. davė prieštaringus parodymus, aiškindamas esminę aplinkybę – kada neva jam A. B. pasakė, kad S. M. nekaltas ir kad perduotų pastarajam, kad nesijaudintų. Iš pradžių E. V. nurodė, kad minėtą aplinkybę jam A. B. pirmą kartą pasakė pataisos namuose, prieš paleidžiant E. V. iš pataisos namų į laisvę (b.l. 62), o vėliau, E. V. jau nurodė, kad pirmą kartą aplinkybę apie S. M. nekaltumą A. B. pirmą kartą jam pasakė, kai kartu buvo etapuojami. (b.l. 102). Pirmosios instancijos teismas vėlgi nieko neužsiminė apie šiuos esminius išteisintojo parodymų prieštaravimus, kurie vertintini kaip akivaizdi gynybinė pozicija.

Vilniaus apygardos teismo 2009 05 25 nutartimi nustatyta, kad teismas konstatavo, jog E. V. nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, galimai davė melagingus parodymus. Nutarties aprašomojoje dalyje nurodoma, kokius parodymus E. V. davė teismo posėdyje ir kokie parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, konstatuojant jog šie parodymai skiriasi. (b.l. 2-4)

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje buvo analizuojami liudytojų parodymai, tame tarpe ir E. V., nurodant, kad E. V. pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas naujas aplinkybes bei tai, jog esą pataisos namų direktoriaus pavaduotojas (R. S.) buvo labai suinteresuotas, kad būtų nuteistas S. M.. (b.l. 5-19)

Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad E. V. pirmos instancijos teisme nurodė naujas aplinkybes apie kurias nepasakojo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t.y. kalbėjo apie darytą psichologinį spaudimą ir vertimą duoti parodymus prieš S. M.. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus ir pagrįstai kreipėsi į prokurorą dėl galimai melagingų liudijimų. (b.l. 20-30).

E. V. prieš duodant parodymus Vilniaus apygardos teismo posėdyje buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. bei BK 235 str. ir davė priesaiką (b.l. 37). Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad E. V. į teismo posėdį apklausai buvo iškviestas kaltinamojo S. M. iniciatyva. (b.l. 35)

LR BK 235 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d. atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai, kurie nėra svarbūs, neturi reikšmės – tokiu pagrindu negali būti. (2K-183/2009) BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis.

Kolegijai nekyla abejonių, kad E. V., 2007-10-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes apie S. M. nieko nepasakojo, 2009-03-25 Vilniaus apygardos teisme, apklaustas liudytoju nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisme, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti kaltinamajam S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teismui, nurodydamas, kad jam nukentėjusysis A. B. pasakojo, jog kaltinamasis S. M. dėl turto prievartavimo iš A. B. yra nekaltas, S. M. niekur nesikišo, prieš A. B. fizinio smurto nenaudojo, ir prašė E. V. perduoti S. M., kad pastarasis nesijaudintų, kadangi yra nekaltas.

Parodymai baudžiamajame procese yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. Aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui ir aplinkybės apie kaltinamojo kaltumą yra neabejotinai bylai svarbios aplinkybės. Šiuo atveju E. V. duoti parodymai Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23/2009, apie aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo S. M. atsakomybei ir kaltumui, akivaizdžiai turėjo svarbios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

LR BK 235 str. numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo teisinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus, suvokia, kad pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente ir būtų panaudota byloje. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. V. suprato, kad jo parodymai, duoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teisme, neatitinka tikrovės, t. y. suprato, kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje ir jo parodymai yra reikšmingi, ir norėjo, kad tokie parodymai būtų užfiksuoti protokole ir panaudoti baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog E. V. 2007-10-04 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, davęs teisingus parodymus, jog nukentėjusysis A. B., pasakodamas apie turto prievartavimo ir fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes, nurodė E. V., kad vyksta tyrimas, kur figūruoja S. M. „S.“, tačiau jo veiksmų nekonkretizavo, o apie E. P. nieko nepasakojo, 2009-03-25 pirmosios instancijos - Vilniaus apygardos teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, davė melagingus parodymus teisme, kad nukentėjusysis A. B. jam pasakojo, jog tik kaltinamasis E. P. jį buvo sumušęs ir tik pastarasis iš jo reikalavo pinigų, nedavė ramybės, o tuo tarpu kaltinamąjį S. M. A. B. apkalbėjo ir jis visiškai nekaltas dėl A. B. sumušimo ir pinigų reikalavimo bei kad A. B. gailisi jį nekaltą žmogų – S. M. nepagrįstai apkaltinęs. Taigi E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V. teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į visas bylos aplinkybes.

E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. V. praeityje teistas. Kolegija pažymi, jog galimybė duoti melagingus parodymus ir jų davimas menkina ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiklą, trukdo nustatyti tiesą byloje. Byla, kurioje E. V. davė melagingus parodymus buvo specifinė- nusikalstama veika padaryta pataisos namuose. Nukentėjusysis, pranešęs apie nusikalstamą veiką, dar turėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, todėl tiesos nustatymas tokioje byloje ir taip buvo komplikuotas. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. V. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai darė sąmoningai, žinodamas gręsiančias pasekmes, veikdamas tiesiogine tyčia, be to, veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. LR BK 235 str. 1 d. sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad E. V. skirtina griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-14 nutartimi E. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2008-05-20 jis paleistas iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų. Nusikalstamą veiką E. V. padarė 2009-03-25. Taigi nusikaltimą jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl galutinė bausmė jam skirtina remiantis BK 64 str. ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Neatliktoji bausmės dalis yra didesnė, todėl prie jos yra pridedama šiuo nuosprendžiu paskirto bausmės dalis.

Teismas skiria švelnesnę bausmę, negu prašo prokuroras apeliaciniame skunde, būtent dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.