Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

Prienų r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (viena diena), ją prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms;

Prienų apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. vasario 13 d. 12.00 val. iki 2019 m vasario 14 d. 10.55 val., t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Prienų apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista ir neatlikta arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 66 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 44 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. 16.35 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 13.55 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, 2020 m. rugsėjo 11 d., bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2021 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. gyvenamojo mobilaus namelio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine L. S., tyčia, suėmęs nukentėjusiajai L. S. už drabužių, jėga ją stūmė, dėl ko L. S. nukrito ant grindų ir nugara atsitrenkė į komunalinį vamzdį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą.

R. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d., dienos metu, jis kartu su savo žmona L. S. namuose gėrė degtinę, alų. Vakare, galėjo būti apie 20 val., būnant namuose, tarpusavyje su L. S. ėmė konfliktuoti. Konflikto priežasties nepamena. Žodinio konflikto metu, jam ir L. S. būnant mobilaus namelio koridoriuje, jis, būdamas įsiutęs ir piktas ant savo žmonos, tyčia abejomis rankomis suėmė už L. S. drabužių ir jėga L. stipriai pastūmė. Nuo jo stipraus pastūmimo L. S. nugara krito ant grindų, ant vamzdžio. Krisdama ant vamzdžio, susimušė nugarą. Nukritusi, L. S. šaukė, kad jai skauda nugarą, ir jis nuo pastarosios atsitraukė. Po to atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 3,02 promilių girtumą. Tai ne pirmas kartas, kai jis pakelia ranką prieš žmoną. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d., dienos metu, ji su sutuoktiniu gėrė degtinę. Išgėrė 2 butelius 0,7 l talpos degtinės. Vakare, valandos neprisimena, tarp jos ir R. S. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu namo koridoriuje sutuoktinis ją suėmė už rūbų ir metė ant grindų. Ji, nugriuvusi ant grindų, susimušė nugarą į ant grindų, po kilimu, esantį plastikinį vandentiekio vamzdį. Nugaroje skausmas buvo labai stiprus, ji pamanė, kad gal nugaroje kas lūžo. Paskambino 112. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R., o atvykę GMP medikai ją dėl nugaros skausmo išvežė tolimesnei apžiūrai į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai nustatė nugaros sumušimą. Skausmą jaučia ir dabar, jai labai skauda nugaros sritį, ties mentėmis. Policijos pareigūnai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,79 promilių girtumą. R. ir anksčiau yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą. Civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės žalos ji nereikš.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), po išgertuvių namo koridoriuje kilusio konflikto metu neblaivus R. S. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,02 promilių girtumas), suėmęs už rūbų pakėlė ir metė ant grindų neblaivią savo sutuoktinę L. S. (nustatytas 1,79 promilių girtumas), dėl ko ši nukrito ant grindų esančio komunalinio vamzdžio ir susimušė nugarą. GMP medikų dėl nugaros skausmo L. S. išvežta į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra L. S.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva nugaros srityje. Smurtą patyrusio asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) 21.02 val. ji nustatytas 1,79 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – R. S. Smurtu įtariamo asmens būklė – matomų sužalojimų nėra, akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,02 promilių girtumas. Smurtą patyrusi L. S. paaiškino, kad po išgertuvių kilusio konflikto metu jos sutuoktinis R. S. suėmė ją už rūbų, pakelė ir metė į žemę, dėl ko ji nugriuvo ant nugaros ir į ant grindų esantį vamzdį susimušė nugarą. Smurtu įtariamas asmuo R. S. paaiškino, kad supyko ant žmonos, nes pastaroji bučiavosi su dukros vyru, todėl taip pasielgė.

VšĮ Prienų ligoninės gydytojo išraše nurodyta, kad L. S. (duomenys neskelbtini) diagnozuota: krūties ir nugarinės apatinės dalies ir dubens sumušimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. objektyvių sužalojimo požymių nebuvo nustatyta. Nesant sužalojimų, nėra galimybės spręsti apie konkretų galimai buvusios traumos mechanizmą, įvertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Šiuo atveju galima teigi tik tai, kad užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis L. S. galėjo patirti juosmens ir krūtinės srities dešinės pusės nedidelės energijos traumą kietu buku daiktu ir tai jai sukėlė fizinį skausmą.

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis R. S. tyčia šeimos narei – sutuoktinei L. S. suėmęs už drabužių, jėga ją stūmė, dėl ko L. S. nukrito ant grindų ir nugara atsitrenkė į komunalinį vamzdį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (kraujosruva nukentėjusiosios nugaroje), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 148). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 148). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. S. anksčiau teistas, keturis kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 79-118), baustas administracine tvarka (b. l. 119-124), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 35), nedirba (b. l. 125), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 126), turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 74-75). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 20 val. 55 min. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 10 val. 45 min. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 142-143, 145).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 146-147).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. (vieną parą), R. S. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo faktinio R. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti R. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti R. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.