- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-70-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- Ž. B.
- Advokatai
- Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo M. J. ir jo gynėjo adv. E.A.Žalnerausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal BK 139str. 1d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždrausti laikyti ir naudotis šaunamuoju ginklu.
Iš M. J. priteista 3000Lt Ž. B. neturtinės žalos, 2191Lt Valstybinei ligonių kasai.
Pagal BK 284str. 1d. ir 294str. 2d. M. J. išteisintas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2007-07-02, apie 21.30val., būdamas viešoje vietoje-Vilniaus raj., Nemenčinės sen., Tuščialaukių k. esančiame miško masyve, Ž. B. važiuojant keturragiu motociklu „Kawasaki“ kartu su mažamečiui sūnumi L. B., gim.1995-08-04, miško keliu, apie 20-30m atstumu ir iš šaunamojo ginklo 9mm kalibro Browning CZ-83 modelio-pusiau automatinio pistoleto Nr.76981, kuriam 2005-10-11 išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr.8367, iššaudamas į atvažiuojančio keturračio motociklo pusę du kartus, šaudydamas į žemę, sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam L. B. psichikos sutrikimą-potrauminio streso sutrikimą, trukusį ilgiau kaip 10 dienų, prilyginamą nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir tokiu būdu dėl neatsargumo susargdino mažametį L. B..
M. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-07-02, būdamas viešoje vietoje-Vilniaus raj., Nemenčinės sen., Tuščiaulių k., esančiame miško masyve, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, tuo tikslu panaudodamas psichinę prievartą, t.y. Ž. B. važiuojant keturragiu motociklu „Kawasaki“ kartu su mažamečiu sūnumi L. B., gim. 1995-08-04, miško keliu apie 230m atstumu į vakarų pusę nuo Gėlos ežero šiaurinio paplūdimio, iš miško pietų pusės išbėgdamas prie kelio ir iš šaunamojo ginklo 9mm kalibro Browning CZ-83 modelio-pusiau automatinio pistoleto Nr.76981, kuriam 2005-10-11 išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr.8367, iššaudamas į atvažiuojančio keturračio motociklo pusę, po to antrą kartą iššaudamas į pravažiuojantį keturragį motociklą, savavldžiavo keturragiu motociklu „Kawasaki“ važiavusių nukentėjusiųjų Ž. B. ir L. B. atžvilgiu.
Jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2007-07-02, apie 21.30val., Tuščialaukių km., Nemenčinės sen., Vilniaus raj., laikydamas dešinėje rankoje šaunamąjį ginklą-9mm kalibro Browning CZ-83 modelio pusiau automatinį pistoletą Nr.76981, kuriam 2005-10-11 išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr.8367, tyčia iš miško masyvo atbėgdamas į viešą vietą-Gėlos ežero šiaurinį paplūdimį-įžūliais ir vandališkais veiksmais-tyčia mojuodamas rankoje laikomu ginklu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė paplūdimyje prie Gėlos ežero poilsiavusių Z. V., L. T. ir O. P. su mažamečiu sūnumi A.Purkevičiumi rimtį bei tvarką, ko pasekoje Z. V., L. T. ir O. P. su mažamečiu sūnumi A.Purkevičiumi, jausdami realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, pasišalino iš poilsio vietovės.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir M. J. pagal BK 284str. 1d., 294str. 2d. nuteisti. Nurodo, kad nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių, padarytos išvados yra neteisingos. Teismas nustatė, kad M. J. veiksmai buvo padaryti viešoje, sukėlė žmonių nepasitenkinimą ir išgąstį, tačiau nepagrįstai nurodė, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne, svarbu yra tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tos vietos joje gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to, kad du kartus buvo iššauta į motociklo pusę, vairuotojas vijosi M. J., siekdamas atimti ginklą, o pastarasis, laikydamas ginklą rankoje, atbėgo į paplūdimį, kuriame su vaikais buvo Z. V., L. T. ir O. P. su mažamečiu sūnumi A.Purkevičiumi. Nukentėjusieji patvirtino, kad situacija jiems kėlė baimę, todėl jie turėjo pasišalinti iš poilsio vietos. Nuteistojo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 294str,. 2d. į 284str. 1d. ir laikytini tęstiniais. Pagal BK 284str. 1d. nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63str.str. bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 139str. 1d. ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti laikyti ir naudotis šaunamuoju ginklu.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. nuteistas pagal BK 139str. 1d., ir bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės - būtinosios ginties. Nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šūviai sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam L. B. potrauminio streso sutrikimą. Ekspertizės akto išvados atitinka L. B. psichologinius tyrimus, bet teismas, psichologijos akto išvadų nuosprendyje neaptarė. Nutartyje dėl ekspertizės skyrimo kaip įvykis, kuris galėjo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, buvo pateiktas dviejų šūvių epizodas, nors ikiteisminio tyrimo byloje jau buvo pakankamai procesinių dokumentų, iš kurių turinio buvo akivaizdi įvykio situacija. Dviejų šūvių epizodą pasirinko ir tik juo apsiribojo teismas, priimdamas nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas vyko klastojant įkalčius ir šiurkščiai pažeidžiant BPK nustatytą įrodymų rinkimo tvarką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė M. J. teisę turėti gynėją, buvo suklastotas 2007-07-02 apklausos protokolas ir tuo pat metu surašytas suklastotas 2007-07-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. M. J. nebuvo pasiūlyta ir leista dalyvauti nepilnamečio L. B. apklausoje. Įvertinus ikiteisminio tyrimo pažeidimus darytina išvada, kad nukentėjusiojo apklausa, atlikta ekspertizė yra niekinės ir negaliojančios kaip įrodymai. Teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį galėjo įtakoti paminėti baudžiamojo proceso pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu.
Nuteistasis M. J. prašo bylą nutraukti ir jį išteisinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perduodant teismui buvo vadovaujamasi melagingais duomenimis, neteisingai surašyti procesiniai dokumentai nurodant, kad jis buvo baustas administracine tvarka. Teismas neįvertino aplinkybių, kodėl pareigūnai nerinko duomenų apie būtinosios ginties aplinkybes gintis nuo Ž. B. neteisėtu vairavimu sukeltos grėsmės, netyrė įvykio vietos, kurioje buvo būtinosios ginties aplinkybių pėdsakai. Teismas be pagrindo „Kawasaki KFX“ įvardija keturračiu motociklu, nes tokia savaeigio aparato atitiktis nebuvo tirta ir jis yra nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, o Ž. B. nebuvo transporto priemonės vairuotojas, tik naudotojas. Priimant nuosprendį nebuvo akcentuojama, kad pagrindinė garsinio signalo iššovimu priežastis - Ž. B. veiksmais viešame eisme neteisėtai naudojant minėtą transporto priemonę buvo sukeltas pavojus jo gyvybei ir kad iššovimas atitinka Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Nuosprendyje nepažymėta, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo negalėjo naudotis transporto priemone, o šioje situacijoje nebuvo įmanoma pastebėti, ar ant motociklo sėdi mažametis, tik Ž. B. žinojo, kad jo veiksmus mato vaikas. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo iššauta dėl akivaizdžiai daromų teisės pažeidimų vairuojant transporto priemonę. L. B. paaiškinimai ekspertams-specialistams yra svaresni, nei jo tėvų, t.y. Ž. B. bei A. B., kurie siekia naudos. Teismas neaptarė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad aktyviais veiksmais buvo bandyta išvengti sunkesnių padarinių esant beviltiškoje situacijoje, veika padaryta dėl psichinės ir fizinės nukentėjusiųjų prievartos, jų elgesys turėjo provokuojančios įtakos, nukentėjusieji motociklu disponavo neturėdami teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Prokuroras skunde nurodė, kad M. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 294str., 2d., 284str. 1d..
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, teisingai nustatė, kad M. J. nepadarė šių nusikalstamų veikų. BK 294str. 2d numato atsakomybę tuo atveju, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Tokių veiksmų dalyvis turi būti susietas su civiliniais teisniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai, tačiau byloje tokie faktai neįrodyti. Teismas nenustatė, kad M. J. ir Ž. B. turėtų tariamų teisinių santykių, kurių pagrindu galėtų atsirasti reikalavimo teisė. Tai, kad kaltininkas klaidingai suvokia gyvenimo taisykles, dar nėra pagrindas teigti, jog savo veiksmais įgyvendina tariamas teises.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis Ž. B. patvirtino, jog M. J., naudodamas ginklą, paleido šūvius į žemę, tačiau prieš atlikdamas tokius veiksmus nieko neaiškino ir negrasino. M. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog šaudė todėl, kad, jo manymu, iškilo grėsmė, tačiau, kaip teisingai nurodyta teismo nuosprendyje tokie veiksmai negali būti laikomi kaip pateisinami tariamai teisei įgyvendinti. Savaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektyvios teisės neturi.
Byloje nustatyta, kad M. J. naudojo ginklą viešoje vietoje matant kitiems asmenims, tačiau įvertinus tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo Ž. B. parodymus matyti, kad ginklą viešoje vietoje panaudojo bijodamas nukentėjusiojo veiksmų. Tai buvo jo subjektyvi nuomonė, tačiau tai nereiškia, kad jis kėsinosi į visuomenės rimtį. Įvykį matę R.Tomaševskis, Z. V., L. T., O. P. paaiškino, kad situacija kėlė baimę, tačiau patvirtino, kad M. J. į juos ginklu nesitaikė, jų užpulti nesiekė. Kadangi viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, o šiuo atveju tyčinių veiksmų požymių nėra, teismas padarė teisingą išvadą, jog M. J. minėtomis aplinkybėmis neturėjo tikslo pademonstruoti nepagarbą visuomenei ir nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos. Teismas išanalizavo nuteistojo veiksmų pasekmes, įvertino, kad jie turėjo atgarsį visuomenėje, konfliktas buvo nemalonus, tačiau nuteistajam nesuvokiant savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams, nuosprendyje teisingai konstatuota, jog pasekmės buvo minimalios, tik konfliktas tarp dviejų asmenų, todėl kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal prokuroro skunde minėtus straipsnius nėra pagrindo.
Nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad buvo būtinoji gintis.
Pagal BK 28str. 2d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant būtinajai ginčiai.
Iš teismo nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad M. J. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis: baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris suteiktų teisę į būtinąją gintį. Konfliktas kilo tiek dėl nuteistojo, tiek dėl nukentėjusiojo veiksmų, nei M. J. sveikatai, nei gyvybei, nei kitiems įstatymo saugomiems interesams pavojus negrėsė.
BK 139str. 1d. numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar kitaip susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
Teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam mažamečiui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina specialisto išvada, kad po įvykio L. B. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, kuris ir buvo įvykio pasekmė.
Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas vyko klastojant dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, papildymų nepareiškė, apklausos protokolas surašytas teisingai (1t., b.l. 190-191). Taip pat nėra pagrindo teigti, jog buvo suklastotas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Priimant nutartį bylą nagrinėti teisme jokių pažeidimų ir kliūčių nenustatyta, todėl teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti dokumentai ar pažeistos M. J. procesinės teisės nėra pagrindo.
Nuteistasis nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ginklą panaudojo gynybos tikslu, nes jo veiksmai neatitinka BK 28str. 2d. nuostatų. Atvažiuojantį keturratį jis matė, girdėjo garsą, praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl turėjo suvokti, kad jam grėsmė nekilo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad keturračio vairuotojas Ž. B. turėjo tikslą užvažiuoti ant M. J.. Nors nuteistasis teigia, kad motociklas nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, tačiau šis argumentas tiriant bylą neturi reikšmės, nes bet kokiu atveju nukentėjusysis neatliko neteisėtų veiksmų, nepadarė pažeidimo ar nusikaltimo, vairuodamas keturragį, todėl naudoti ginklą M. J. neturėjo teisės. Nuteistojo teiginys, kad jis nežinojo kas sėdėjo už motociklo vairo, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai, kadangi šiuo atveju jis atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo tiesioginė L. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Nustačius L. B. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialistų išvados, atmestinas nuteistojo argumentas, jog Ž. B. ir A. B. siekia naudos.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistojo M. J. veiksmai pagal BK 139str. 1d. kvalifikuoti teisingai.
Skiriant bausmę teismas įvertino visas nusikaltimo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, nuteistojo asmenybę. M. J. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nuteistojo skunde nurodyti motyvai negali būti pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros, nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinius skundus atmesti.