Kauno apygardos teismo nuosprendis

Procesinio sprendimo ategorijos:1.2.14.1.2.3, 1.2.14.4.2., 1.2.20.11., 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamiesiems L. K., R. K., L. K., J. T., L. M., R. R., jų gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei, Nerijui Strazdui, Gintarui Platūkiui, Kęstučiui Gudynui, Ričardui Girdziušui, Rūtai Survilienei, nukentėjusiesiems L. S., L. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, nukentėjusiojo L. J. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei J. J., civiliniams atsakovams V. V., N. K., M. K., Kauno m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) atstovams A. L., V. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimui 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val iki 06.00 val, neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų;

2013-08-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., bauda (9 MGL) 1170 Lt;

2014-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., - 40 parų arešto, bauda 1170 LT (338 eur); baudos nesumokėjęs,

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-05-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė subendrinta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 181 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2014-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2014-08-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. 1 d. paleistas lygtinai prieš terminą, t. y. 9 mėn. 16 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas;

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi A(duomenys neskelbtini) 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-08-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., laisvės atėmimui 4 mėnesiams ir 20 dienų, vadovaujantis LRBK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2014-08-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., laisvės atėmimui 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2015-05-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų, bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187str. 1d., 187str. 3d. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2011-06-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

2011-09-16 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,(4 epizodai), 178 str. 2 d.(3 epizodai), 178 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

2011-11-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (11 epizodų), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.(2 epizodai), paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

2015-02-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 29 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 3 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų gegužės 5 dieną, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis L. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su L. M., R. R., nepilnamečiais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, bei atimdami asmeniui laisvę, tai yra (duomenys neskelbtini), prie esančios elektros pastotės pastato, susitikę nepilnamečius L. J. gim. (duomenys neskelbtini)m. bei L. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., L. K. kartu su L. M., R. R., L. K., R. K., J. T. užstodami nukentėjusiems kelią, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus, o šiems pasileidus bėgti, L. K. kartu su R. K., pasiviję bėgantį nukentėjusįjį L. S., grasindami jam nukapoti rankas ir kojas, papjauti, užmušti, užkasti, atvesdami jį prie R. R. vairuojamo automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui suduodant ne mažiau dviejų smūgių L. S. į nugarą, įsodino jį į automobilį, tačiau jam pasinaudojus suirute ir pabėgus, L. M., R. K., L. K. ir J. T. atvedus nukentėjusįjį L. J. prie automobilio, R. K. pareikalavus lipti į automobilį ir jį pastūmus, įsodinus jį į automobilį, važiuojant (duomenys neskelbtini) miestu, automobilyje L. M. ne mažiau keturių kartų sudavus nukentėjusiajam L. J. per petį bei R. K. ne mažiau dešimt kartų sudavus nukentėjusiajam L. J. į šoną, tuo padarydami kraujosruvą kairiame antakyje, smakre, viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, ir sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą, bei visiems bendrai grasinant L. J. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, uždaryti rūsyje, padaryti invalidu bei susidoroti su pabėgusiu L. S., atvežę į apleistą vietovę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje už pastato Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai grasindami sušaudyti, padaryti invalidu, reikalavo perduoti 50 000 eurų, o šiam sutikus perduoti reikalaujamus pinigus, automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. R., L. M. kartu su L. K. ir nukentėjusiuoju L. J., nuvykus pas L. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmus iš jo 350 eurų, tokiu būdu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, vertė nukentėjusiuosius L. J. ir L. S., perduoti didelės vertės turtą - 50 000 eurų bei L. J. motinai J. J. padarė 350 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. K., L. M., R. R., L. K., R. K. ir J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.

Be to, kaltinamasis R. K. 2015 metais gegužės 21 dieną, apie 14.40 val., būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-025556-15, ir konvojuojamas (duomenys neskelbtini) pareigūnų G. M. ir A. M., (duomenys neskelbtini) kabineto į pirmame pastato aukšte esančią (duomenys neskelbtini) areštinę, lipant laiptais, tyčia pavartodamas smurtą tai yra pastūmęs rankomis į nugarą pareigūną G. M. ir šiam suklupus ir palipus laiptais žemyn, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, ištrūko ir pabėgo nuo policijos pareigūnų, kol tą pačią dieną apie 14.53 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis L. M. 2015 metų gegužės 5 dieną, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), turto prievartavimo metu, besivydamas nukentėjusįjį L. J. atvirai, tai yra numaudamas nuo pečių, pagrobė svetimą - J. J. priklausantį turtą kuprinę – 35 eurų vertės, kurioje buvo 3 vnt. ausinių – bendros 30 eurų vertės, elektroninė cigaretė – 160 eurų vertės, kvepalai ,,Deesel“ 50 ml talpos – 50 eurų vertės, 50 eurų (2 vnt. kupiūrų po 20 eurų ir 2 vnt. kupiūrų po 5 eurus), telefono pakrovėjas ,,Samsung“ - 20 eurų vertės, tuo padarydamas L. J. motinai J. J. 345 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d. ( kaltinamieji L. K., R. K., L. K., J. T., L. M., R. R. ).

K. L. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015-05-05 jam paskambino J. T., pasakė, kad kartu su R. R. atvažiuoja susitikti. Taip pat pasakė, kad jam skambino L. K. ir pranešė, jog iš namelio kažkas pavogė 50 000 eurų ir tuos pinigus galima iš jų atimti. Tada jie nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su L. K. ir sutarė kaip galima susitikti su nukentėjusiaisiais. Vėliau nuvyko pas R. K.. Po to grįžo prie „(duomenys neskelbtini)“, ten atėjo ir L. M.. Visi sutarė, kad nukentėjusiuosius atsives L. K.. Tada jie nuvažiavo prie internato, išleido L. K., o patys pavažiavo toliau. Vėliau pamatė ateinančius nukentėjusiuosius. Jų paklausė, ką gero turi ir liepė viską atiduoti. Tada nukentėjusieji ėmė bėgti, o kaltinamieji ėmė juos gaudyti. Kaltinamasis su R. K. pagavo nukentėjusįjį L. S. ir atsivedė į automobilį. Jam grasino, kad primuš, susidoros. Grasino, kad būtų baisiau, tačiau tų grasinimų įvykdyti nesiruošė. Vėliau L. S. pabėgo. Tada buvo pagautas nukentėjusysis L. J.. Prieš jį buvo vartojamas smurtas, R. K. kelis kartus sudavė ranka, L. M. spyrė koja. Buvo kuriamos visokios istorijos, kad jis tuos pinigus pavogė iš kaltinamųjų pažįstamų, reikia juos atiduoti, nes kitaip bus blogai. Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo grasinama, kad išveš į mišką ir pan. Vėliau nuvažiavo prie Panemunės, ten vėl visaip grasino, kad tik nukentėjusiajam būtų baisiau. Tada nukentėjusysis pasakė, kad supranta, jog blogai pasielgė ir sutiko tuos pinigus grąžinti. Buvo nutarta, kad pinigų paimti kartu su nukentėjusiuoju važiuos L. K., L. M. ir R. R.. Likę kaltinamieji laukė jų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vėliau R. R. telefonas išsijungė, kaltinamieji nesulaukė jų grįžtančių ir išsiskirstė namo. Šią nusikalstamą veiką padarė norėdamas pasipelnyti, tačiau visiškai nepagalvojo apie kilsiančias pasekmes. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto. Su civiliniu ieškiniu sutinka, o jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Civilinio ieškinio suma yra didelė, tačiau jis sutinka atlyginti žalą.

K. R. K. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad 2015-05-05 jam paskambino R. R. ir jie sutarė susitikti Ž. Š.. Ten dar atvyko L. K. ir J. T.. Jie papasakojo, kad buvo susitikę su L. K., kuris papasakojo, kad L. J. įsilaužė į sodo namelį ir iš ten pavogė 50 000 eurų ir šiuos pinigus iš jo galima lengvai atimti. Jie sugalvojo istoriją, kad tai iš jų tuos pinigus pavogė. Tada jie nuvažiavo iki L. K., kuris su L. M. buvo „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau parvežė L. K. namo, kur šis persirengė. Po to L. K. paskambino nukentėjusiajam, šis buvo (duomenys neskelbtini). Tada jie visi važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojo, kad nukentėjusysis yra prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir ieško motociklui padangų kamerų. L. K. jam pasakė, kad turi pažįstamą, kuris prekiauja kameromis ir jam padės. Tada jis su nukentėjusiu sutarė susitikti prie L. K. namų. Kaltinamieji L. K. nuvežė prie jo namų ir sutarė, kad lauks prie internato, o L. K. ten atves nukentėjusiuosius. Maždaug po 10 minučių į tą vietą atėjo L. K. ir nukentėjusieji. Kaltinamieji jiems iš karto pasakė „ateikit čia, ką gero turite“, o nukentėjusieji ėmė bėgti. Kaltinamasis su J. T. pagavo nukentėjusįjį L. S., jam grasino, kad jį sulaužys, padarys invalidu ir klausė, kur yra tie 50 000 eurų. Po to jie L. S. įsodino į automobilį Audi Q7, tačiau jis iš automobilio pabėgo. Jį nusivijo J. T. ir L. K.. Kaltinamasis nukentėjusįjį L. J. kartu su L. K. ir L. M. nusivedė ant nuokalnės, pasakė, kad tai iš jų tuos pinigus pavogė ir dabar reikia juos atiduoti, o nukentėjusysis tai neigė. Tada kaltinamasis smogė jam porą kartų į veidą, taip pat smogė ir L. M.. Po to nukentėjusysis pasakė, kad pinigai yra jo namuose ir jis juos atiduos. Po to grįžo kiti nepagavę L. S.. Tada visi susėdo į automobilį ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant nukentėjusiajam grasino, kad su juo susidoros, išveš į mišką. Vėliau sustojo prie apkasų, kaltinamasis nukentėjusiajam porą kartų trenkė į šoną, L. M. trenkė jam į petį, grasino, kad bus blogai, jeigu neatiduos pinigų. Po to liepė nukentėjusiajam paskambinti L. S., pasakyti, kad jam viskas gerai ir jis važiuoja namo. Nukentėjusysis jiems pasakė, kad pinigai jo namuose ir pasiūlė su kažkuo iš jų važiuoti pas jį ir paimti tuos pinigus. Kaltinamieji nutarė, kad važiuos L. K., L. M. ir R. R., o L. M. paims pinigus. Nukentėjusiajam grasino, kad „jeigu cirkus krės“ sulaužys jam kojas. Po to jis su L. K. ir L. M. nuėjo prie Nemuno ir laukė. Vėliau L. K. paskambino R. R., tačiau nutrūko ryšys, o po to telefonas buvo išjungtas. Palaukus pora valandų, jie išsiskirstė. Taip pat paaiškino, kad šią nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, norėjo praturtėti. Taip pat paaiškino, kad visi kaltinamieji nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo smurtą. Buvo naudojamas ir psichologinis, ir fizinis smurtas. Jie bandė išgąsdinti nukentėjusįjį, kad šis atiduotų pinigus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

K. L. K. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad 2015-05-05 jis paskambino J. T. ir pasakė, kad yra vaikinai, kurie iš sodo namelio pavogė 50 000 eurų. Apie tai jam pasakė pats L. S., su kuriuo jie yra pažįstami nuo mokyklos laikų. Jis jam pasakojo, kad L. J. iš sodo namelio pavogė apie 50 000 eurų. Tada kaltinamasis su J. T. sutarė susitikti „(duomenys neskelbtini)“. Apie minėtus pinigus kaltinamasis paskambinęs pasakė ir L. M.. Vėliau jis susitiko su L. K., J. T., R. R., L. M.. Vėliau važinėjo automobiliu po miestą ir tarėsi kaip paimti tuos pinigus. Dar vėliau jis paskambino L. S. ir šis pasakė, kad jie yra prie (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau L. S. pranešė, kad jie yra jau prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Tada buvo sutarta susitikti prie internato. Kiti kaltinamieji jį paleido arčiau, o patys nuvažiavo prie internato. Kaltinamasis susitiko su nukentėjusiaisiais ir ėjo link internato. Susitikus su kitais kaltinamaisiais, šie iš karto nukentėjusiųjų paklausė „ką gero turite“, o šie išsigandę pradėjo bėgti. Jis su L. M. vijosi L. J. ir jį pagavo. Tuo metu L. S. kiti kaltinamieji jau buvo pasodinę į automobilį. Po to L. S. pabėgo, kaltinamasis su J. T. jį vijosi, tačiau nepavijo. Tada grįžo atgal, ant kalniuko buvo pasodintas L. J.. Su juo buvo kalbamasi kaip paimti tuos pinigus, jam buvo grasinama, kad sulaužys kojas, rankas. Po to L. J. nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie apkasų. Vežant nukentėjusįjį R. K. ir L. M. jį mušė, o kaltinamasis vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą, t. y. grasino jį sužaloti. Vėliau visi bendrai nutarė, kad kaltinamasis, L. M., R. R. kartu su nukentėjusiuoju važiuos pas jį į namus paimti pinigų. Važiuojant kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu vėl vartojo psichologinį smurtą. Nuvykus į vietą automobilį pastatė už parduotuvės kampo, o L. M. su nukentėjusiuoju nuėjo į jo namus. Maždaug už 10 minučių pastebėjo, kad kažkas yra ne taip. Tada jis su R. R. privažiavo prie nukentėjusiojo namų, tačiau atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Šią nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų. Supranta, kad labai blogai padarė, nuoširdžiai dėl to gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis J. T. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad gegužės 5 dieną jam paskambino L. K., susitarė susitikti „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis buvo su R. R., dar paskambino L. K. ir visi nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Ten jiems L. K. papasakojo, kad iš sodo namelio yra pavogti pinigai. Tada jie nuvyko pas R. K. ir jam apie tai taip pat papasakojo. Vėliau grįžo į „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo atėjęs ir L. M.. Vėliau skambino nukentėjusiesiems L. S. ir L. J., šie pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusieji pranešė, kad jie yra jau Kaune. Tada buvo sutarta su nukentėjusiaisiais susitikti prie (duomenys neskelbtini). L. K. išleido arčiau, o patys toliau nuvažiavę laukė nukentėjusiųjų. Jiems atėjus kaltinamieji suriko – „ateikit čia, ką turite“. Tada nukentėjusieji pradėjo bėgri, o kaltinamasis su R. K. nusivijo L. J.. Jį pagavę, nusivedė prie automobilio, ten jau buvo ir L. S.. Kaltinamieji jiems grasino susidorojimu, kad šie atiduotų pinigus. Po to L. S. pabėgo. Kaltinamasis su L. K. bandė jį vytis, tačiau nepagavo. Vėliau važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gal kas ir mušė L. J., tačiau kas tiksliai, pasakyti negali. Pats kaltinamasis besivydamas L. J. sudavė į kepenis, spyrė į koją, kad šis pargriūtų. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę nukentėjusiajam aiškino, kad iš jų draugo sodo namelio pinigai pavogti. Grasino jam, kad nukapos galūnes, sumuš. Po to visi nutarė, kas važiuos paimti pinigų. Buvo nutarta, kad kartu su nukentėjusiuoju L. J. važiuos R. R., L. M. ir L. K.. Kaltinamasis su L. K. ir R. K. pasiliko jų laukti. Vėliau skambino R. R., tačiau šio telefonas neatsakė. Grasinimai nukentėjusiesiems buvo tokie, kokie nurodyti kaltinime. Nukentėjusieji buvo išsigandę. Taip pat paaiškino, kad šį nusikaltimą padarė, norėdamas pasipelnyti. Supranta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, o jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

K. L. M. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad 2015-05-05 „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su L. K.. Lauke buvo automobilis, kuriame sėdėjo kiti kaltinamieji. Jis su L. K. įsėdo į tą automobilį ir jie visi išvažiavo. Važiuojant L. K. papasakojo, kad nukentėjusysis pavogė pinigus. Jie visi kartu nutarė tuos pinigus iš jo atimti. Sutarė susitikti su nukentėjusiaisiais ir važiavo iki (duomenys neskelbtini). L. K. išleido anksčiau ir visi kartu jo laukė. Po to atėjo L. K. su dviem nukentėjusiaisiais, kaltinamieji pasakė, kad nori pasikalbėti ir tada nukentėjusieji ėmė bėgti. Kaltinamasis gaudė L. J.. Pagavęs nusivedė iki kalvos, pasodino, sudavė jam du smūgius į šoną ir koją, reikalavo atiduoti tuos pinigus. Po kiek laiko jis pasakė, kad pinigai yra pas jį namuose ir jis tuos pinigus atiduos. Tada jį vedėsi iki automobilio, o antras nukentėjusysis tuo metu pabėgo. Vežant nukentėjusįjį jam buvo grasinama, prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Vėliau kaltinamasis su L. K., R. R. ir nukentėjusiuoju važiavo pas šį į namus. Kaltinamasis užėjo į jo kambarį. Tada nukentėjusysis L. J. iš dėžutės ištraukė maišelį su pinigais, tačiau pasakė, kad tai dar ne visi pinigai. Kaltinamasis šiuos pinigus paėmė. Juos imdamas suprato, kad tai svetimi pinigai. Po to nukentėjusysis ieškojo tų pinigų, matėsi, kad jis nervinasi. Jo mama pasakė, kad jie yra kažkur pas kaimynę. Tada kaltinamasis išėjo į lauką, įsėdo į R. R. automobilį, tačiau privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamasis tiksliai nežino kiek tame maišelyje buvo pinigų, tačiau neginčija sumos, kuri yra nurodyta kaltinime. Taip pat jis neginčija, kad atėmė iš L. J. kuprinę, tačiau kas buvo jos viduje, jis nežino. Kuprinė liko „Audi“ automobilyje. Šį nusikaltimą padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o viskas gavosi ekspromtu, t. y. jie visi sutarė atimti tuos pinigus iš nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, o jo dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Supranta padaręs nusikaltimą, savo kaltės neneigia, nuoširdžiai dėl to gailisi.

K. R. R. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad 2015-05-05 jis susitiko su J. T., o po to su L. K.. Vėliau J. T. paskambino L. K. ir pasakė, kad yra lengvas būdas „pasidaryti‘ pinigų, nes vienas vaikinas įsilaužė į sodo namelį ir dabar švaistosi tais pinigais. Jie susitiko „(duomenys neskelbtini)“ ir L. K. dar kartą papasakojo apie tą vaikiną, taip pat pasakė, kad reikia jį pagasdinti ir atimti tuos pinigus. Po to jie pasiėmė dar R. K. ir visi vyko susitikti su nukentėjusiaisiais. Nuvažiavę prie stadiono išleido L. K., o patys, pastatę automobilį už elektrinės, laukė. Po kiek laiko grįžo L. K. su nukentėjusiaisiais L. J. ir L. S.. Kaltinamieji juos užkalbino, paklausė, ką turi, reikalavo atiduoti daiktus. Tada nukentėjusieji ėmė bėgti. Kaltinamasis matė kaip J. T. ir R. K. pradėjo vytis L. S., o L. M. – L. J.. L. K. pasakė kaltinamajam, kad jis paimtų jo automobilį ir pavažiuotų toliau. Kaltinamasis nuvažiavo ir sustojo už parduotuvės. Po to jam paskambino ir jis atvažiavo prie stadiono. Tada L. M. į automobilį įsodino L. S., tačiau šiam pavyko pabėgti. Po to į automobilį buvo įsodintas L. J. ir jie važiavo iki (duomenys neskelbtini). Važiuojant nukentėjusiajam buvo grasinama, kad jam nupjaus galūnes, mamai išsiųs, jį primuš ir pan. Nuvykus prie Panemunės apkasų tarėsi, kaip paimti tuos pinigus. Buvo nutarta, kad su nukentėjusiuoju į jo namus važiuos kaltinamasis, L. M. ir L. K.. L. M. sakys nukentėjusiojo mamai, kad jis su nukentėjusiuoju kartu mokosi, jam reikia pasiimti užduočių ir taip paims pinigus. Po to nuvyko pas nukentėjusįjį į namus, L. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo kartu su nukentėjusiuoju, o jie liko laukti. Palaukus apie 10-15 minučių pamanė, kad čia kažkas ne taip. Tada pamatė ateinantį L. M., o po minutės atvažiavo policijos darbuotojai ir juos sulaikė. Taip pat paaiškino, kad grasinimai buvo tiek L. S., tiek ir L. J.. Pats asmeniškai vartojant prieš juos fizinį smurtą nematė. Su civiliniu ieškiniu sutinka, L. J. mamai jau yra sumokėjęs 500 eurų. Pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi.

K. L. K., R. K., L. K., J. T., L. M. ir R. R. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius LR BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ( LR BPK 273 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų pilno prisipažinimo, jų kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo L. J. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės J. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad ji paaiškino, jog 2015-05-05 maždaug apie 13.00 val., jai paskambino sūnus L. J. ir pasakė, kad jis važiuos į (duomenys neskelbtini) miestą kartu su draugu L. S.. Maždaug apie 17.00 val., ji bandė prisiskabinti savo sūnui L., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet ji paskambino L. S. į mobilaus ryšio telefoną ir pasiteiravo kur yra L.. L. atsakė, kad nieko nežino, tačiau baigęs pokalbį L. nepadėjo telefono ragelio ir ji atsitiktinai išgirdo kaip jis kalba su moterimi, kuri patarė jam pasakyti visą tiesą. Jai padėjus telefono ragelį perskambino L. S. ir pasakė, kad atsitiko toks dalykas, kad Luką „paėmė“ kažkokie vaikinai. L. pasakojo, kad jis su Luku atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą pirkti padangoms kamerų, ir kad jiems esant prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini) “, paskambino L. K. kuris pasiūlė susitikti, bei aiškino, kad jo draugas gali gauti reikiamų kamerų. Susitikus su L. K. ir einant link (duomenys neskelbtini), jie sutiko keletą vaikinų, kurie buvo negeranoriškai nusiteikę, ėjo link jų ir klausė ką gero jie turi. Supratę, kad gali blogai baigtis jie pradėjo bėgti, o vaikinai juos vijosi. L. pasakojo, kad bėgant jis su L. išsiskyrė į skirtingas puses. L. pasakė, kad jam pavyko pabėgti, o Luką vaikinai pagavo ir įsodinę į automobilį kažkur veža, kur jis nežinojo. Jai paklausus į kokį automobilį įsodino Luką, jis pasakė, kad į AUDI Q7. D. L. sakė, kad jam neseniai L. skambino ir sakė, kad jam viskas gerai ir už 20 minčių bus namuose. Aiškino, kad L. gali grįžti į namus ne vienas, nes tie asmenys nori pinigų. Jai pasiteiravus už ką ir kaip, jis atsakė, kad nežino. Taip pat, L. sakė, kad jeigu L. grįš su nepažįstamu jaunuoliu, tai reikia užrakinti duris ir pranešti policijos pareigūnams. Padėjusi telefono ragelį apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Netrukus į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino nežinomas numeris, jai atsiliepus su ja kalbėjo jos sūnus L. J.. L. pasakė, kad neužilgo grįš į namus su draugu, nes jam turi paduoti užduotis. Tada ji paskambino sutuoktiniui ir liepė skubėti kuo greičiau namo. Vyrui sugrįžus į namus ji paaiškino visą situaciją. Maždaug už 10 ar tai 15 minučių jai būnant kambaryje, pamatė, kad į kambarį įėjo jos sūnus L. su jai pirmą kartą matytu jaunuoliu, kuris su ja pasisveikino ir elgėsi labai mandagiai. Jie atėję į butą, nuėjo iš karto į Luko kambarį. K. L. įėjo į butą, jų žvilgsniai susitiko ir ji žvilgsniu jam parodė, kad supranta kas vyksta ir kad eina skambinti policijos pareigūnams, jis žvilgsniu jai parodė, kad sutinka, kad ji tai padarytu. Ji paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, kad sūnus su įtariamuoju atėjo į jų namus. Tuo metu, L. kambaryje kuitėsi savo ,,pufike“, o asmuo atėjęs kartu su juo stovėjo šalia ir laikė rankose stalo žaidimo ,,Monopolis“ dėžutę. Ji išėjo į saloną ir laukė žiūrėdama per langą policijos pareigūnų. Po kurio laiko atėjo L. ir paklausė kur dar yra vienas ,,pufikas“, nors jie antro tokio neturėjo, ji suprato, kad reikia meluoti ir sūnui atsakė, kad jis yra pas kaimynę Ligitą ir kad tuoj jai paskambins, kad ji jį atneštų. Asmuo atėjęs kartu su jos sūnumi vis ragino greičiau. Jos sūnus L. paklausė kada atneš ,,pufiką“, ji jam atsakė, kad tuoj nes kaimynė Ligita yra viena su vaikais ir jų palikti negali. Kodėl jos sūnus su tuo jaunuoliu išėjo į lauką, ji nežino. Jiems išėjus ji taip pat išėjo į lauką. Jiems išėjus į lauką, privažiavo automobilis VW Golf su dviem jaunuoliais. Kai privažiavo šis automobilis, asmuo, kuris atėjo kartu su jos sūnumi į namus, atsisėdo į automobilio galą, už vairuotojo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, ir jaunuolius sulaikė. (t. 1, b. l. 13, 14).

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo L. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 metų gegužės 5 dieną, maždaug apie 14.30 val., jis kartu su savo draugu L. S., iš Karmėlavos atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, pirkti krosiniam motociklui padangos kamerą. Jiems esant prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini) “, L. į jo mobilaus ryšio telefoną, paskambino L. K. ir pasiūlė susitikti prie ,, (duomenys neskelbtini) “ parduotuvės. Jie susitiko su L. K. prie pėsčiųjų perėjos, esančios priešais prekybos centrą ,, (duomenys neskelbtini) “ ir visi trys nuėjo link L. socializacijos centro. P. L. socializacijos centro vartus, pamatė stovint automobilį AUDI Q7. Tuo metu kai jis pamatė automobilį, prie jo stovėjo daugiau nei trys vaikinai, iš kurių nei vieno nepažinojo. Jiems einant toliau L. K. ir prie automobilio buvę jaunuoliai, klausdami ką gero jie turi, ėjo agresyviai nusiteikę link jo ir L. S.. Tada jis ir L. S. apsisuko ir pasileido bėgti link netoliese buvusio stadiono. Iš pradžių bėgo dviese, o vėliau išsiskyrė. Bėgant stadionu jam už kuprinės, kuri buvo ant pečių, sugriebė besivejantis jaunuolis. Jis tuomet nusimovė kuprinę ir ji liko to jaunuolio rankose. Bėgdamas nuo jo, jis vis atsisukinėjo ir matė, kaip jis vydamasis jį, užsidėjo jo kuprinę ant pečių. Kadangi jis bėgdamas pavargo, todėl pradėjo lėčiaus bėgti ir todėl vaikinas jį pagavo sugriebdamas jį už pečių. Netrukus atbėgo L. K. ir su juo dar galimai du asmenys, Kai jie visi prie jo pribėgo, tas vaikinas, kuris turėjo jo kuprinę, paėmęs už peties jį spustelėjo link žemės ir liepė ,,sėstis“. Atsisėdus tas vaikinas su jo kuprine ant pečių jam kumščiu sudavė į veidą. Tada kitas vaikinas - liesas ir apsirengęs tik šortais, pasakė, kad jiems reikia pinigų ir jis juos turi jiems duoti. Tada visi pradėjo kalbėti, kad jiems reikia pinigų ir kad jis juos turi jiems duoti. Visi sakė, kad jis jiems turi duoti apie 50 000 eurų, už ką turi duoti jiems tuos pinigus, jie jam nesakė. Tuomet vaikinai sakė, kad jis su jais turės eiti į automobilį ir važiuos į vietą kur jis be pašalinių asmenų su jais galės pakalbėti. Netrukus privažiavo tas pats automobilis AUDI Q7. Šį automobilį vairavo R. R.. Matė, kad ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo jo draugas L.. Jam dar nepriėjus prie šio automobilio, L. pabėgo iš automobilio. Tuomet vaikinai apsuko šį automobilį ir liesas jaunuolis, kuris buvo tik su šortais pakeltu tonu reikalavo lipti į automobilį ir jam lipant į jį, jį pastūmė. Automobilyje jis sėdėjo viduryje, šalia jo sėdėjo stambesnis vaikinas ir vaikinas su šortais. Automobilio gale sėdėjo L. K. ir vaikinas su jo kuprine. Automobilį vairavo R. R., o šalia jo priekyje sėdėjo vaikinas, kurio neprisimena apibūdinti negali. Važiuojant vaikinai jį spaudė, tai yra liepė mąstyti kaip jis galėtų jiems paduoti jų reikalaujamus pinigus, sakė, kad jei nepaduos pinigų, jie jį uždarys rūsyje ir kankins arba paštu atsiųs jį mamai dalimis, taip pat Lauryną pagavę sumuš, išsukinės jam kojas ir jį padarys invalidu. Taip pat, sakė, kad jei truks pinigų, tai yra per maža bus paduota suma, tai jis turės jiems iš namų nešti aukso dirbinius. Automobilyje jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, vaikinas kuris buvo apsirengęs tik šortus ir sėdėjo šalia jo kumščiu ne mažiau 10 kartų sudavė į dešinį šoną – į šonkaulius. O vaikinas, kuris turėjo jo kuprinę ir sėdėjo jam už nugaros, kalbėdamas vis baksnojo kumščiu arba delnu per petį, tai jis padarė ne mažiau 4-5 kartus. Jis važiuodamas laikė nuleidęs galvą, todėl kelio kur važiuoja nelabai matė. Jiems nuvažiavus į kažkokio apleisto pastato aikštelę, visi išlipo iš automobilio. Kadangi vaikinai spaudė jį sugalvoti būdą kaip jis jiems paduos pinigus, todėl jis išlipęs iš automobilio pasiūlė jiems, kad kažkuris iš jų važiuotų su juo į jo namus ir kad jis nueis į namus ir atneš jiems pinigus. Taip pat, pasiūlė, kad tas asmuo, kuris važiuos su juo, eitų kartu su juo į namus. Vaikinai iš pradžių norėjo jį uždaryti į kažkokį rūsį tol kol kažkas nuvažiuos iki jo namų ir paims iš jo mamos pinigus, tačiau jis juos įkalbėjo važiuoti kartu su juo, kad jis turi reikiamą sumą pinigų, tai yra 50 000 eurų ir juos paduos. Vaikinams sutikus, R. R. išvažiavo ir grįžo su automobiliu VW Golf, sidabrinės spalvos. L. K. sėdo į automobilio priekinę sėdynę, o jis su asmeniu, kuris atėmė kuprinę, sėdėjo gale. Jie visi nuvažiavo pas jį į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant šiuo automobiliu R. R. grasino, kad jis suplėšys jam veidą, jo draugui L. S. padarys tą patį. Klausinėjo jo ar L. nebus pranešęs jo mamai ir jiems atvažiavus jų lauks policijos pareigūnai. Jiems atvažiavus į Karmėlavą, jie sustojo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjus į namus, juos pasitiko jo mama J. J. ir tėtis H. J.. Jis jiems pristatė vaikiną, kuris su juo atėjo kaip savo draugą ir pasakė, kad turi jam paduoti užduotis. Tada jie kartu nuėjo į jo kambarį ir padavė žaidimo ,,Monopolis“ dėžutę, kurioje buvo pinigai apie 300-350 eurų. Jie visi buvo po 50 eurų kupiūromis. Vaikinas jo palaukęs vis dėl to išėjo į namo kiemą, kur prie jo privažiavo R. R.. Vaikinas atėjęs su juo į namus įlipo pas R. R. į automobilį ir jo namo kieme laukė tol kol jis paduos likusius pinigus. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnaiir vaikinus sulaikė. Jo kuprinė liko AUDI Q7, kurioje buvo trejos ausinės, bendros 30 eurų vertės (vienos vertė 10eurų), elektroninė cigaretė – 160 eurų vertės, kurią turėjo parduoti, jos jis nenaudojo, kvepalų buteliukas ,,Deesel“ 50ml talpos - 55 eurų vertės, telefono pakrovėjas – 20 eurų vertės, 50 eurų, tai 2 po 20 ir 2 po 5. Pats anksčiau jokių konfliktų su šiais asmenimis neturėjo, jiems skolingas niekada nebuvo. (t. 1, b. l. 22, 23).

Nukentėjusyisis L. J. papildomos apklausos metu parodė, kad kurpinė, kurią pasiliko įtariamieji pas save, buvo juodos spalvos, su baltos spalvos ,,NIKE“ ženklu – 35 eurų vertės, kuprinėje buvo trejos ausinės, vienos baltos spalvos ,,Huawei“, kitos dvejos baltos spalvos esančios dar pakuotėse ,,Samsung“, bendros 30 eurų vertės, elektroninė cigaretė buvo juodos spalvos maitinimo elementu su kraniuku ir metaliniu keitikliu, sidabrinės spalvos, ant jo yra stikliukas aplink kurį eina raudonos spalvos juosta -160 eurų vertės, kvepalai ,,Deesel“ 50 ml talpos, buteliukas kumščio formos, 50 eurų, 2 kupiūros po 20 eurų ir dvi kupiūros po 5 eurus, taip pat buvo ir pakrovėjas ,,Samsung“ juodos spalvos su baltos spalvos antgaliu (perėjimu iš dvišakio į trišakį). Taip pat kuprinėje buvo ir nuo jo namų durų raktas su pakabuku – beždžionė metalinės spalvos. Jiems važiuojant į Panemunę į apleistą vietą, L. K. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino L. S. ir davė jam su juo pakalbėti įjungus garsiakalbį. Prieš tai jie visi jam sakė, kad jis pasakytų savo draugui, kad jam viskas gerai, kad jis jau važiuoja namo. Tai kalbėdamas jis su Laurynu taip ir pasakė, kaip jam buvo liepta. Taip pat dar vieną kartą jam liepė skambinti įtariamieji kai jau važiavo į Karmėlavą. (t. 1, b. l. 24).

Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis L. J. davė analogiškus parodymus. (t. 1, b. l. 28-31).

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 metų gegužės 5 dieną apie 14.00 ar tai 15.00 val., jis su L. J. viešuoju transportu – autobusu, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą nupirkti krosinio motociklo padangų kamerų. Jiems esant parduotuvėje, jam į mobilaus ryšio telefoną, paskambino draugas L. K., ir klausė ką jis veikia. Jis L. K. pasakė, kad jis su L. J. yra užsiėmę, klausė kuom, bet jis jam nieko neaiškino. L. K. jam daug kartų skambino ir vis klausė ką jis veikia. Jis su L. J. nuėjo į prekybos ir pramogų centrą ,, (duomenys neskelbtini) “, nes L. norėjo nusipirkti ausines. Jiems esant šiame prekybos centre vėl paskambino L. K. ir vėl teiravosi ką jis veikia. Tada jis jam pasakė, kad yra prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini) “ ir kad su L. J. ieško kameros motociklui, bet neranda ir jo pasiteiravo ar jis nežino dar parduotuvių kur būtų galima rasti reikiamų kamerų. L. K. atsakė, kad jis turi draugą, kuris užsiima panašia veikla kaip ir jis su L. J. ir kad jiems galėtų padėti, bet sakė, kad reikės atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau jis L. K. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti iki D. R., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) gatvėj. Tuomet L. K. pasakė, kad prisijungs prie jų ir susitarė, susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje autobusų stotelėje. Jie su L. K. susitiko prie ,, (duomenys neskelbtini) “, prie pėsčiųjų perėjos ir visi trys ėjo link (duomenys neskelbtini). Einant link socializacijos centro, jis matė, kad socializacijos centro stadione jaunuoliai būdami be sportinių marškinėlių sportuoja. Tik vėliau suprato, kad tai buvo tie patys asmenys, kurie juos vėliau vijosi. Jiems einant keliu, ties mūriniais garažais, pamatė, kad ties įvažiavimu stovi automobilis AUDI Q7, juodos spalvos, o prie jos stovėjo trys vaikinai. Kai jis juos pamatė, šie pradėjo eiti link jų ir klausė ką jie gero turi. Jis suprato, kad čia kažkas negerai, nes vaikinai buvo su prabangia mašina, todėl jis L. J. pasakė ,,bėgam“. Jie apsisuko ir pasileido bėgti, o juos vijos 3 ar tai 4 asmenys. Jiems bėgant per stadioną, jis su L. J. išsiskyrė beveik stadiono pabaigoje. Jis nubėgo kairiau, o L. J. dešiniau. Kadangi jis pavargo, tai sustojo ir pamatė, kad L. J. vienas iš vaikinų sugriebė už kuprinės, kurią jis turėjo ant pečių. Tuo metu L. J. nusiėmė kuprinę, kuri liko to vaikino, kuris sugriebė rankoje. Jis tada suriko L. K., kurio pravardė ,,L.“, kad jis padėtų L. J.. Tada jis išgirdo kaip vienas iš vaikinų šaukia ,,gaudyk L.“ ir pamatė, kaip L. K. suima L. J. už peties, tačiau jam pavyko nuo jų pabėgti ir jis nubėgo už globos namų pastato. Tada jis suprato, kad L. K. yra kartu su tais vaikinais ir kad jis čia galimai juos atviliojo. Toliau bėgdamas jis suklupo, ir jį sulaikė kažkuris iš gaudžiusių vaikinų. Tiksliai aplinkybių nepamena iš išgąsčio. Po to, prie jo privažiavo tas pats automobilis AUDI Q7, už kurio vairo sėdėjo vaikinas su sugipsuota ranka. Ar dar kas tuo metu sėdėjo automobilyje jis nepamena. Prie jo buvo pribėgę 2 ar tai 3 asmenys. Jis jų apibūdinti smulkiai negali, jie visi buvo panašaus kūno sudėjimo ir ūgio, tai yra vieni aukštesni buvo kiti žemesni. Kai tie vaikinai prie jo pribėgo, jie visi vienas po kito jam aiškino, kad rankas ir kojas nukapos kol negaus pinigų. Vienas, kuris negali pasakyti, pradėjo sakyti, kad visiems jis turės duoti po 10 000 arba 20 000 kokia valiuta nesakė, bet suprato, kad eurų, kitas sakė, kad turės duoti 50 000, o kitas pasakė, kad turės nešti viską ką turi namuose, tai ir auksą. Sakė, kad jei jis neatneš pinigų, tai jį papjaus, užmuš ir užkas. Jis klausė jų už ką jie taip, kodėl reikalauja pinigų, kurių jis neturi. Tada sakė, kad jis neš auksą iš namų ir viską kas vertinga iš namų ir tėvų. Jis tada su jais ginčijosi, kad nieko nedarys, o jie sakė, kad jis darys. Atsisakius lipti į automobilį pajuto smūgį į šonkaulius ir įstūmė jį į automobilio galą, tačiau kas sudavė smūgį jis nežino. Su juo kartu į galą atsisėdo vaikinas, kurio apibūdinti negali. Po kurio laiko automobiliui sustojus ir palikus praviras automobilio dešinės pusės galines duris jis nustūmė asmenį, kuris sėdėjo automobilio viduryje ir išbėgo per duris ir nubėgo į globos namų kiemą link šlaito, nuo jo leidosi laiptais žemyn ir išbėgo į Jonavos gatvę. Nubėgo prie Neries upės, kur sutikęs žvejus paprašė jų pagalbos. Būdamas prie žvejų pamatė, kad netoli jo už krūmų stovi L. K. su dviem jaunuoliais, tačiau šie nedrįso eiti prie jo. Kada jie nuėjo nežino. Jis paprašė žvejų jam padėti, prašė jų jį pavežti, duoti atsigerti, skambino policijos pareigūnams. (t. 1, b. l. 117, 118).

Nukentėjusysis L. S. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė analogiškus parodymus. (t. 1, b. l. 123-126).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo H. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 metų gegužės 5 dieną, jau po 17.00 val., jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino sutuoktinė J. J., kuri pasakė, kad jis turi kuo greičiau važiuoti namo. Kai jis grįžo, žmona pasakė, kad jų sūnų pagrobė, kad jo draugui, pavyko pabėgti ir kad su jo sūnumi pas juos į namus turėtų atvažiuoti asmenys paimti pinigų. Kaip tik tuo metu jo žmonai į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino jo sūnus L. ir pranešė, kad jis grįžta į namus su draugu. Suprato, kad sūnus grįžta su vienu iš asmenų, kuris pagrobė jo sūnų ir reikalavo iš jo pinigų. Už kiek laiko negali pasakyti, bet nepilnai už pusvalandžio laiko į namus atėjo sūnus L. su jam pirmą kartą matytu asmeniu. Sūnus to asmens nepristatė, tik pasakė, kad tai jo draugas ir jis jį iš karto nusivedė į savo kambarį. Tačiau kambaryje neužsidarė, durys buvo atidarytos. Jis kelis kartus buvo į kambarį įkišęs galvą ir trumpai pažiūrėjo ką jie veikia. Kai jis buvo įkišęs galvą, matė, kad jo sūnus L. kažko ieškojo, vieną kartą stalčiuose, o kitą kartą ,,pufike“, o asmuo atėjęs kartu su juo stovėjo šalia ir laikė kažkokius popierius. Kol sūnus buvo su šiuo asmeniu kambaryje nieko nekalbėjo, tik girdėjo kaip sūnus sakė, kad neranda, o tas asmuo atėjęs kartu, jį vis ragino greičiau ir sakė, kad neturi laiko. Jo žmona sakė, kad reikia palaukti, nes reikia iš kaimynės atnešti kažkokį ,,pufiką“. Žmona su Luku motyvavo, kad to pufiko reikia, nes ten yra kažkoks geografijos žemėlapis. Kadangi jie žinojo ko atvyko tas asmuo su jo sūnumi, tai yra žinojo, kad tas asmuo atvyko pinigų, todėl jo žmona su sūnumi stengėsi tempti laiką kol atvyks policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo žmona dar jam negrįžus į namus iš darbo. Maždaug už 20 minučių jaunuolis buvęs pas juos namuose, pasiūlė jo sūnui eiti į lauką palaukti kol kaimynė atneš “pufiką”. Sūnus ir jo žmona siūlė jaunuoliui palaukti pas juos namuose, tačiau L. ir jaunuolis vis tiek išėjo į lauką. Jis taip pat su jais kartu išėjo į lauką parūkyti ir pamatė prie namų stovintį sidabrinės spalvos automobilį VW Golf, kuriame sėdėjo du asmenys, tai vairuotojas, įsidėmėjo, kad jis buvo su gipsu ant rankos ir keleivis, kuris sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Maždaug už poros minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė šiuos asmenis. (t. 2, b. l. 2, 3).

Iš teismo posėdyje pagarsintų atstovo pagal įstatymą, civilinio atsakovo V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog R. K. yra jo anūkas. Jis gyvena kartu su juo ir jo žmona. R. neturi mamos, o jo tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Teisme buvo paskirta R. globa jam ir jo žmonai. Maždaug keturi metai, kai jie R. auklėja ir prižiūri. Jis yra teistas už vagystę ir plėšimą, turi paskirtą teismo įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 ar tai 23.00 val. iki 6.00 val. jo anūkas lankosi probacijos tarnyboje, taip pat laikėsi ir teismo įpareigojimo, jo nepažeidinėjo. R. nuo 2015 metų gegužės 8 dienos nebūna namuose. Tą dieną jį matė paskutinį kartą. Anksčiau būdavo, kad negrįždavo namo, bet tada sakydavo, kad eina pas savo panelę, tačiau kas ji ir kur gyvena nežino. Jis savo panelės į namus niekada nebuvo atsivedęs. Su kokiais draugais anūkas bendrauja nežino, jis jų pas juos į namus niekada nesivedė. Anūkas namuose yra geras, o koks jis gatvėje nežino. Jis mažai su juo bendravo. (t. 2, b. l. 7).

Iš teismo posėdyje pagarsintų atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės N. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad ji paaiškino, jog nuo 2015 metų sausio mėnesio ji negyvena kartu su savo sūnumi Luku, jis gyvena kartu su savo tėvu M. K.. Iki 2015 metų sausio mėnesio sūnus gyveno su ja. L. suėjus maždaug keturiolikai metų prasidėjo problemos su policija. Mano, kad tam turėjo įtakos jo bendravimas su netinkamais draugais. Ji domėjosi su kokiais jis draugais bendraudavo ir šiuo metu tie draugai, su kuriais jis anksčiau bendravo, atlieka bausmes įkalinimo įstaigose. Jos sūnus 2011 ar tai 2012 metais, buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės Nepilnamečių pataisos namuose ir už paskatinimus ir gerą elgesį 2014 metų rugpjūčio mėnesį buvo lygtinai paleistas. Jos sūnus su L. M. susipažino dar atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, jie kartu buvo vienoje kameroje. L. M. išėjus prieš du mėnesius iš įkalinimo įstaigos, jie tęsė draugystę ir bendravo. Jos sūnus yra labai geras vaikas, namuose daug padeda, tingi mokytis, bet gali mokytis gerai. Apie tai, kad sūnus yra sulaikytas policijos pareigūnų, ji sužinojo iš jo pačio. Jai buvo sunku patikėti, kad jos sūnus yra sulaikytas, nes tą dieną ji su juo bendravo apie 13.30 val. ir 14.00 val. telefonu, jis buvo prekybos ir pramogų centre ,, (duomenys neskelbtini) “, jis siūlė jai kartu su juo pasivaikščioti, sakė, kad kartu su juo yra ir jo draugas L. M.. Ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste, bet kadangi buvo pavargusi, tai atsisakė susitikti su sūnumi. (t. 2, b. l. 12).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo E. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) patruliu. 2015 metų gegužės mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, dirbant su (duomenys neskelbtini) patruliu D. K., per radijo ryšio stotelę gavo pranešimą, kad vaikinas prašo pagalbos. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl smulkiai visko neprisimena, tačiau pamena, kad nuvažiavo į Jonavos gatvę, kur turėjo laukti pagalbos prašantis vaikinas. Jie iš pradžių nerado to vaikino, kuriam buvo reikalinga pagalba, todėl budėtojo paprašė su juo susisiekti ir jiems laukiant Jonavos gatvėje, priešais gėlių saloną ,, (duomenys neskelbtini) “, prie jų priėjo nuo Neries upės vaikinas, kuris lygtais prisistatė, tačiau šiuo metu neprisimena jo nei vardo, nei pavardės ir lygtais sakė, kad jam yra 15 metų. Vaikinas buvo sutrikęs ir pasimetęs, ant veido buvo matyti patinimai, tik negali pasakyti kuri tiksliai veido vieta buvo patinusi, nes neprisimena. Jis jiems paaiškino, kad jis buvo pagrobtas, nurodė transporto priemonę, tai AUDI Q7, į kurią jis, kiek suprato, buvo paimtas per prievartą. Kokia prievarta buvo prieš jį naudota ar jis sakė, jis neprisimena. Ar tas vaikinas sakė automobilio AUDI Q7 valstybinius numerius neprisimena, kiek prisimena jis minėjo, kad automobilio spalva buvo juoda ir jį pagrobė 2 ar tai 3 vaikinai. Taip pat jis pasakė, kad kažkoks jo draugas buvo pagrobtas ta pačia transporto priemone ir kur dabar yra jo pagrobtas draugas jis nežino. Jie prašė jo apibūdinti kaip tie vaikinai atrodė, kurie jį ir jo draugą pagrobė, tačiau šių apibūdinimų jis dabar neprisimena. Ar šis vaikinas įvardino bent vieną pagrobėją vardu ir pavarde, jis šiuo metu neprisimena. Taip pat šis vaikinas buvo užsiminęs, kad lygtais iš jo mamos tie asmenys kurie jį pagrobė reikalauja pinigų, tačiau kokią pinigų sumą, jis neįvardino. Vaikinas jiems paminėjo, kad jis nuo pagrobėjų pabėgo, tačiau iš kur jis atbėgo, jiems nesakė. Visa surinkta informacija buvo perduota (duomenys neskelbtini) budėtojui. Jie šį vaikinuką nuvežė iki prekybos ir pramogų centro ,, (duomenys neskelbtini) “ jo prašymu. Kai nuvažiavo prie prekybos ir pramogų centro ,, (duomenys neskelbtini) “, susitiko su jo draugės mama ir perdavė jai šį vaikinuką. (t. 2, b. l. 30, 31).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. M. parodė: vietą, kur nusikaltimo padarymo metu stovėjo automobilis AUDI Q7, kur sutiko nukentėjusiuosius, link kur juos vijosi, kur buvo įsodinti nukentėjusieji į automobilį, vietą kur buvo naudojamas fizinis smurtas ir reikalaujam pinigų iš nukentėjusiojo L. J.. Taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis VW Golf. (t. 10, b. l. 43-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, L. M. atpažino R. K. kaip asmenį, kurį papildomos apklausos metu įvardino kaip vaikiną su šortais, kuris dalyvavo kartu su juo darant nusikaltimą ir jo metu grasino ir mušė nukentėjusįjį L.. (t. 10, b. l. 55-58).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, L. M. atpažino J. T. kaip asmenį, kurį papildomos apklausos metu įvardino kaip stambų, jam nepažįstamą vaikiną, kuris kartu su juo dalyvavo nusikaltime ir kuris vijosi nukentėjusiuosius, grasino ir vedė už parankių nukentėjusįjį Luką. (t. 10, b. l. 59-62).

R. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą kur susitiko su nukentėjusiaisiais, kryptį link kur nuo jų bėgo nukentėjusieji, o jis su bendrininkais juos vijosi. Parodė stadioną, kuriame vijosi nukentėjusiuosius ir vietą, kurioje R. K. ir J. T. pagavo mažesnio ūgio nukentėjusįjį, kur jis buvo įsodintas į automobilį, bei vietą kur stovint automobiliui šis nukentėjusysis iš jo pabėgo. Taip pat, parodė vietą, kurioje buvo įsodintas į automobilį AIDI Q7 kitas nukentėjusysis. Parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo atvežtas nukentėjusysis į apkasus ir kad toje vietoje buvo sugalvota kaip iš nukentėjusiojo namų paimti pinigus. (duomenys neskelbtini) parodė vietą, kur jis sėdėjo savo automobilyje VW Golf kartu su ,, (duomenys neskelbtini) “ ir laukė kol L. kartu su nukentėjusiuoju nueis pas nukentėjusįjį į namus paimti pinigų. Taip pat, parodė vietą prie namo, pažymėto Nr. 7, Topolių gatvėje, kur buvo visi sulaikyti policijos pareigūnų. (t. 6, b. l. 108-119).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, R. R. atpažino L. M. kaip asmenį vardu L., kuris su juo buvo sulaikytas ir kuris kartu su juo dalyvavo nusikaltime. Būtent šis asmuo su nukentėjusiuoju ėjo į jo namus paimti pinigus (t. 6, b. l. 127-128).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. R. atpažino L. K. kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino kaip asmenį vardu ,, (duomenys neskelbtini) “. Šis asmuo dalyvavo kartu su juo darant nusikaltimą. (t. 6, b. l. 129, 130).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. J. atpažino L. M., kaip asmenį apie kurį apklausos metu davė parodymus, kuris 2015-05-05 kartu su jos sūnumi L. J. buvo atėjęs į jų namus paimti pinigus. Šis asmuo iš jų namų, anot sūnaus, paėmė 300 eurų. (t. 1, b. l. 19, 20).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, H. J. atpažino L. M., kaip asmenį, kuris 2015-05-05 buvo atvykęs su jo sūnumi Luku į namus paimti pinigų. (t. 2, b. l. 4, 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1237/15(02) nurodoma, kad L. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame antakyje, smakre, viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, padarytikietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiramojo nurodytu laiku bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 63).

Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis L. J. atpažino J. T. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikaltime ir kuris sėdint automobilyje AUDI Q7 iš jo su draugais reikalavo 50 000 eurų ir automobilyje laikė jo mobilaus ryšio telefoną ,,S. G.“. Apklausos metu jį įvardino kaip apkūnų, jis buvo stambiausias iš visų. (t. 1, b. l. 65-69).

Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis L. J. atpažino L. K., kaip asmenį sėdėjusį automobilyje AUDI Q7 šalia vairuotojo, kai jį mušė automobilyje, jis liepė jo nemušti. Šis asmuo kalbėjo, kad jei jis duos pinigų tuomet jie bus draugai. Šis asmuo jam grasino, kad jam nuplėš veidą, kad sulaužys kojas, kad dalimis jį atsiųs jo mamai. Apklausos metu šį asmenį apibūdino kaip pasportavusį su kepure ir balta maikute. Tai tas kurio iš pradžių negalėjo apibūdinti, tik vėliau jį prisiminė. (t. 1, b. l. 70-73).

Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis L. J. atpažino R. K. kaip asmenį dalyvavusį nusikaltime, jis trenkė jam į veidą kumščiu porą kartų prie šlaito, grasino, kad jį mamai atsiųs paštu, kad nuplėš veidą, invalidu padarys visam gyvenimui, peršaus kojas. Sėdėdamas automobilyje AUDI Q7, jis sėdėjo jam iš dešinės ir man smūgiavo į šonkaulius. (t. 1, b. l. 74-77).

Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis L. J. atpažino L. M. kaip asmenį, kuris nusikaltimo padarymo metu pagavo jį už kuprinės ir ją nuėmė ir užsidėjo sau ant pečių. Šis asmuo spyrė į šonkaulius prie šlaito. Panemunėje esančioje aikštelėje grasino, kad gabalais jo mamai atsiųs jį, jam veidą nuplėš, jei neduos 50000 litų. Automobilyje šis asmuo jam dažnai trenkė į petį ir šis asmuo kartu su juo ėjo į jo namus paimti pinigų ir šiam asmeniui jis padavė padavė daugiau nei 300 eurų. (t. 1, b. l. 79-81).

2015-10-15 kaip daiktas turintis reikšmės bylai apžiūrėtas cd esantis garso įrašas, kuris 2015-09-14 atsiųstas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įraše užfiksuota kaip nukentėjęs L. S. pabėgęs nuo užpuolikų apie šį įvykį telefonu praneša policijos pareigūnams. (t. 2, b. l. 119-123);

2015-10-13 (duomenys neskelbtini) tyrėjo G. M. tarnybiniu pranešimu išnagrinėtos išklotinės abonentų priklausančių L. K., R. R., R. K., J. T., L. J. ir L. S.. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kada ir su kuo mobilaus ryšio telefonais bendravo įtariamieji L. K., R. R., R. K., J. T., nukentėjusieji L. J., L. S. (t. 2, b. l. 140, 141).

Be to, nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Iš bylos medžiagos bei nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, kad kaltinamiesiems, naudojant fizinį bei psichologinį smurtą buvo išsakyti aiškūs, konkretūs reikalavimai atiduoti 50 000 eurų. Taigi, šiuo atveju teismas nustatė būtiną intelektualinio tyčinės kaltės momentą – kaltinamųjų suvokimą, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokiu būdu šie bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Pagal LR BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.

Didelės vertės turto prievartavimas ( BK 181 str. 3 d. ) yra atvejai, kai kaltininkas vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę naudą, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaip jau minėta, kaltinamieji reikalavo iš nukentėjusiojo 50 000 eurų. Minėta suma viršija 250 MGL dydžio sumą.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 181 str. 3 d. ir jų kaltė yra pilnai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 241 str. 2 d. ( kaltinamasis R. K. ).

Teismo posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2015-05-21 jį du pareigūnai vedė į atpažinimą. Po to vedė atgal į kamerą, jis labai bijojo, buvo jau parą sulaikytas. Lengvabūdiškai pagalvojo, kad pabėgs ir viskas bus gerai. Einant jis petimi pastūmė pareigūną, išbėgo iš policijos pastato, perbėgo gatvę, tačiau užkliuvo ir buvo sulaikytas. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto.

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) komisariate. 2015-05-21 darbo metu, 14.00 val. (duomenys neskelbtini) tyrėjos L. B. nurodymu, procesinių veiksmų atlikimui reikėjo konvojuoti iš areštinės sulaikytąjį įtariamąjį R. K. į tyrėjos kabinetą. Įtariamąjį R. K. konvojavo kartu su kolega G. M. į 212 kabinetą pas vyresniąją tyrėją L. B.. Pas tyrėją kabinete, įtariamajam buvo pranešta apie įtarimą ir šis buvo apklaustas. Po apklausos buvo būtina atlikti kitą procesinį veiksmą – atpažinimą, dėl šios priežasties įtariamasis R. K. buvo nuvestas į ketvirtame aukšte esantį 410 kabinetą. Atlikus šį procesinį veiksmą, vyresnioji tyrėja L. B., paprašė palaukti porą minučių kabinete, kol ji su nukentėjusiuoju ir jo atstovu nulips į antrą aukštą. Palaukus porą minučių, apie 14.30 val., R. K. iš ketvirto aukšto buvo konvojuojamas į areštinę. Konvojuojant sulaikytąjį, jis ėjo sulaikytajam už nugaros, kolega G. M. ėjo pirmas ir laikė R. K., suėmęs jam už rankos ties dilbiu. Lipant laiptais žemyn iš antro aukšto link areštinės, sulaikytasis R. K. staiga tūptelėjo, abejomis rankomis stipriai nustūmė nuo laiptų G. M., dėl ko pastarasis suklupo ir nukrito nuo pirmo laipto. Tokiu būdu R. K. ištrūkęs, ėmė bėgti link automatinių pirmame aukšte esančių durų, kurios tuo metu atsidarė. Bandant sugriebti jam ir G. M. suimtąjį R. K. už nugaros ir jo drabužių, jo sugriebti nepavyko, kadangi R. K. vilkėjo sintetinę aptemptą sportinę striukę. R. K. rankos tuo metu buvo surakintos antrankiais, kurie buvo užveržti priekyje. Sulaikytasis su ant rankų esančiais antrankiais, atsidaręs dar vienas pastato duris, atsidarančias į išorę, išbėgo į (duomenys neskelbtini) prospektą ir perbėgo skersai gatvę važiuojant automobiliams ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. G. M. ir jis puolė vytis bėgantį sulaikytąjį R. K.. Išbėgant į gatvę pro įėjimo duris, pamatė, kad gretimai stovi kolegos prie tarnybinio automobilio. Jis jiems riktelėjo, kad jie padėtų sulaikyti bėgantį sulaikytąjį. Kadangi R. K. su antrankiais prabėgo pro juos, jie ir taip suprato, kad bėga sulaikytasis ir būtina imtis priemonių jį sulaikyti. R. K. bėgdamas (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į gyvenamųjų namų kiemus. R. K. bėgo nuo jų perlipdamas tvoras ir užbėgdamas už namų. Kiemų teritorijoje R. K. pasivijo dar kartą lipant per tvorą, kuris perlipdamas persisvėrė ir už jos nukrito. Jis per tvorą neperlipo, kolegos bėgdami iš paskos tvorą apibėgo ir apsupo. Išbėgęs iš kiemo ir darydamas didesnį ratą jis stengėsi užbėgti už akių R. K., ir kuomet pateko į (duomenys neskelbtini) pr. netoli (duomenys neskelbtini) skyriaus, tuomet pasiėmė tarnybinį automobilį ir (duomenys neskelbtini) gatvėje palikęs automobilį vėl įbėgo į kiemus, kur sutiko kolegas ir pamatė G. M. laikantį prispaustą prie žemės R. K.. Šis muistydamasis kūnu stumdamas rankomis ir spardydamasis kojomis stengėsi ištrūkti ir nuo savęs numesti G. M.. Todėl panaudojo kovinių imtynių veiksmus užlaužiant rankas ir kojas. Su kartu buvusiais kolegomis įnešė R. K. į automobilį, nes jis pats nėjo tik nuolat spardėsi ir muistėsi, tokiu būdu stengdamasis ištrūkti. Pastarąjį paguldžius ant galinės automobilio sėdynės, persegė antrankius R. K. už nugaros ir atvežėme į (duomenys neskelbtini) patalpas, 212kab. Kadangi R. K. skundėsi silpnumu ir sunkiu kvėpavimo, bei buvo kruvinos lūpos, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. (t. 3, b. l. 5-7).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo G. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaikino, jog dirba (duomenys neskelbtini) komisariate. 2015-05-21 darbo metu, 14.00 val. (duomenys neskelbtini) tyrėjos L. B. nurodymu, į jos kabinetą procesinių veiksmų atlikimui iš areštinės buvo konvojuotas sulaikytasis R. K.. Konvojavimą vykdė kartu su kolega A. M.. Vyresniosios tyrėjos L. B. kabinete, įtariamajam R. K. buvo pranešta apie įtarimą ir jis apklaustas. Po apklausos buvo būtina atlikti kitą procesinį veiksmą – atpažinimą. Dėl šios priežasties įtariamasis R. K. buvo konvojuotas į ketvirtame aukšte esantį 410 kabinetą. Atlikus šį procesinį veiksmą, vyresnioji tyrėja L. B., paprašė palaukti tame kabinete porą minučių ir tik tada vesti įtariamąjį R. K. į areštinę. Palaukus porą minučių sulaikytasis R. K. apie 14.30 val. buvo konvojuojamas atgal į areštinę. Konvojuojant sulaikytąjį jo rankos buvo surakintos antrankiais, susegant rankas priekyje. Konvojuojant R. K., jis ėjo pirmas ir laikė sulaikytąjį R. K. suėmęs jam už rankos ties dilbiu. Kolega A. M. ėjo sulaikytajam už nugaros. Lipant laiptais žemyn, leidžiantis iš antro aukšto, sulaikytasis staigiai pakėlė rankas į viršų, tokiu būdu ištraukdamas savo ranką iš jo rankų ir abejomis rankomis R. K. jį į nugarą pastūmė, dėl ko jis suklupo ir kelis laiptus palipo žemyn. Tada pakėlęs akis pamatė, kad R. K. bėga atvirų automatinių praėjimo durų link. Dar nevisai atgavęs pusiausvyrą bandė R. K. sugriebti, tačiau šis išbėgo pro atviras automatines duris. Sulaikytasis su antrankiais, atsidaręs dar vienas pastato duris, atsidarančias į išorę, išbėgo į (duomenys neskelbtini) prospektą ir perbėgo skersai gatvę važiuojant automobiliams ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Paskui R. K. nubėgo jis ir A. M.. Išbėgus į gatvę pamatė, kad stovi kolegos, ir paprašė jų pagalbos. Sulaikytasis R. K. netrukus buvo sulaikytas. Sulaikomas R. K. aktyviais veiksmais priešinosi, tai yra smūgiavo surakintomis rankomis, spyrė taip stengdamasis išvengti sulaikymo, dėl to buvo panaudoti, koviniai imtynių veiksmai, tai yra jis buvo pargriautas ant žemės ir užgultas bei opristatytas į (duomenys neskelbtini) patalpas. (t. 3, b. l. 9-11).

Liudytojas G. M. papildomos apklausos metu paaiškino, kad tuo metu kai buvo konvojuojamas įtariamasis R. K. iš (duomenys neskelbtini) komisariato ketvirto aukšto į pirmame aukšte esančią areštinę, lipant laiptais žemyn, R. K. jį pastūmus rankomis į nugarą, po ko jis suklupo ir kelis laiptus palipo žemyn, jis pajuto fizinį skausmą, tai yra jam suskaudo kairės kojos kelėnį. Jis pajuto skausmą po to kai jį pastūmė R. K. ir dėl to jis palipo netikėtai dviem laiptais žemyn. Dėl šio netikėto palipimo žemyn jam ir suskaudo kelėną. Sulaikytasis R. K. stipriai jį rankomis pastūmė į nugarą tyčia, norėdamas išsilaisvisnti ir pabėgti. Jis vienintelis jį vedė, laikydamas jam už rankos, todėl jis prieš jį vieną ir panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia pastūmė, norėdamas išsilaisvinti ir pabėgti nuo jo. Nors jam ir skaudėjo kelėnį, tačiau neatsižveldgdamas į tai vijosi bėgantį R. K.. Po to sulaikius šį asmenį, jam dar visą vakarą skaudėjo kairės kojos kelėnį, tačiau dėl to į gydymo įstaigą nesikreipė ir į teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimo mąsto nesikreipė taip pat, kadangi nemanė, kad tai yra rimtas sužalojimas. Kaip jau ir minėjo R. K. jį pastūmė tyčia suvokdamas, kad kitokiu būdu nuo fiziškai stipraus ir pasirengusio pareigūno nepabėgs, kaip tik panaudodamas fizinį smurtą. Laiptais jis neatsitiktinai palipo žemyn, o dėl to, kad jį tyčia pastūmė sulaikytasis R. K.. (t. 3, b. l. 12, 13).

2015-11-18 apžiūros potokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, vietos kuriomis bėgo sulaikytasis R. K.. (t. 3, b. l. 14-17).

2015-07-31 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas CD esantis 2015 05 21 14.15val. iki 14.50 val.vaizdo įrašas, pateiktas (duomenys neskelbtini) komisariato, kuriame užfiksuota kaip R. K. išbėga iš pastato su antrankiais, o iš paskos jo išbėga du pareigūnai. (t. 3, b. l. 20-22).

Pagal LR BK 241 str. 2 d. atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai.

Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra. Šio nusikaltimo ojektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino, kad jam teisėtai, pagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės: sulaikymas, suėmimas, ar atimta laisvė, apie tai jam pranešta oficialiai, supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtas procesines prievartos priemones ar su laisvės atėmimu susijusią bausmę, iš laisvės atėmimo vietos pasišalina savavališkai, suvokia naudojamo smurto, daromos turtinės žalos pobūdį, dydį.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis įvykio metu buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jis tuo metu buvo konvojuojamas policijos pareigūnų ir lipant laiptais, tyčia pavartodamas fizinį smurtą, t. y. pastūmęs rankomis į nugarą pareigūną G. M., šiam suklupus ir palipus laiptais žemyn, tokiu būdu jam sukeldamas fizinį skausmą, ištrūko ir pabėgo nuo policijos pareigūnų. Iš to seka, kad kaltinamasis suprato savo procesinę padėtį, žinojo apie jam paskirtą procesinę prievartos priemonę ( jis tuo metu buvo sulaikytas ), tačiau pavartodamas fizinį smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, tyčia, savavališai pabėgo nuo policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 241 str. 2 d. yra pilnai įrodyta ir ji kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. ( kaltinamasis L. M. ).

Teismo posėdyje kaltinamasis L. M. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad turto prievartavimo metu atėmė iš nukentėjusiojo L. J. kuprinę, tačiau kas buvo jos viduje, jis nežino. Atimtoji kuprinė liko „Audi“ automobilyje. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi.

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo L. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog bėgant stadionu jam už kuprinės, kuri buvo ant pečių, sugriebė besivejantis jaunuolis. Jis tuomet nusimovė kuprinę ir ji liko to jaunuolio rankose. Bėgdamas nuo jo, jis vis atsisukinėjo ir matė, kaip jis vydamasis jį, užsidėjo jo kuprinę ant pečių ( t. 1, b. l. 22, 23 ).

Nukentėjusyisis L. J. papildomos apklausos metu parodė, kad kurpinė, kurią pasiliko kaltinamieji pas save, buvo juodos spalvos, su baltos spalvos ,,NIKE“ ženklu – 35 eurų vertės, kuprinėje buvo trejos ausinės, vienos baltos spalvos ,,Huawei“, kitos dvejos baltos spalvos esančios dar pakuotėse ,,Samsung“, bendros 30 eurų vertės, elektroninė cigaretė buvo juodos spalvos maitinimo elementu su kraniuku ir metaliniu keitikliu, sidabrinės spalvos, ant jo yra stikliukas aplink kurį eina raudonos spalvos juosta -160 eurų vertės, kvepalai ,,Deesel“ 50 ml talpos, buteliukas kumščio formos, 50 eurų, 2 kupiūros po 20 eurų ir dvi kupiūros po 5 eurus, taip pat buvo ir pakrovėjas ,,Samsung“ juodos spalvos su baltos spalvos antgaliu (perėjimu iš dvišakio į trišakį). Taip pat kuprinėje buvo ir nuo jo namų durų raktas su pakabuku – beždžionė metalinės spalvos ( t. 1, b. l. 24 ).

2015-05-19 apžiūros metu, apžiūrint automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta: automobilio bagažinėje rastos dvi kuprinės, daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių rasta atminties kortelė, USB raktas, ,,Pildyk ID“ kortelė, sim kortelė, MP3 grotuvas, 22,84 eurai. Ant priekinės panelės rastas stovėjimo čekis, ant kilimėlio rastas sulčių pakelis, kurio paimtas kaklelis, paimto kvapų pavyzdžiai ir nuo kairės priekinės sėdynės paimtos mikrodalelės, paimtas apžiūros lapas, BMW automobilio valdymo rankenėlė (t. 2, b. l. 47-57).

2015-06-12 apžiūros metu buvo apžiūrėta: dvi kuprinės, L. M. vardu išduotas pasas, kvitai, ausinės, pakrovėjas, cigaretės, kvepalai, vyriškas sportinis megztinis, raktai. (t. 1, b. l. 86-95).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu L. J. atpažino savo kuprinę, kvepalus, pakrovėją, ausines. (t. 1, b. l. 96-107).

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio ( kišenvagystė ) arba automobilį.

Virš išdėstytais įrodymais nustatyta, kad 2015-05-05 turto prievartavimo metu kaltinamasis L. M. besivydamas nukentėjusįjį L. J., šiam matant, atvirai, t. y. numaudamas nuo pečių, pagrobė svetimą – J. J. priklausančią kuprinę su joje esančiais jau anksčiau paminėtais daiktais.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. yra pilnai įrodytair ji kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinio ieškinio.

Kaip matyti, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. yra pateikusi 12 586,77 eurų savo civilinį ieškinį, t. y. 12 000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 586,77 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris nėra atlygintas ( t. 1, b. l. 15-16 ). Ieškinyje nurodom, kad nukentėjęs L. J. buvo kaltinamųjų gasdinamas, neteisėtai, be jokio pagrindo, prievartaujamas jiems perduoti turtą. Priešingu atveju buvo grasinama su juo susidoroti. Dėl tokių jų veiksmų jis turėjo lankytis pas gydytoją. Taip pat jautė visišką pažeminimą, baimę būti sužlugdytam. Tokiu būdu manoma, kad buvo padaryta ne mažesnė kaip 12 000 eurų neturtinė žala. Taip pat buvo padaryta ir turtinė žala, kurią sudaro: paimti iš jo pinigai – 350 eurų, kuprinė – 50 eurų, elektroninė cigaretė – 160 eurų, piniginės lėšos transporto bilietams vykti pas tyrėjus – 12,72 eurų, elektroninio bilieto pirkimas – 5 eurai, benzinas transportui – 4,56 euro. Visa tai sudaro 586,77 eurus. Prašo šį ieškinį tenkinti pilnai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šią žalą padarė būtent kaltinamasis L. M. savo nusikalstamais veiksmais, žalos dydis yra realus, pagrįstas, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir ši žala priteistina iš kaltinamojo L. M.. Priteisiant turtinę žalą atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nukentėjusiojo L. J. pagrobta kuprinė 50 eurų vertės pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajam L. J. ( t. 1, b. l. 108 ). Atsižvelgiant į tai, priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 50 eurų ir iš kaltinamojo L. M. priteistina 536,77 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Teismo nuomone, jau anksčiau minėti kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė stresą, emocinį sukrėtimą, jie patyrė pažeminimą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas kokių tai itin neigiamų pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 4 000 Eur. ir ši žala priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Be to, kaip matyti, kaltinamojo L. K. asmens kratos metubuvo paimti 1149, 38 Eur. ir perduoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą ( t. 7, b. l. 21-25 ). Kaltinamasis L. K. teismo posėdžio metu sutiko, kad minėti pinigai būtų nukreipti civilinio ieškinio dengimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minėti pinigai nukreiptini civilinio ieškinio dengimui.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. R. gera valia sumokėjo nukentėjusiojo L. J. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei J. J. 500 eurų ( tą patvirtina teismui pateiktas pakvitavimas ). Atsižvelgiant į tai, kad žala iš kaltinamųjų priteistina solidariai, todėl kokiu tai būdu mažinti priteistos žalos dydį kaltinamojo R. R. atžvilgiu nėra pagrindo. Antra vertus, atsižvelgiant į tai, kad jis gera valia atlygino žalos dalį, tai jam pripažintina lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 3 p. ).

Kaltinamųjų L. K., R. K., L. K., J. T., L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie kaltais pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi bei gera valia atlygino dalį žalos nukentėjusiajam.

Visų kaltinamųjų sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. L. K. anksčiau yra teistas ( t. 7, b. l. 123-126 ), baustas administracine tvarka ( t. 7, b. l. 129 ), į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 7, b. l. 156, 158, 160 ), savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

K. R. K. anksčiau teistas ( t. 8, b. l. 98 – 122 ), administracine tvarka baustas ( t. 8, b. l. 92 ), į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 8, b. l. 133, 137, 139 ), savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai nurodo, kad R.K. K. miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) aspkaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2013 metų. R. K. yra žinomas kaip vaikas, linkęs konfliktus su bendraamžiais spręsti smurtu. R. K. lankė bokso treniruotes. Yra pasiekęs gerų sportinių rezultatų, tačiau bokso įgūdžius pastaruoju metu naudoja nusikalstamoms veikoms daryti. R. K. mokėsi K. Š. vidurinėje mokykloje. Mokymosi rezultatai patenkinami, mokymosi motyvacija žema. (t. 8, b. l. 127-129);

(duomenys neskelbtini) nuovados rašte nurodyta, kad R. K. į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas. Nuo 2014-02-24 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. (t. 8, b. l. 131).

K. L. K. anksčiau teistas ( t. 9, b. l. 114-120), paleistas lygtinai prieš terminą, paskirtosios bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas ( t. 9, b. l. 112-113 ), į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 9, b. l. 173, 177, 179 ), kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi.

Kauno A. P. gimnazija L. K. charakterizuoja patenkinamai (t. 9, b. l. 163).

(duomenys neskelbtini) nuovados rašte nurodyta, kad L. K. nuo 2012-08-30 įrašytas į (duomenys neskelbtini) nepilnamečių profilaktinę įskaitą. 2014-09-03 buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą kaip lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. (t. 9, b. l. 165, 166).

(duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad L. K. rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2010 metų. L. K. žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas nuolat ir sistemingai darantis nusikalstamas veikas. Mokymosi motyvacija labai žema, L. K. sitemingai nelankė ugdymo institucijos. (t. 9, b. l. 169-171).

Kaltinamasis J. T. anksčiau neteistas ( t. 11, b. l. 37 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 11, b. l. 40 ), į narkolopginę ar pasichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 11, b. l. 51, 53, 55, 57 ), kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

(duomenys neskelbtini) tarnyba apie J. T. duomenų neturi. (t. 11, b. l. 43-45).

(duomenys neskelbtini) nuovados rašte nurodyta, kad į policiją dominančių vaikų aspkaitą įrašytas nebuvo. Nuo 2015-05-26 įrašytas į profilaktinę įskaitą, atvyksta į profilaktinius pokalbius. ( t. 11, b. l. 47).

K. M. profesinio mokymo centro rašte nurodyta, kad mokinys J. T. yra ramaus būdo, pamokas lankė patenkinamai. Pirmą kursą baigė turėdamas skolas. J. T. pamokų metu dirbo vangiai, su klasės draugais nekonfliktavo. Popamokinės veiklos vengė. (t. 11, b. l. 49).

K. L. M. anksčiau teistas ( t. 10, b. l. 112-120 ), paleistas lygtinai prieš terminą, paskirtos bausmės neatlikęs, administracine tvarka nebaustas ( t. 10, b. l. 121 ), į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 10, b. l. 180, 182, 184 ), kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, VšĮ (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ( t. 10, b. l. 178 ).

K. R. R. anksčiau neteistas ( t. 7, b. l. 4-5 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 7, b. l. 6 ), į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( t. 7, b. l. 11, 14, 17 ), dirba, kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamieji L. K., L. K., J. T. ir R. R. padarė sunkų nusikaltimą ( LR BK 181 str. 3 d. ), kaltinamasis R. K. – vieną apysunkį ( LR BK 241 str. 2 d. ) ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 181 str. 3 d. ), kaltinamasis L. M. – vieną apysunkį ( LR BK 178 str. 2 d. ) ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 181 str. 3 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K- 91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, jo taikymas galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.

Kaip matyti, kaltinamasis J. T. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, į policijos dominančių vaikų apskaitą įrašytas nebuvo, kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, savo elgesį vertina kritiškai, su civiliniu ieškiniu sutinka, pasirengęs žalą atlyginti. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad šių aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, t. y. kaltinamojo J. T. atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Dėl kaltinamojo R. R.. Kaip jau minėta, jis padarė nusikalstamą veiką už kurią įstatymas numato išimtinai realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.

Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 181 str. 3 dalyje, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika (BK 181 str. 3 d.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Kaltinamasis, kaip minėta, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nutraukus jo darbinę veiklą, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su jo šeimos nariais. Be to, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė teisingus parodymus, kurie atitinka nustatytas faktines aplinkybes, kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto, gera valia atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Todėl, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. R. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant pagal LR BK 47 str. nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu.

Dėl kaltinamųjų L. K., L. K., R. K. ir L. M..

Kaip matyti, kaltinamasis L. K. teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie sunkių, paskirtos bausmės – baudos nesumokėjęs.

Kaltinamasis L. K. teistas keturis kartus, paleistas lygtinai prieš terminą neatlikęs paskirtosios bausmės, išvadų nepadarė, vėl įvykdė sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas nuolat ir sistemingai darantis nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis R. K. teistas tris kartus, administracine tvarka baustas, žinomas kaip vaikas, linkęs konfliktus su bendraamžiais spręsti smurtu, yra pasiekęs gerų sportinių rezultatų, tačiau bokso įgūdžius pastaruoju metu naudoja nusikalstamoms veikoms daryti, turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus.

Kaltinamasis L. M. teistas keturis kartus, paleistas lygtinai prieš terminą neatlikęs paskirtosios bausmės, išvadų nepadarė, vėl įvykdė nusikaltimus, kurie priskiriami prie apysunkių ir sunkių.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad sąlygų taikyti minėtų kaltinamųjų atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti jiems paskirtos bausmės vykdymą, nėra. Byloje taip pat nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra nustatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui.

Tokiu būdu minėtiems kaltinamiesiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji L. K. ir R. K. padarė būdami nepilnamečiai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamiesiems paskirtinos bausmės mažintinos 1/3 ( LR BK 64¹str. ).

Be to, kaltintojas prašo teismo konfiskuoti automobilius VW Golf ir Audu Q 7, kuriais buvo vežamas nukentėjusysis L. J.. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 str. 2 d.) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Vertinant, ar konkretus ekonominę vertę turintis daiktas ar kitas turtas atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto, nagrinėjamu atveju nusikaltimo priemonės, sampratą, būtina atižvelgti ne tik į tai ar šis turtas buvo panaudotas darant nusikaltimą, bet ir įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos sudėties požymių realizavimui - ar šis turtas buvo specialiai pritaikytas daryti nusikalstamą veiką, ar be šio turto panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, Nr. 2K-237/2011). Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, be šio turto, t. y. jau minėtų automobilių panaudojimo, nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d. padarymas nebūtų labai apsunkintas, jie nebuvo specialiai pritaikyti daryti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu pripažinti minėtus automobilius nusikalstamos veikos priemone nėra pagrindo, todėl jie nekonfiskuotini.

Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5288, kurioje nurodė, kad nukentėjusiajam L. J. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 309,39 Eur (trys šimtai devyvi Eur 39 ct). LR BPK 55 str. 4 d. numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu būdu ankščiau nurodytos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu ir priteistinos iš kaltinamųjų.

Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas Nr. NTP-7-6514 ir Nr. NTP-7-6532, kuriose nurodė, kad L. K. ir L. M. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkti advokatai ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro atitinkamai 519,13 Eur ir 350,30 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas ir, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju L. K. ir L. M. gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2014-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 1170 Lt ( 338 Eur ) ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 m. 8 mėn. ( dviems metams ir aštuoniems mėnesiams ) ir 338 Eur ( trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2016-07-05 ).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2015-05-20 iki 2016-07-05.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., 241 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 241 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 8 mėn.( dviems metams ir aštuoniems mėnesiams ).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-05-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 m. 8 mėn. ( dviems metams ir aštuoniems mėnesiams ) ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2016-07-05 ).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2015-05-20 iki 2016-07-05.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 m. 8 mėn. ( dviems metams ir aštuoniems mėnesiams ), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2016-07-05 ).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2015-05-05 iki 2016-07-05.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 4 mėn. ( dviems metams ir keturiems mėnesiams ).

Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. ( dviems metams ), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-05-20 iki 2015-05-22.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. paskirti 300 MGL ( 11298 Eur ) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 200 MGL – 7532 Eur ( septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų ) baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ pp., 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-05-05 iki 2015-05-11, t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL ir paskirti galutinę 188 MGL – 7080 Eur ( septynių tūkstančių aštuoniasdšimties eurų ) baudą, įpareigojant nuteistąjį per teismo nustatytą 12 mėnesių terminą paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Išaiškinti nuteistąjam R. R., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškotina priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – užstatą panaikinti ir 2000 Eur ( dviejų tūkstančių eurų ) užstato sumą, įmokėtą į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui – Vitai T. L..

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 3 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujanti LR BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 3 m. ( trejiems metams ), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2016-07-05 ).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2015-05-05 iki 2016-07-05.

Priteisti iš L. K., R. K., L. K., J. T., L. M. ir R. R. solidariai 309,39 Eur ( tris šimtus devynis eurus, 39 cnt ) už advokato paslaugas valstybės naudai.

Priteisti iš L. M. 536,77 Eur ( penkis šimtus trisdešimt šešis eurus, 77 cnt ) turtinės žalos bei iš L. K., R. K., L. K., J. T., L. M. ir R. R. solidariai 4 000 Eur ( keturis tūkstančius eurų ) neturtinės žalos civilinės ieškovės J. J. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jo savininkei J. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

1,5 l talpos plastikinį butelį, sportines kelnaites, sportinius marškinėlius, žiebtuvėlį, 4 lipnios juostos dalis su mikrodalelėmis, paimtus automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sunaikinti.

Sulčių pakelio kakliuką, lipnias juostas su mikrodalelėm, ,,labas“ sim kortelę, ,,PILDYK ID kortelę, stovėjimo aikštelės kvitą, atminties kortelę, paimtus automobilio AUDI Q7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sunaikinti.

L. M., L. K., R. R., J. T., R. K., L. K. seilių pavyzdžius saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sunaikinti.

Kuprinę, rankšluostį, bliuzoną, 4 vnt. cigarečių pakelių, paimtus automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, mobilaus ryšio telefoną ,,SAMSUNG“, paimtą automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, MP 3 grotuvą, valdymo rankenėlę, USB raktą, saugomus UAB ,,Aleksoto prekyba“ grąžinti teisėtiems savininkams.

22,84 eurus, rastus automobilio Audi Q7, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu bei 1149,38 eurus, paimtus L. K. asmens kratos metu ir perduotus į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, nukreipti civilinio ieškinio dengimui.

420,55 eurus, paimtus L. M. asmens kratos metu ir perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, grąžinti L. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( o nuteistiesiems L. K., R. K., L. K. ir L. M. nuo nuosprendžio nuorašų jiems įteikimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.