- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- I-1053-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00056-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl turtinės žalos, padarytos neišdavus tarnybai tarnybinės uniformos ir jos dalių, atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas T. M. (toliau – pareiškėjas) ir atsakovo Panevėžio pataisos namų (toliau – atsakovas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu (2-6 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo 530,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05 (toliau - ginčo laikotarpis) neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dirbo Panevėžio pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju. Ginčo laikotarpiu jam neišduotos tarnybinės uniformos ar jos dalių kaina sudarė 1768,75 Eur. Per ginčo laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos už neišduodamą tarnybinę uniformą ar jo dalis išmokėjimo, o 2015-11-10 – jis raštu kreipėsi į Panevėžio pataisos namų direktorių, tačiau jo prašymai buvo nepatenkinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis nustato, jog pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su rangų ženklais ir simbolika; tarnybinė uniforma pareigūnams išduodama nemokamai; tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Šios tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Atsakovas į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl pažymos apie tarnybinę uniformą ir kompensacijos už jos neišdavimą išmokėjimo pateikė pažymą, kurios prieduose išvardintos pareiškėjui neišduotos uniformos ir jos dalių sąrašas ir kainos už laikotarpį nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05. Šia pažyma atsakovas neginčija, jog pareiškėjui nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos ir jų dalys, tačiau atsisako išmokėti kompensaciją. Pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines pareigas Panevėžio pataisos namuose, nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05, negavo jam priklausančios uniformos ir jos dalių, todėl buvo priverstas už savo asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus ir užtikrintų tinkamą jo tarnybinių pareigų atlikimą, ir tuo jam buvo padaryta turtinė žala. Kadangi pareiškėjas tikėjosi, jog jam bus išmokėta kompensacija dėl neišduotų tarnybinių uniformų ir jos dalių, todėl neturėjo pagrindo rinkti ir kaupti nusipirktos aprangos, avalynės išlaidų vertę pagrindžiančių kvitų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (14-17 b. l.) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas statutiniais pagrindais pas atsakovą pradėjo dirbti 1994-03-01 – Režimo ir apsaugos skyriaus kontrolieriumi. Ginčo laikotarpiu ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. 2015-05-05 pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu (pačiam prašant) Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2015-05-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.1R-152 yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas, tarnybinės uniformos išdavimo normos, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui pavesta patvirtinti tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašą. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtino Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašas nėra patvirtintas. Atsakovas teigia, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai kompensacijos mokėjimo už neišduotą uniformą (jos dalis) nenumato. Pagal iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusią Tvarką, prievolė išmokėti kompensaciją, kai pasibaigęs uniformos dėvėjimo laikas ir ji nebetinkama dėvėti, buvo siejama su aktyviais pareigūno veiksmais, t.y. pareigūnas turėjo raštu kreiptis į Panevėžio pataisos namų direktorių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka dėl kompensacijos nesikreipė, klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, todėl atsakovas neturėjo pareigos jos skaičiuoti ir išmokėti. Be to, pagal galiojusią Tvarką, pareigūnai piniginę kompensaciją galėjo gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo išduota skunde nurodyta tarnybinė uniforma ar tarnybinės uniformos dalys. Tačiau atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl kompensacijos į Panevėžio pataisos namų direktorių nesikreipė, o kreipėsi tik prašydamas išduoti pažymą apie tai, kokias uniformos dalis pareiškėjui buvo privalu išduoti ir prašydamas pateikti piniginę šių uniformos dalių išraišką bei prašydamas atlyginti turtinę žalą dėl tarnybinės uniformos neišdavimo. Atsakovas atsakydamas ir pareiškėjo prašymą išdavė pareiškėjui pažymą, taip pat atsakymą, kuriuo atsisakyta išmokėti kompensaciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašymą pateikė jau pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Dėl neišduotos tarnybinės uniformos skundų ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo pateikęs. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą, atsakovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą, o teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio pataisos namuose statutiniais pagrindais dirbo nuo 1994-03-01 – Režimo ir apsaugos skyriaus kontrolieriumi. Ginčo laikotarpiu ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, galiojusių ginčo laikotarpiu, nustatytą pareigybių klasifikaciją, pareiškėjo pareigybė ginčo laikotarpiu buvo priskiriama jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigybei. Todėl pareiškėjas privalėjo nešioti tarnybinę uniformą. 2014-05-05 pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu (paties prašymu) Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2014-05-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (18 b. l.). Iš pareiškėjo skundo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu jis žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis išmokėjimo. 2015-11-10 pareiškėjas raštu kreipėsi į Panevėžio pataisos namus prašydamas išduoti pažymą apie tarnybinę uniformą ir jos dalis, kurios nebuvo išduotos laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05 bei atlyginti turtinę žalą (7 b. l.). Panevėžio pataisos namai 2015-12-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos už neišduotą uniformą“ nurodytą pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti (8 b. l.). Atsakovas taip pat pateikė pareiškėjui 2016-01-05 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės uniformos išdavimo“, kurios priede nurodytas sąrašas su jame išvardintomis uniformomis ir jų dalimis, kurios pareiškėjui nebuvo išduotos bei pateikė šių uniformų ir jų dalių piniginę išraišką (9-11 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo už laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05 pareiškėjui neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis.
Ginčo teisinius santykius reguliavo ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto ( toliau - Statuto) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, kuris galiojo ginčo laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei Tvarka reglamentavo visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus. Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punktas nurodė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos privalėjo surašyti kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir nurodyti, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punktas nustatė, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-2434/2011). Aukščiau nurodytos Vidaus tarnybos statuto nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014, pateikė išaiškinimą, kad šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės taikomos ir Kalėjimų departamento pareigūnų keliamiems ginčams dėl kompensacijos už tarnybines uniformas, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2845/2012).
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, o iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, jog aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63–2434/2011).
Byloje tarp šalių nėra ginčo ir atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2014-05-05 nebuvo išduota nauja tarnybinė uniforma ar jos dalys, nurodytos Panevėžio pataisos namų 2016-01-05 pažymoje ir prie jos pridėtuose prieduose (9-11 b. l.). Be to, tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už neišduotą tarnybinę uniformą ar priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pareiškėjas iki 2015-11-10 atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau tokio prašymo nepateikimas nepaneigia fakto, jog pareiškėjo tarnybinė uniforma, kuri buvo dėvima daugiau kaip 11 metų, ar jos dalys, buvo nusidėvėjusios. Pareiškėjas nurodo, kad dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių, jis buvo priverstas už asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus bei užtikrintų tinkamą jo pareigų atlikimą. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552- 2845/2012 ir kt.). Pareiškėjas skundu iš esmės prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią jis privalėjo dėvėti tarnybos metu, atsakovui neišdavus tarnybinės uniformos ir jos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 ).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė kyla, nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje byloje nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas, negalėdamas pagrįsti dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos dalių patirtų išlaidų, jas vertina neišmokėtos kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis suma. Byloje nustatyta, kad atsakovas atsisakė gera valia išmokėti pareiškėjui prašomą kompensaciją (8 b. l.). Spręsdamas dėl prašomos priteisti kompensacijos, kaip žalos atlyginimo, dydžio, teismas vadovaujasi pareiškėjo pateiktos 2016-01-56 pažymos su priedais duomenimis apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertę – 1768,75 Eur (6107,14 Lt) (9-11 b. l.). Nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo dėl šių duomenų nėra. Daroma išvada, kad pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalių 30 procentų vertė sudaro 530,62 Eur.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisminę praktiką ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių laiku neišdavus uniformos dalių, atlyginimą. Kadangi pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatymo numatytas garantijas, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis yra prilyginamas Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1647/2013).
Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų senaties terminą. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikytini tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, daroma išvada, kad pažeidimas, su kuriuo pareiškėjas sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, vertinamas kaip turintis tęstinį pobūdį. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo tarnyba pas atsakovą baigėsi 2014-05-05, o į teismą ji kreipėsi 2016-03-01, tai yra nepažeisdamas 3 metų termino. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo, kaip pareigūno, laiku negavusio tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-430/2014, 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-249/2014, 2014m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 ir kt.).
Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visetu ir ginčo teisiniams santykiams taikomu teisiniu reguliavimu, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams ir priteisiamą sumą išdėstyti dalimis (17 b. l.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85¹ straipsnis nustato, kad administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2014 – 2015 metais buvo administracinių bylų, pradėtų pagal skundus atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl neišmokėtų kompensacijų už tarnybinę uniformą priteisimo, kuriose priimtais teismo sprendimais šie skundai patenkinti arba bylos nutrauktos, teismui patvirtinus bylos proceso dalyvių sudarytas taikos sutartis ( žr. administracinės bylos Nr. I-1174-320/2015, Nr. I-1190-3202015, Nr. I-1322-279/2015, Nr. I-1252-739/2015 ir kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Panevėžio pataisos namams gali kiti realių finansinių sunkumų atlyginant žalą į teismą besikreipiantiems pareigūnams ir buvusiems darbuotojams. Dėl šios priežasties teismo sprendimo vykdymas atidėtinas šešerių mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 85¹ straipsniu, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais,
nusprendžia:
skundą patenkinti.
Priteisti iš Panevėžio pataisos namų, k. (duomenys neskelbtini), T. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 530,62 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų ir 62 euro centus) turtinės žalos, padarytos neišdavus tarnybai tarnybinės uniformos ar jos dalių, atlyginimą.
Sprendimo vykdymą atidėti šešerių mėnesių laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.