Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjo R. N. – C., (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, dirbančios, nebaustos administracine tvarka, gyv. Šalčininkų r. sav., Jašiūnų sen., Jašiūnų k.. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. – C. 2016 m. sausio 8 d., 15.30 val., Vilniaus r., kelyje A-15 (Vilnius – Lyda), 24 kilometre, vairuodama automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo ribotą 90 km/val. greitį, važiavo 160 km/val. greičiu, po paklaidos 158 km/val. greičiu, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

R. N. – Cipliakovienė teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo ne didesniu kaip 105 km/h greičiu. Padarytos nuotraukos prieštarauja viena kitai, t. y. vienoje užfiksuotas greitis 160 km/val., už kelių metrų kitoje nuotraukoje greitis 102 km/val. Stabdymo žymių nebuvo. Pačių policijos pareigūnų greitis buvo 130 km/val. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad vaizdo įrašo pradžioje jos automobilis neatpažįstamas, tarp jos ir policijos pareigūnų atstumas didelis, nesupranta, jeigu jos greitis yra fiksuojamas 160 km/h., tarp jos ir policijos pareigūnų atstumas 700 metrų ir pareigūnai važiavo 148 km/h., kaip jie taip greitai ją pasivijo. Nežino kaip paaiškinti užfiksuotą 160 km/val., greitį, mano, kad tai galimas įrangos gedimas, neteisingos matuotos meteorologinės sąlygos arba pareigūnų piktnaudžiavimas. Nurodo, kad važiavo su vyru, šnekėjosi, automobilyje nustatytas įspėjimas, jeigu viršijamas 110 km/val. greitis. To įspėjimo nebuvo. Tiki, kad važiavo apie 100 km/val. greičiu bei galimai 5 km/val. greičiu daugiau ar mažiau. Nurodo, kad niekada tokiu užfiksuotu greičiu nevažiuotų, nes visada galvoja apie vyrą, sūnų. Vyras niekada neleistų važiuoti tokiu greičiu. Buvo šalti orai, mano, kad galimai įtakojo meteorologinės sąlygos, todėl prietaisas rodė paklaidą. Prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti.

L. S. K. parodė, kad tai buvo A15 kelias, apie 21 kilometras, kelias Vilnius – Lyda, Vilniaus r. savivaldybėje, važiuojant link Šalčininkų ir Lydos. Automobilis pastebėtas prieš Marijampolio kaimą, t. y. 300 metrų nuo kelio, pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Nusprendė jį pagauti. Išvažiavo į kelią, stengėsi jį pasivyti ir pagal pateiktas nuotraukas iš galo važiuojant ,,šaudė“ su pulteliu. Tokia techninė priemonė, kurią paspaudus, užfiksuoja greitį ir padaro nuotrauką. Vaizdo įrašas taip pat buvo daromas. Prie protokolo buvo 22 nuotraukos. Jeigu neklysta yra 2 arba 3 nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas apie 100 km/h greitis. Kelio reljefas įtakojo jos greitį, be to ten buvo ir įkalnė. Stabdymo žymių jos nebuvo. Patys ima tik didžiausia greitį. Sustabdė automobilį. Surašė protokolą, tačiau moteris nesutiko bei nurodė, kad važiavo ne daugiau 110 km/h. Surašius protokolą, ją paleidus, atėjo liudininkas, t. y. jos vyras, kuris važiavo kartu su moterimi, ir pasakė, kad važiavo ne daugiau 110 km/val. Paminėtina, kad jie važiavo su tarnybiniu automobiliu, ir nors nuotraukose nurodyta, kad patys važiavo apie 142 km/h, bet ten yra GPS greitis, kuris niekaip nėra susijęs su tarnybinio automobilio spidometru bei jis niekaip negali pamatuoti, kokiu greičiu patys važiavo iš tikrųjų. Pats negali pasakyti, kokiu greičiu iš tikrųjų važiavo, bet mano, kad tikrai daugiau nei 150 km/val. greičiu ir daugiau. Nuotraukos eina paeiliui ir atstumas yra nemažėjantis. Dėl įrangos klaidos, kažkokių neatitikimų negali būti. Klaidą padarė, kad į protokolą įrašė (duomenys neskelbtini) str. 5 d., o 124 str. 6 d. Kadangi šio tarnybinio automobilio priemonės yra netobulos, prietaisas tik daro nuotraukas, bet kartu ne filmuoja. Patys važiavo 140 km/val., automobilis neartėja, o atstumas vienodas arba net tolėja, po to tik vairuotoją prisivijo. Vaizdo įranga nefiksuoja, jis daro nuotraukas. Čia nurodytas GPS greitis, o koks jo skirtumas nuo tikro greičio nepamatuojamas. Tarnybinio automobilio greitis galėjo būti ir didesnis, ir mažesnis, nei užfiksuota vaizdo įraše. Nuo šalčio greičio matuoklis negalėjo sugesti. Jis įmontuotas automobilio viduje, be to, kasdien surašo daug protokolų ir nusiskundimų dar negavo. Moteris sakė, kad pas ją automobilyje yra mygtukas, kuris važiuojant daugiau nei šimtą kilometrų per valandą greičiu skleidžia garsą, bet kiekvienas ,,BMW“ automobilis tokį mygtuką turi ir iš tikrųjų abejotina ar įtakotų, nes garsas labai minimalus, t. y. ne aliarmas. Toje vietoje, kur buvo fiksuojamas šito automobilio greitis leistinas greitis 90 km/val. Ši vieta yra tiesus, horizontalus ruožas, patys kaip tik iš posūkio išvažiavo ir pamatė maždaug gal 300 metrų atstumu automobilį. Stengėsi užfiksuoti greitį, pagal nuotraukas ir matosi, kad padarė nuotraukas, atstumas nemažėja dar vejasi ir tada matyti vaizdas, kai arba patys pristabdo, arba vairuotoja nutolsta. Matavo būtent šito automobilio greitį. Reikia vadovautis nuotraukomis, nes prietaisas nefilmuoja. Greičio matuoklis buvo visiškai tvarkingas. Negali paaiškinti techninės įrangos sprendimų, fiksavimo, kaip įranga veikia privažiavus prie pat automobilio. Vadovaujasi greičio matuoklio rodmenimis ir nežiūri pagal savo automobilio greičio skaitmenis. Nuotraukose greičio matuoklis ,,Vizir“ užfiksavo ,,BMW“ automobilio greitį viršuje, o apačioje fiksuojamas ,,Patrol“ - patrulinio automobilio greitis. Per darbo praktiką nebuvo nesklandumų.

L. O. J. (J.) parodė, kad tai buvo A15 kelias Vilnius – Lyda, nuo 20 - 24 kilometre. Automobilio ,,BMW“ greitis buvo viršytas ir kvalifikuojamas pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d. Protokole nurodyta 160 km/val. Protokole padaryta klaida, t. y. turėjo būti įrašyta (duomenys neskelbtini) str. 6 dalis, o ne 124 str. 5 d. Greičio matuoklis ,,Vizir“. Važiavo policijos ženklais nežymėtu automobiliu ,,R. L.“. Tą dieną dirbo su kolega S. K.. Asmuo, kuriam surašytas protokolas nesutiko su parodymais, t. y. ji aiškino, kad važiavo 110 km/val. greičiu. Vadovavosi greičio matuoklio parodymais, be to buvo padaryta ne viena nuotrauka dėl greičio viršijimo. Fiksuojamas buvo būtent šito ,,BMW“ automobilio greitis. Negalėjo būti kažkurio kito automobilio užfiksuotas greitis, nes patys važiavo iš paskos ir ją pasivijo. Ką įranga rodo, tą ir fiksuoja bei išsaugo. Prietaiso gedimo nebuvo. Tą dieną surašytų protokolų niekas neskundė. Jeigu yra nuotraukos neaiškios ar išsiliejusios tokios nuotraukos nepateikiamos teismui, atrenka pačią kokybiškiausią. Pagal maksimalius greičius pateikia teismui kokybiškiausią nuotrauką. Nuotraukos buvo išsaugotos, o patys, jų neištraukia iš automobilio. Patys šitų nuotraukų negali nei išimti, nei ištrinti. Yra specialistas - būrio vadas, kuris tai tvarko. Registratorius neturi patikros dėl greičio ir ar juo užfiksuotas greitis atitinka realų automobilio greitį nežino. Sustabdžius automobilį, vairuotojai buvo surašytas protokolas. Moteris važiavo su vyriškiu. Jai rodė nuotraukas, tačiau moteris nesutiko bei aiškino, kad važiavo 110 km/val. Kadangi pats vairavo automobilį, neatsimena, koks buvo tarnybinio automobilio didžiausias greitis. GPS užfiksuotas maksimalus 148 km/val. greitis, gal jis daugiau ir negali užfiksuoti. Greičio matuoklis daugiau kaip 200 km/val. ar 300 km/val. greičio fiksuoti negali. Nurodo, kad vairuotoją pradėjo vytis A15 kelyje, kai ji pradėjo didinti greitį, kilometro neatsimena, pats įsuko į kairę, link Šalčininkų. Bet vienu momentu ji padidino greitį dėl to kilo įtarimas. Avaringos situacijos nebuvo. Sertifikatas išduotas dėl kitų transporto priemonių greičio matavimo, o ne jų tarnybinių automobilių. Patikra atlikta.

Liudytojas A. C. parodė, kad šių metų sausio 8 d, automobiliu ,,BMW“ važiavo namo iš Vilniaus. Automobilį vairavo žmona. Automobilyje nustatytas ribotuvas 110 km/val., kuris neskleidė signalo. Sustabdė policijos ekipažas. Pakvietė žmoną į automobilį, po pusvalandžio pakvietė patį. Pareigūnams paaiškino, kad važiavo ne daugiau kaip 110 km/val.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)255/2014).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; pranešimu dėl vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo paėmimo; asmens duomenimis; tarnybiniu pranešimu, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pateikta CD laikmena, kurie patvirtina, kad kelyje A-15 Vilnius – Lyda su greičio matavimo prietaisu ,,Vizir“ vykdant greičio kontrolę, apie 15.30 val. greičio matuoklis užfiksavo greitį viršijantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį 160 km/val. greičiu, kur leidžiamas didžiausias greitis 90 km/val. Sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo R. N. – C., kuri teigė, kad važiavo ne daugiau 110 km/val. greičiu. Policijos pareigūnai, norėdami sustabdyti šį automobilį vijosi, todėl policijos pareigūnai, sustabdę minėtą automobilį vairuotojai paaiškino, kokiu greičiu ir kiek laiko paskui ją važiavo.

R. N. – C. teismo posėdžio metu teigė, kad nevažiavo 160 km/val. greičiu ir nurodė, kad važiavo ne didesniu kaip 105 km/val. greičiu, o pažeidimo tyrimo metu policijos pareigūnams, nurodė, kad važiavo ne didesniu nei 110 km/val. greičiu, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos nekaltumą, nėra. Aplinkybę, kad ji važiavo ne didesniu nei 105 km/val. ar 110 km/val. greičiu paneigia greičio matavimo prietaisu ,,Vizir“ užfiksuotas jos važiavimo greitis, t. y. 160 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą – 158 km/val.). Ji teigė, kad galimai neteisingo jos važiavimo greičio užfiksavimą įtakojo įrangos gedimas, meteorologinės sąlygos ar policijos pareigūnų piktnaudžiavimas. Tačiau byloje esantis greičio matuoklio ,,Vizir“ patikros sertifikatas Nr. 0011486 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2016 m. balandžio 22 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu greičio matuoklis buvo tinkamas naudoti, nurodoma instrukcijose esanti galima paklaida - 2 km/val. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas S. K. teismo posėdžio parodė, kad dėl įrangos klaidos, kažkokių neatitikimų negali būti, o greičio matuoklis buvo visiškai tvarkingas. Jis nurodo, kad esant šalčiui, greičio matuoklis negalėjo sugesti. Vaizdo įranga nefiksuoja, jis tik daro nuotraukas. Nurodžius GPS greitį, jo skirtumas nuo tikro greičio nepamatuojamas. Tarnybinio automobilio greitis galėjo būti ir didesnis, ir mažesnis, nei užfiksuota vaizdo įraše. Be to, nurodė, kad kelio reljefas įtakojo R. N. – C. vairuojamo automobilio greitį, nes ten buvo įkalnė. Liudytojas O. J. paaiškino, kad greičio matavimo prietaiso gedimo nebuvo, o automobilyje buvęs registratorius neturi patikros dėl greičio matavimo ir nežino ar juo užfiksuotas greitis atitinka realų tarnybinio automobilio greitį. Be to, byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai turėtų tikslą apkalbėti R. N. – Cipliakovienę. Policijos pareigūnai patvirtino, kad vairuotoją pradėjo vytis A15 kelyje, o pastaroji pradėjo didinti greitį. Nurodo, kad matavo būtent šito automobilio greitį. Jie važiavo su tarnybiniu automobiliu, ir nors nuotraukose nurodyta, kad patys važiavo apie 142 km/h, bet ten yra GPS greitis, kuris niekaip nėra susijęs su tarnybinio automobilio spidometru bei niekaip negali pamatuoti, kokiu greičiu važiavo patys iš tikrųjų, bet mano, kad tikrai daugiau nei 150 km/val. greičiu ir daugiau. Nuotraukose greičio matuoklis ,,Vizir“ užfiksavo ,,BMW“ automobilio greitį viršuje, o apačioje fiksuojamas ,,Patrol“ - patrulinio automobilio greitis. Vadovaujasi greičio matuoklio rodmenimis ir nežiūri pagal savo automobilio greičio skaitmenis. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai paaiškino, kad tais atvejais, kai viršijamas greitis, daromos nuotraukos, iš kurių imamas didžiausias užfiksuotas greitis. R. N. – C. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilyje ,,BMW“ ji važiavo su savo vyru bei kad automobilyje buvo nustatytas ribotuvas 110 km/val. greičiui, kuris nesignalizavo apie viršijamą greitį. Tačiau pati R. N. – C. parodė, kad važiuodama automobilyje kalbėjosi su vyru, todėl tikėtina, kad negirdėjo ribotuvo skleidžiamo signalo. Liudytojas S. K. patvirtino, kad moteris, vairavusi automobilį ,,BMW“, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, sakė, kad pas ją automobilyje yra mygtukas, kuris važiuojant daugiau nei 100 km/val. greičiu skleidžia garsą, tačiau anot jo, kiekvienas ,,BMW“ automobilis turi tokį mygtuką ir iš tikrųjų abejotina ar įtakotų, nes garsas labai minimalus, t. y. ne aliarmas. Atsižvelgiant į ribotuvo techninius duomenis matyti, kad galima ribotuvą aktyvuoti, kuris neleis viršyti greičio, o ribojimo greičio ribos yra 80 km/val. – 150 km/val. Taip pat yra perspėjimo funkcija ir tuomet greičio ribotuvas perspėja garsiniu signalu viršijus greitį, bet leis jį viršyti. Perspėjimo greičio ribos yra tos pačios kaip ir ribojimo. Be to, yra galimybė šias abi funkcijas išjungti. Nors teismo posėdžio metu pati R. N. – Cipliakovienė bei jos vyras A. C. parodė, kad automobilyje buvo nustatytas ribotuvas 110 km/val. greičiui, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra nustatyta.

Ištyrus administracinės bylos medžiagą, kuri leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. N. – C. padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairuodama automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo ribotą 90 km/h greitį, važiavo 160 km/val. greičiu, po paklaidos 158 km/val. greičiu. Pati R. N. – C. pažeidimo tyrimo metu teigė, jog važiavo ne daugiau kaip 110 km/val. greičiu. Nesutinka su greičio matuoklio parodymais. Byloje esantis greičio matuoklio patikros sertifikatas Nr. 0011486 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2016 m. balandžio 22 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu greičio matuoklis buvo tinkamas naudoti, nurodoma instrukcijose esanti galima paklaida -2 km/h. Teismo vertinimu šiuo atveju sprendžiant R. N. – C. patraukimą administracinėn atsakomybėn paklaidos nustatymas neturi reikšmės, nes įvertinus paklaidą jai turėtų būti numatomas 158 km/val. greitis, t. y. viršytas leistinas greitis 68 km/val. R. N. – C. nurodė, kad važiavo ne daugiau kaip 110 km/val. greičiu, vertinama kaip jos gynybinė pozicija, nes greičio matuoklis užfiksavo 160 km/val. greitį, be to, policijos pareigūnai po užfiksuoto pažeidimo šį automobilį vijosi tam tikrą laiką, todėl tikėtina, kad greičio matuoklio parodymai atitinka realybę.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą.

(duomenys neskelbtini) str. 5 d. numatyta atsakomybė tam, kas viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Kadangi R. N. – C., vairuodama automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo ribotą 90 km/h greitį, važiavo 160 km/h greičiu, po paklaidos 158 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 68 km/h, jos veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir yra perkvalifikuotini iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį.

R. N. – C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, dirbanti. Nesant jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, atimant teisę vairuoti minimaliam laikotarpiui.

Kompiuterinė laikmena CD –paliktina saugoti byloje ((duomenys neskelbtini) str., 286 str.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. N. – C. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16054438573.

I. R. N. – C., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kompiuterinę laikmeną CD –palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.