Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus paieškos poskyrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058627338, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Purienų g. 14, Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. gegužės 12 d., apie 15.30 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus, Saulėtekio al. 43, Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. B. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, kaltę iš dalies pripažino. Jis sakė, kad jam reikėjo pakliūti į VGTU centrinius rūmus, ten anksčiau dirbo, buvo ruošiamasi jubiliejui, kadangi centrinių rūmų kiemas buvo uždarytas, pastatė mašiną, kur buvo vietos ir apie 1 kilometrą ėjo pėsčiomis, tada grįžo atgal. Kadangi serga diabetu, jam pasidarė silpna, įsėdo į mašiną, ten buvo žmonių laukiančių prisiparkuoti, todėl jis skubėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Išvažiuodamas nejautė, kad užkabino automobilį. Išvažiavęs už 30-40 m. sustojo pavalgyti, užtruko apie 15 minučių, dar šiek tiek pasėdėjo automobilyje. Niekas per tą laiką nebuvo priėjęs. Policijoje padarė automobilių sugretinimą ir buvo nustatyti apgadinimai, apgadinimai buvo minimalūs, automobilio savininkas neturėjo jam pretenzijų. Jis sutinka, kad galėjo sukelti eismo įvykį, bet dėl blogos savijautos, nepajuto automobilių susilietimų. Jo automobilis draustas.

A. B. sakė, kad baudą gali sumokėti, bet be vairuotojo pažymėjimo negalėtų gyventi, nes gyvena už miesto, jam nuolat reikia važiuoti į poliklinikas, jo sutuoktinė taip pat serga, jos laukia sąnario operacija, ją reikia vežioti į polikliniką, ligoninę, todėl labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, vairuotojo pažymėjimo galiojimas gali greitai baigtis, nes jis galioja iki 2017 metų sausio 27 dienos. A. B. sakė, kad baudos suma jam nesvarbi, gali sumokėti. Gailisi, kad buvo tokios būsenos, kad pasidarė silpna, nes serga diabetu. Teismo prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, jis man labai reikalingas.

Teismui pateikė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, techninės apžiūros taloną, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad A. B. kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, kad automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinės kairės pusės sparnas; liudytojų V. P. ir K. J. paaiškinimais; VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktas su automobilių apgadintų dalių foto nuotraukomis, bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

A. B. padarytos veikos atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes jis vairuodamas automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad skiriant administracinę nuobaudą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi, į tai, kad administracine tvarka nebaustas, į tai kad yra garbaus amžiaus ir serga ligomis dėl kurių dažnai reikia lankytis poliklinikose, į tai, kad jo sutuoktinė ruošiasi operacijai, todėl teisės vairuoti automobilį labai reikalingos.

Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskirus švelnesnes nuobaudas nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu, A. B. skirtinos švelnesnės nuobaudos nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 30¹, 31, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.