Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-1552-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
2-1552-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“
Ieškovas
akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Trečiasis asmuo
V. R., R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1552-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00477-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“, kurio teises perėmė akcinė bendrovė SEB bankas, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astron Baltic“ dėl įpareigojimo grąžinti turtą, tretieji asmenys V. R., R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas, perėmęs AB „SEB lizingas“ teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui turtą, t. y. patalpas, esančias Mainų g. 6, Klaipėdoje ir Šilutės pl. 79, Klaipėdoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui UAB „Astron Baltic“ naudotis ginčo patalpomis ir įpareigoti atsakovą perduoti šį turtą saugoti ieškovui. Ieškovo prašymas grindžiamas nesąžiningais atsakovo veiksmais, kadangi atsakovas, nepaisydamas lizingo sutarčių nutraukimo, atsisako grąžinti ieškovui jo turtą, toliau šiuo turtu naudojasi, yra subnuomavęs tretiesiems asmenims, iš svetimo turto gauna pajamas, tačiau turto savininkui nemoka nieko. Ieškovas, kaip šio turto savininkas, tikisi ne tik atsiimti lizinguotą turtą, bet ir atgauti jį nesugadintą bei kuo didesnės vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje teismas uždraudė atsakovui naudotis ieškovo turtu (ginčo patalpomis) ir įpareigojo atsakovą perduoti šį turtą saugoti ieškovui. Teismas nurodė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia išsireikalauti iš atsakovo jam priklausantį turtą, kuris atsakovui buvo perduotos naudotis pagal lizingo sutartis, kurios jau 2012 m. yra nutrauktos. Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolius dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, tačiau verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, todėl jis dėvisi, daikto vertė mažėja, o nemokant nuomos mokesčio už išsinuomotą lizingu daiktą, jo savininkas gali patirti didelių nuostolių. Naudojamas daiktas gali būti sugadintas ar sunaikintas, o šioje byloje nustatyta, kad daikto savininkas yra vienašališkai nutraukęs sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškęs reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš buvusio nuomininko. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą daikto savininkas galėtų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą iš buvusio nuomininko, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimų nustatymą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant juos perduoti jų savininkui. Netaikant tokios apsaugos priemonės, teismo nuomone, ieškovas patirtų nuostolių, turto vertė mažėtų, jis galėtų būti sugadintas ar net sunaikintas (CPK 145 str. 1 d. 12 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Astron Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant jokios grėsmės, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Priešingai, teismas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, iš esmės nenagrinėdamas ginčo, priėmė galutinį sprendimą šioje byloje. Teismas nesigilino, kokias pasekmes atsakovui sukels tokios nutarties vykdymas. Nors atsakovas rengiasi patalpų atlaisvinimui, tam reikalingas papildomas terminas. Šiuo atveju nesąžiningas kreditorius siekia perimti ypač vertingą turtą už mažesnę nei 30 proc. jo rinkos kainą, o turtas yra statiniai, kurio pagerinimui atsakovas išleido daugiau nei 1 mln. Eur. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės parodo teismo išankstinę poziciją dėl ginčo išsprendimo iš esmės, o tai pažeidžia teisingumo principą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą bei šalių interesų pusiausvyros principą, nes atsakovas netenka galimybės turto valdyti ir juo naudotis, o ieškovas įgyja galimybę turtą valdyti ne priėmus galutinį teismo sprendimą, o jau šiuo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Pažymėjo, kad apeliantas bankui nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojai nuo 2012 m., todėl skundo argumentai, kad reikalingas papildomas laikas patalpų atlaisvinimui neturi jokio pagrindo. Papildomai pažymėjo, kad bankas daugiau nei 3 metus po lizingo sutarčių nutraukimo vis dar negali susigrąžinti turto, kuriuo apeliantas naudojasi nemokėdamas už jį jokių įmokų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui naudotis ieškovo turtu (ginčo patalpomis) ir įpareigojo atsakovą perduoti šį turtą saugoti ieškovui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė šalių ginčą iš esmės. Be to, apelianto manymu, nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikytos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės, kurių paskirtis – užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. Finansinio lizingo sutartys Nr. L2007-090151 ir L2007-100107-01, pagal kurias ginčo turtas perduotas atsakovui valdyti ir naudotis, nutrauktos nuo 2012 m. gegužės 17 d. Atsakovas kitoje civilinėje byloje ginčijo lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą, tačiau UAB „Astron Baltic“ ieškinys toje byloje buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad turi būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nepažeistų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų (CPK 145 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis minėtais principais, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo turtas turi būti perduotas saugoti jo savininkui (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas nuo 2012 m. savanoriškai moka pagal sutartis numatytas įmokas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes tokios nutarties vykdymas sukels atsakovui, tačiau nenurodė konkrečių duomenų ir nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas kaip nors neproporcingai suvaržys jo teises ir teisėtus interesus. Priešingai, apeliantas skunde nurodo, kad rengiasi patalpų atlaisvinimui ir ieškovui galinčio būti palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu priėmė ieškovui palankų sprendimą, ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui ginčo patalpas.

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad teismas, pritaikęs minėtas laikinąsias apsaugos priemones, parodė išankstinę poziciją dėl šalių ginčo išsprendimo iš esmės ir taip pažeidė bendrąjį teisingumo principą. Minėta, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra prevencinio pobūdžio ir tai, kad ji iš dalies sutampa su ieškovo materialiuoju teisiniu reikalavimu, nereiškia, kad ji negali būti taikoma. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus, nes jomis nuspręsta turtą perduoti ieškovui saugoti, o tai reiškia, kad atsakovas nebetenka galimybės turtą valdyti ir naudoti, o ieškovas įgyja galimybę turtą valdyti ne priėmus galutinį teismo sprendimą, o priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta, kad teisinai santykiai tarp šalių nutraukti dar 2012 metais, taigi apeliantas nesant teisinio pagrindo naudojasi turtu, už kurį nėra mokamos įmokos. Todėl pripažinti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia minėtus principus, nėra pagrindo. Be to, skundžiama nutartimi atsakovas įpareigotas perduoti turtą ieškovui saugoti, šiuo turtu ieškovas negalės disponuoti ar jo perleisti, privalės užtikrinti tinkamą šio turto apsaugą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Milašienė