Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės R. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą – adresu Kaunas, Neries krantinė 20-26, buvimo laiką – nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš kaltinamojo A. S. išieškotina nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) " vertė 5000 (penki tūkstančiai) eurų.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės atėmimas ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB "(duomenys neskelbtini)", valdytojas - A. S., paskirtas 2022 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 23 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)" vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 23 val. 40 min., nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Nuteistojo A. S. gynėja advokatė R. L., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. S. teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą ir šioje dalyje bausmę sušvelninti, paskiriant arešto bausmės vykdymo atidėjimą 1 (vienam) mėnesiui arba minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką - nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos bei panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria teismas remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš kaltinamojo A. S. sprendė išieškoti nusikalstamos veikos priemonės - automobilio ,, (duomenys neskelbtini)" vertę 5000 (penkis tūkstančius) eurų ir šią išieškotiną vertę sumažinti iki 500 Eur.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra per griežta, individualizuota netinkamai, nesiaiškinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti ir paskiriant jam švelnesnę bausmę.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi atidėdamas bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir taikydamas intensyvų stebėjimą (priežiūrą), neįvertino, kad tokiu atveju bus žymiai pabloginama nuteistojo padėtis bei apribojamos jo galimybės į teisę užsidirbti ir sumokėti paskirtą baudą. Be to, buvo netinkamai vertinamas nuteistojo darbo pobūdis, socialiniai ryšiai, šeiminė padėtis. Skunde pažymima, kad intensyvi priežiūra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo tik gali būti skiriama, tačiau nėra privaloma. Bausmės tikslus pirmosios instancijos teismas galėjo įgyvendinti ir švelnesnėmis baudžiamojo poveikio priemonėmis - gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti pataisos programose ir kt. Su tokiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis nuteistasis sutiktų, nes jos kartu leistų nuteistajam išsaugoti darbą, vystyti verslą, o nepavykus galimai išvykti dirbti į užsienio valstybę, leistų nuolat bendrauti su savo sūnumi O.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis užsiima individualia veikla - vežioja krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia savo veiklą praplėsti krovinius vežant ir Europos Sąjungos teritorijoje. Nuteistojo vykdoma veikla nėra apribota viename mieste, nėra apibrėžta darbo valandomis. Būna atvejų, kuomet jam reikia nakvoti kitame mieste. Nuteistasis neturi galimybės vystyti verslą ir kiekvieną dieną nakvoti savo gyvenamoje vietoje. Nuteistojo nuomone, teismo paskirta bausmė (intensyvi priežiūra) neužtikrina nuteistojo darbinių ryšių, o priešingai juos žlugdo. Pažymima, kad jog nuteistasis vykdo mažą individualų verslą, vežioja pavienius žmonių perduotus krovinius, dėl ko nuolatos yra priverstas bendrauti su skirtingais asmenimis paimdamas ir pristatydamas krovinius. Tokio darbo vykdymas su elektroninio stebėjimo priemone (apykoje) yra neįmanomas, nes tokiu asmeniu joks klientas nepasitikės. Artėja vasaros sezonas, dėl ko nešiojamos apykojos paslėpti nuo klientų nuteistasis negalės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darbas nuteistajam yra labai svarbus, nes kaip buvusiam kaliniui surasti darbą yra itin sunku, dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Nuteistasis iš individualios veiklos gauna pajamas, jos siekia vos 500 Eur.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės R. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. gynėja nesutinka pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimu vieneriems metams, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą ir prašo šioje dalyje bausmę sušvelninti, paskiriant arešto bausmės vykdymo atidėjimą 1 (vienam) mėnesiui arba minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui, paskiriant A. S. intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką - nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos, taip pat prašo sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 500 Eur.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama paskirta bausmė ir jos atidėjimas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau nesutinkama su bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašoma šį terminą sutrumpinti, paskiriant intensyvią priežiūrą.

6. Pagal teismų praktiką teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2014). Minėtos nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino paskyrimo nuteistajam. Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo klausimus, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnyje numatytas nuostatas, t. y. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo ribas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo, turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir parinkus konkretų bausmės vykdymo atidėjimo terminą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliantui pirmą kartą skiriama arešto bausmė bei jo socialinius, darbinius ryšius, padarė išvadą, kad bausmės tikslus, kuriuos kelia baudžiamasis įstatymas galima pasiekti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą (maksimaliam įstatyme numatytam vienerių metų laikotarpiui), skiriant apeliantui intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1, 4 ir 7 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo kartą teistas, šią veiką padarė būdamas recidyvistu, pažymėtina, kad tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą. Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus susijusius su greičio viršijimu, baudos sumokėtos, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Pažymėtina, kad nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybės, kad dėl paskirto per ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino apeliantas patirs tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų (darbinė veikla, sūnaus išlaikymas ir lankymas), kad savo padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalos. Tai nemenkina A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įstatyme numatyto maksimalaus vienerių metų bausmės vykdymo termino atidėjimo trukmė nėra adekvati ir proporcinga nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo atžvilgiu, todėl yra pagrindas šį terminą trumpinti iki trijų mėnesių. Be to, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams bei išieškotina nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)" vertė 5000 (penki tūkstančiai) eurų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra pakankamos priemonės bausmės tikslams pasiekti

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad apeliantui paskirtos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymo terminą sumažinant iki trijų mėnesių. Nors A. S. anksčiau teistas, tačiau jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, A. S. yra gana jauno ir darbingo amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo A. S. sutrumpinti paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą – paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

10. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

11. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

12. A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - išieškotina nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)" vertė 5000 (penki tūkstančiai) eurų. Apeliantas neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydžiu ir prašo konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydį sumažinti iki 500 Eur. Teisėjų kolegija, pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

13. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kategorija (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – hečbekas, darbinis tūris – (duomenys neskelbtini), variklio galia – (duomenys neskelbtini) KW, pagamintos laikotarpiu nuo 2017-2021 m., vidutinė rinkos vertė yra 12 190, 00 Eur su PVM (1 t., b. l. 43).

14. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį, į tai , kad automobilis apeliantui nepriklauso (pirktas išsimokėtinai 2022 m. birželio mėn.), tikslo daryti nusikalstamas veikas neturėjo ir konstatavo, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitiktų jos paskirties. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nuo pat pradžių gailėjosi, savo kaltės neginčijo, šiuo metu yra sunki materialinė padėtis (pajamos siekia vos 500 Eur per mėnesį, išlaiko sūnų, nuomojasi būstą, nekilnojamojo turto neturi), nuteistajam jau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekonominio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, į tai, kad išieškoti visą turto vertę būtų per didelė našta nuteistajam, išieškotino turto vertę ženkliai sumažino, konstatuodamas, jog visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. S. būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju neužtikrinanti jai keliamų tikslų.

16. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Teisėjų kolegijos nuomone įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, finansinius įsipareigojimus, konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama ne visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o tik dalis - 5 000 Eur., tokiu būdu daugiau nei perpus sumažindamas galimą konfiskuojamo automobilio vertės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės dalies išieškojimo, turimų finansinių įsipareigojimų, nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės ne proporcingumą.

Dėl proceso išlaidų

17. Byloje gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. S., kurias sudaro 126,67 Eur (3 t., b. l. 57). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

18. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. S. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (3 t., b. l. 47). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. S. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 dalis,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjos advokatės R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 24.00 valandos iki 06.00 valandos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. S. 126,67 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktą pažymą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.