- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-313-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17645-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. M., kuriuo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6928-1006/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 2 punkto papunkčius 2.2. ir 2.3. ir iš atsakovo V. M. priteisti nepilnamečiams vaikams A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 355 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki vaikų pilnametystės, pervedant pinigus iki 10 einamojo mėnesio dienos į vaikų motinos A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja paskirti jų motiną A. K.; vaikams mokamą išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kartu su ieškiniu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pervedant pinigus iki 10 einamojo mėnesio dienos į vaikų motinos A. K. sąskaitą, esančią AB SEB banke. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Santuokos tarp ieškovės A. K. ir atsakovo V. M. apskaitos įrašas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6928-1006/2023. Pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. papunktį šalys susitarė, kad „po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai nepilnamečių vaikų kasdieniu išlaikymu rūpinsis bendru sutarimu ir skirs vienodai lėšų bei dėmesio. Šalių sutarimu abu tėvai nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį (iki mėnesio penktos dienos) įmokės po 500 Eur (penkis šimtus eurų) į bendrai naudojamą sąskaitą, atidarytą V. M. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini)/BIC, esančią banke „Paysera LT“. Sąskaitoje esančios lėšos bus naudojamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Nei viena iš šalių neprašo iš kitos pinigų vaikų išlaikymui (alimentų) mokėjimo. Visos ir bet kokios lėšos iš bendros sąskaitos, jeigu jos bus naudojamos ne vaikų poreikiams tenkinti, privalo būti grąžintos panaudojusios šalies į bendrai naudojamą sąskaitą.“
2.2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovas su ieškove visiškai nebendradarbiauja, todėl teismo sprendimu patvirtintų sutarties punktų dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo neįmanoma įgyvendinti. Kadangi atsakovas V. M. teikia išlaikymą vaikams savo nuožiūra, nesilaikydamas teismo sprendime nustatytos tvarkos, siekiant užtikrinti stabilumą dviejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenime, ieškovė A. K. teismo prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iš atsakovo V. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; priskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šalių santykiai yra konfliktiški, todėl yra racionalesnis klausimo sprendimas, kai laikinai nustatoma kas mėnesį mokama konkreti kiekvieno vaiko išlaikymui skirta suma, o ne neapibrėžta situacija dėl išlaikymo vaikams teikimo, kadangi neapibrėžta situacija sudaro sąlygas kilti papildomoms konfliktinėms situacijoms, be to, apsunkina įvertinimą, ar atsakovas kiekvieną mėnesį sumokėjo pakankamą išlaikymo sumą kiekvienam vaikui. Šių argumentų pagrindu teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš atsakovo V. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
5. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarančios 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 633 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, todėl priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
6. Kadangi ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, teismas ieškovę paskyrė iš atsakovo priteistų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, jog (duomenys neskelbtini). sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys, be kita ko, susitarė pasiskirstyti lygiomis dalimis bendravimo su vaikais laiką bei vadovautis „50:50 procentų laiko“ paskirstymo modeliu; taip pat ir tokiu pačiu „50:50“ principu grįsti vaikų materialinį išlaikymą. Sutartyje šalys įtvirtino, jog vaikų kasdieniu išlaikymu rūpinsis abu bendru sutarimu ir skirs vienodai lėšų bei dėmesio, todėl buvo atidaryta bendra sąskaita, į kurią abu tėvai įsipareigojo kas mėnesį pervesti po 250 Eur sumą kiekvieno vaiko esminiams poreikiams tenkinti. Toks pasirinktas modelis sąlygoja, kad prieigą prie bendros sąskaitos suteikiama abiem tėvams, skatinamas skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimas, sudaromos galimybės kiekvienam iš tėvų matyti ir sekti vaikams skirtų piniginių lėšų srautus, vertinti ir prižiūrėti, ar tinkamai ir konkrečiai kam yra leidžiami sukaupti pinigai. Šalys sąmoningai pasirinko tokį išlaikymo būdą, kad galėtų daryti sąskaitų išrašus ir reikalauti atskaitomybės iš kito buvusio sutuoktinio. Tuo tarpu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iškreipė šalių esminį susitarimą dėl materialinio išlaikymo lygiomis dalimis pasiskirstymo, nes kiekvienam iš tėvų skirtas ir jų leidžiamas laikas su vaikais nepasikeitė, išliko tos pačios lygybės principu paremtos kiekvieno iš tėvų pareigos bei kylantys įsipareigojimai, nei vienam iš tėvų nebuvo priskirta ar sukurta kitokios rūpinimosi savo vaikais sąlygos ar didesnė atsakomybė. Vis dėlto, skundžiama nutartimi prievolė dėl materialinio išlaikymo buvo perkelta išimtinai tik atsakovui, kuriam tuo pačiu buvo suvaržytos galimybės prižiūrėti vaikams skiriamų pinigų panaudojimą ir apribota ieškovės veiksmų kontrolė, ar motina pagrįstai ir tinkamai įgyvendina savo įsipareigojimus leisti tokias lėšas išimtinai vaikų poreikiams.
7.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas nuo pat pradžių laikėsi šalių sudaryto susitarimo, t. y. nustatytomis sąlygomis ir terminais į bendrą sąskaitą pervesdavo nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingą sutartą pinigų sumą. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė neišsamų išrašą iš sąskaitos, atskleidė ne visą informaciją, t. y. į bylą ieškovė pateikė bendros banko sąskaitos filtruoto laikotarpio (nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d.) išrašą, kuris, galimai sąmoningai, neapėmė atsakovo 604 Eur mokėjimo į bendrai atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovas tą pačią dieną, kai tik buvo pasiektas ir sudarytas susitarimas tarp šalių, iš karto (duomenys neskelbtini) avansu sumokėjo pirmąją įmoką už 2023 metų balandžio mėnesį ir nuo tada visuomet avansu vykdė vėliau įsigaliojusiu teismo sprendimu atsakovui tenkančias prievoles kas mėnesį skirti vaikų poreikiams šalių sutartą 500 Eur pinigų sumą.
7.3. Nepagrįstą ieškovės pozicija, esą atsakovas su ieškove visiškai nebendradarbiauja. Būtent atsakovas nuo pat susitarimo pradžios bandė bendradarbiauti ir bendrauti su ieškove, kad iš bendros sąskaitos abiejų tėvų pervestos lėšos būtų naudojamos tik patiems pagrindiniams ir esminiams vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas norėjo ir prašė ieškovės, kad bendroje sąskaitoje esantys pinigai būtų naudojami tarpusavyje tariantis, apgalvotai, tik vaikų naudai ir esminiams jų poreikiams užtikrinti. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo tuomet, kai atsakovas pastebėjo, jog ieškovė pradėjo naudoti bendroje sąskaitoje renkamas lėšas įvairioms ne pirmojo būtinumo ir ne esminėms prekėms bei paslaugoms. Ieškovė dalies mokėjimų negalėjo paaiškinti, nereaguodavo į atsakovo prašymus, kartais paaiškėdavo, kad pinigai leidžiami net ne vaikų poreikiams. Maža to, ieškovė pradėjo naudoti bendros sąskaitos pinigus, kad apmokėtų skrydžio bilietus jos pačios organizuojamoms kelionėms vykstant į užsienį pas savo naują draugą. Ieškovė neabejotinai pažeidinėjo teismo sprendimu patvirtinto susitarimo 2.7. punktą ir tėvų susitarimą, kad visos vaikų kelionių išlaidos turi būti dengiamos to tėvo, kuris organizuoja tokią išvyką, ir patiriama konkretaus tėvo bendravimo metu. Atsakovui turint galimybę suformuoti sąskaitos išrašus ir pastebėjus ieškovės nepagrįstą pinigų naudojimą, buvo reikalaujama pagrįsti išlaidų poreikį ir paskirtį, kas tikėtina ieškovei tapo nepatogumu. Būtent ieškovė, prašydama taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą), siekia eliminuoti savo pareigą bendradarbiauti su vaikų tėvu, kad nereikėtų atsiskaitinėti bei pagrįsti, jog vaikų materialiniam išlaikymui skirti pinigai yra naudojami tinkamai ir išimtinai vaikų poreikiams.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovas nesutinka ir prieštarauja ieškovės ieškinyje išdėstytai pozicijai, neva vaikai praleidžia daugiau laiko su ja ir kad jai tenka didesnė finansinė našta dėl kasdienių pirkinių. Atsakovas visuomet tenkina visus būtiniausius ir kitus vaikų poreikius iš savo asmeninių lėšų, ne tik kuomet su juo yra vaikai, tačiau ir tais atvejais, kuomet supranta, kad išlaidos nėra susijusios su esminiais ir pagrindiniais vaikų poreikiais (pavyzdžiui, pasirūpina jų paprasčiausiais buitiniais poreikiais ir higienos priemonėmis, nuperka dovanas, duoda pinigų dienpinigiams ar pramogoms, skiria lėšų vaikų savarankiškai pasirenkamoms išlaidoms ir kt.). Atsakovas savo gyvenamajame būste yra aprūpinęs vaikus visais reikalingais baldais ir priemonėmis, rūbais, žaislais, ugdymo priemonėmis, išlaidas už šiuos daiktus patyrė pats vienas, ieškovės neprašydamas kompensuoti pusės. Tuo tarpu ieškovė ne kartą tokio pobūdžio išlaidas dengdavosi iš bendros sąskaitos.
7.5. Ieškovė niekaip nepagrindė ir net neįrodinėjo, kad atsakovas kažkokiu būdu, nepagrįstai ar netinkamai valdė bendroje sąskaitoje esančias lėšas. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas kažkokiu būdu naudotų vaikams skirtą materialinį išlaikymą ne vaikų poreikiams tenkinti.
8. Ieškovė A. K. nesutiko su apelianto (atsakovo) atskiruoju skundu ir jame nurodytais argumentais ir prašė atskirojo skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog ieškovė bando ne pagerinti vaikų padėtį, tačiau pakeisti šalių bendru sutarimu nustatytą materialinio išlaikymo vaikams skyrimo ir naudojimo tvarką tokiu būdu, kuri būtų palankesnė ir patogesnė išimtinai tik ieškovei. Šalių bendru sutarimu nustatyta ir teismo sprendimu patvirtinta 2.2. ir 2.3. papunkčiuose materialinio išlaikymo skyrimo ir naudojimo tvarka būtent ir nepagerino nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo teikimo sąlygų, nes vaikai negaudavo savalaikiai išlaikymo iš jų tėvo, o vaikų motina, neretais atvejais, veikdama išimtinai vaikų interesais, iš viso neturėdavo galimybių užtikrinti vaikų poreikių, nes atsakovas pervesdavo pinigines lėšas tiesiog savo nuožiūra ne iki 5 (penktos) mėnesio dienos ir tikrai ne mėnesiu į priekį, kaip jis neteisingai nurodo atskirajame skunde. Be to, skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasibaigia vaikų motinos prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kaip vėlgi mėgina suklaidinti teismą atsakovas, kadangi atsakovas prisidės prie vaikų išlaikymo tik 500 Eur, mokėdamas abiem vaikams (po 250 Eur kiekvienam per mėnesį), o ieškovė taip pat prisidės analogiška suma. Visuotinai žinoma, kad už 250 Eur per mėnesį vieno vaiko neišlaikysi, kadangi tokia suma niekaip neužtikrina jo fiziologinių poreikių patenkinimo. Tokiu būdu abiem tėvams lygiomis dalimis prisidedant prie vaikų išlaikymo ir tinkamai vykdant šią prievolę, bus užtikrinti patys minimaliausi (fiziologiniai) jų poreikiai, kaip šalių buvo susitarta sutartyje.
8.2. Sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių atsakovas žadėjo geranoriškai tartis dėl papildomų išlaidų vaikams atskiru susitarimu, tačiau susitarti su buvusiu sutuoktiniu neįmanoma, nes jis nepritaria jokioms papildomoms vaikams reikalingoms ir naudingoms išlaidoms, t. y. stovykloms, telefonų taisymams, baldams į vaikų kambarius ir kt., todėl ši finansinė našta perėjo išimtinai ieškovei. Su atsakovu visiškai neįmanoma suderinti jokių su vaikais susijusių klausimų, tarp jų ir vaikų materialinių poreikių tenkinimo, jis yra konfliktiškai ir piktybiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu. Nesant sutarimo tarp tėvų dėl vaikų auklėjimo ir dėl jų poreikių tenkinimui reikalingų bei faktiškai patiriamų išlaidų, vaikų išlaikymui skiriamas lėšas turi tvarkyti vienas iš tėvų uzufrukto teisės pagrindais, konkrečiu atveju motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kuri geriausiai žino materialinius vaikų poreikius. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato, jog vaiko motina nuolat ir nepertraukiamai turėtų atsiskaityti vaiko tėvui už vaikams skiriamų lėšų panaudojimą ar būtų kontroliuojama, kaip numatyta atsakovo iniciatyva pasiūlytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių nuostatose.
8.3. Nors apeliantas apeliuoja į tai, jog nustatytas vaikų išlaikymo principas „50:50“ atsižvelgiant į nustatytą bendravimo su vaikais „50:50“ principą, tačiau bendravimo tvarka pagal principą „50:50“ realiai nėra įgyvendinama, kadangi paauglė dukra atsisako bendrauti su tėvu, o sūnus su mama praleidžia 60-70 proc. viso laiko, ypač per vaikų atostogas. Tokiu būdu, atsakovas atskirajame skunde teigia netiesą, jog tėvų praleidžiamas laikas su vaikais yra vienodas. Nors atsakovas teigia, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui neturėtų tekti didesnė vaikų išlaikymo finansinė našta, tačiau pagal susiklosčiusią situaciją ši našta tenka būtent ieškovei, praleidžiančiai su vaikais apie 75-80 proc. laiko.
8.4. Atsakovo atlikta 2023 m. kovo 3 d. bankinė operacija, nurodyta kaip įplaukos, yra klaidinanti, kadangi šis piniginių lėšų pervedimas buvo iš kitos sąskaitos, į kurią maždaug po 300 Eur pervedė kiekvienas iš tėvų. Todėl atsakovo nurodoma suma priklausė ne jam vienam asmeniškai, o buvo likučio perkėlimas į bendrą sąskaitą. Išskirtinai nesąžiningai elgdamasis atsakovas visus mėnesius perkelia vienu mėnesiu į priekį.
8.5. Vaikų išlaikymui skiriamos lėšos pagal teismo sprendimą turi būti pervedamos iki 5 einamojo mėnesio dienos, tačiau atsakovas nesilaiko šio susitarimo nuo 2023 m. liepos mėn. tiek pervedamų lėšų dydžio, tiek pervedimo laiko/termino atžvilgiu. Sumos mokamos mažomis dalimis ir tik tada, kai pačiam vaikų tėvui reikia atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Nepaisant to, kad nustatyta bendravimo tvarka pagal principą „50:50“, tačiau tai nereiškia, kad gali būti pateisinama chaotiška išlaikymo vaikams teikimo tvarka, kuri būtent ir susiklostė šios bylos aplinkybių kontekste.
8.6. Atsakovo pozicija tik patvirtina, jog jis nesuvokia išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis vaikams paskirties, nes vaikams teikiamas išlaikymas yra skiriamas ne kaupimui, kaip klaidingai nurodo atsakovas, o einamiesiems / kasdieniams vaikų poreikių tenkinimui. Periodinis vaikų išlaikymas užtikrina einamuosius jų poreikius ir niekaip nėra susijęs su kaupimu bei taupymu, ypač tokio dydžio periodinės išmokos (po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui), dėl kurių susitarė šalys.
8.7. Atsakovas per visą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo nei per moksleivių atostogas, nei kitu bendravimo laiku su vaikais niekur nėra keliavęs, todėl mama su vaikais 2023 m. liepos mėn. ilsėjosi prie jūros, vyko į Jungtinę Karalystę, iš bendros sąskaitos apmokėdama tik vaikų lėktuvo bilietus, o kitas kelionės išlaidas padengdavo savo lėšomis. Todėl atsakovas meluoja, kad ieškovė, leido savo poreikiams bendroje sąskaitoje esančias ir vaikams skirtas lėšas, pinigus naudojo įvairioms prekėms ir paslaugoms, kurios nebuvo būtinos ar net neskirtos vaikams. Nepilnametis šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas specialus mokymosi poreikis ir būtinas logopedas (100-120 Eur per mėnesį); dukrai medikai yra nustatę sąkandžio problemas, jai reikalingi breketai (100 Eur per mėn. išsimokėtinai); dėl prastų matematikos rezultatų dukrai reikalingas ir korepetitorius (100 Eur per mėn.). Atsakovas net neketina prisidėti prie šių vaikų poreikių tenkinimo, todėl ir dėl šios priežasties tarp vaikų tėvų nuolat kyla netoleruotini konfliktai, nulemti ydingų šalių pasirašytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
12. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamos 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties kopiją; Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kopiją; bendros banko sąskaitos išrašus (įplaukos / išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d.); čekių kopijas; pažymą iš Sodros apie socialinį draudimą; pažymą apie V. M. pajamas MB „(duomenys neskelbtini)“.
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė įrodymus: bendros banko sąskaitos išrašus; šalių tarpusavio susirašinėjimų išklotines; Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 25 d. Pagalbos planą; banko sąskaitos išrašą (dėl 604 Eur pervedimo (duomenys neskelbtini).); Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo; medicininių dokumentų išrašus.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
15. Visų pirma, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamą 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, taip pat (duomenys neskelbtini). sprendimą apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos, kadangi šie procesiniai dokumentai ir taip yra nagrinėjamoje byloje. Visi kiti šalių pateikti nauji įrodymai, nors dalis jų nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, į tai, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, priimtini ir vertinti visų įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, šalių – ieškovės A. K. ir atsakovo V. M. – santuokos apskaitos įrašas bendru sutuoktinių sutarimu buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinta šalių 2023 m. vasario 21 d. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Santuokos nutraukimo sutartis, Sutartis), kuria, be kita ko, buvo išspręsti klausimai dėl šalių nepilnamečių vaikų – A. M. ir A. M. – gyvenamosios vietos nustatymo po šalių santuokos nutraukimo, bendravimo su vaikais tvarkos bei vaikų išlaikymo tvarkos.
20. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo tvarkos, nustatytos Sutarties 2.2 papunktyje, numatančioje:
- Šalys taip pat sutaria, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai nepilnamečių vaikų kasdieniu išlaikymu rūpinsis bendru sutarimu ir skirs vienodai lėšų bei dėmesio. Šalių sutarimu abu tėvai nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį (iki mėnesio penktos dienos) įmokės po 500 Eur (penkis šimtus eurų) į bendrai naudojamą sąskaitą, atidaryta V. M. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Paysera LT“. Sąskaitoje esančios lėšos bus naudojamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Nei viena iš šalių neprašo iš kitos pinigų vaikų išlaikymui (alimentų) mokėjimo. Visos ir bet kokios lėšos iš bendros sąskaitos, jeigu jos bus naudojamos ne vaikų poreikiams tenkinti, privalo būti grąžintos panaudojusios šalies į bendrai naudojamą sąskaitą.
21. Šiuo atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pervedant pinigus iki 10 einamojo mėnesio dienos į vaikų motinos A. K. sąskaitą, esančią AB SEB banke.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinojo išlaikymo vaikui priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, kuri skirta laikinajam situacijos sureguliavimui ir kuri skirta vaiko interesams užtikrinti / apsaugoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas, nagrinėjimas gali trūkti tam tikrą laiką, kuriuo metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (žr. pvz., Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).
23. Šiuo gi atveju, kaip matyti iš ieškovės reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams. Tačiau, kaip jau minėta, išlaikymas vaikams, ir netgi tokio paties dydžio – 500 Eur / mėn. (t. y. kiekvienam vaikui po 250 Eur / mėn.), kaip prašoma prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės jau yra teismo nustatytas / priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta Santuokos nutraukimo sutartis. Ši Sutartis, o būtent Sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčiai, kuriais sureguliuotas vaikams teikiamo išlaikymo klausimas ir kuriuos ieškovė ieškiniu prašo panaikinti, šiuo metu nėra panaikinti (šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės) ir yra galiojantys bei vykdytini, kas reiškia, kad situacija dėl reguliaraus / pastovaus / nepertraukiamo išlaikymo teikimo vaikams šiuo metu yra sureguliuota. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant tokiam reikalavimui, koks jis nurodytas ieškinyje, neturėjo pagrindo jo tenkinti ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, nes išlaikymas vaikams, minėta, šiuo metu yra priteistas / nustatytas galiojančiu teismo procesiniu sprendimu.
24. Kita vertus, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo suponuoja teismo pareigą būti aktyviam šeimos bylose ir tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertina kaip prašymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). sprendimu patvirtintos Sutarties 2.2 punktą, nustatant, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį iki 10 einamojo mėnesio dienos mokėtų po 250 Eur ne į bendrą V. M. vardu atidarytą banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau į ieškovės asmeninę AB SEB banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant ieškovę, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vaikų išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės neprašo keisti (laikinojo) išlaikymo dydžio, t. y. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nustatyta, kad tėvas (atsakovas) kas mėnesį (iki mėnesio 5 dienos) vaikų išlaikymui į bendrai naudojamą banko sąskaitą įmoka po 500 Eur; šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas perveda periodinį vaikų išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur / mėn. Esminis ieškovės reikalavimas šiuo atveju yra tas, kad periodinis išlaikymas vaikams atsakovo būtų pervedamas ne į šalių bendrai naudojamą banko sąskaitą, tačiau į ieškovės asmeninę AB SEB banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant ieškovę vaikų išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
26. Tokį savo reikalavimą, sprendžiant tiek iš ieškinio, tiek iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei apibendrinant visus argumentus, ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas: (i) nesilaiko Sutarties 2.2 papunktyje nustatytos sąlygos, jog lėšos vaikų išlaikymui įmokamos iki einamojo mėnesio 5 dienos, o įmokas daro nereguliariai, chaotiškai ir tik tada, kuomet jis leidžia laiką su vaikais ar tada, kai jam yra patogu; (ii) atsakovas vėluoja teikti išlaikymą vaikams; (iii) atsakovas atsisako bendrauti / bendradarbiauti su ieškove ir tartis dėl išlaidų (jų pobūdžio, reikalingumo ir pan.) bei nepagrįstai reikalauja iš ieškovės grįsti visas išlaidas / lėšas, panaudotas iš bendrai šalių valdomos banko sąskaitos. Anot ieškovės, kadangi atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais „50:50“ modelio tvarkos, vaikai su ieškove praleidžia apie 70-80 proc. viso laiko (paauglė dukra nebendrauja su tėvu, sūnaus tėvas ne visada pasiima pagal nustatytą tvarką), todėl ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo (tiek finansine, tiek laiko prasme) našta, ieškovė realiai labiau prisideda prie vaikų išlaikymo, labiau jais rūpinasi, todėl geriausiai žino jų poreikius, dėl to lėšos vaikų išlaikymui turi būti pervedamos būtent į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ir ieškovė turi būti paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taigi, anot ieškovės, nagrinėjamu atveju išlaikymo teikimo vaikams stabilumas iš jų tėvo (atsakovo) nėra užtikrintas, nes tėvai nesusitaria dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, todėl, siekiant užtikrinti vaikų interesus, iškyla neišvengiama būtinybė ir pagrindas laikinai sureguliuoti situaciją.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek abiejų šalių pozicijas, tiek byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. kad būtinas esamos situacijos laikinas (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės) sureguliavimas tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kokių nagrinėjamu atveju prašo ieškovė – atsakovo lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, nukreipimas ne į šalių bendrai valdomą banko sąskaitą, tačiau į ieškovės asmeninę sąskaitą, nustatant ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
28. Pirma, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). sprendimu klausimas dėl vaikų išlaikymo teikimo yra sureguliuotas – nustatyta, kad abu tėvai, tame tarpe ir atsakovas, kiekvieną mėnesį dviejų vaikų išlaikymui perveda po 500 Eur. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (bendrai šalių naudojamos banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)., t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo), akivaizdu, kad abu tėvai iš esmės šią Sutarties sąlygą vykdo ir išlaikymas vaikams (iš esmės tokio dydžio, kaip sutarta Sutarties 2.2 papunkčiu) kiekvieną mėnesį yra mokamas abiejų tėvų.
29. Antra, sutiktina su ieškove, kad išlaikymas vaikams mokamas nesavalaikiai, t. y. nesilaikant Sutartyje nustatytos sąlygos – iki einamojo mėnesio 5 dienos, ir yra mokamas chaotiškai, visą išlaikymo sumą (500 Eur) išskirstant dalims (tam tikromis sumomis) per visą mėnesį. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šios sąlygos nesilaiko ne tik atsakovas - tokiu pačiu principu (ne vienu 500 Eur pavedimu) vaikų išlaikymui skirtas lėšas į bendrą banko sąskaitą perveda ir ieškovė, todėl negalima daryti išvados, kad tik atsakovas faktiškai nukrypsta nuo šalių susitarimo, kad vaikų išlaikymui skirta 500 Eur suma visa, pilna apimtimi būtų pervedama kiekvieną mėnesį būtent iki einamojo mėnesio 5 d. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, kad teismui, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius atsakovui įpareigojimą vaikų išlaikymo sumas pervesti į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, situacija iš esmės pasikeis. Įpareigojimas savalaikiai teikti vaikų išlaikymą yra nustatytas abiem šalims ir jo turi būti laikomasi. Pabrėžtina, kad byloje yra duomenų, kad abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas – jau yra kreipęsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, motyvuodami tuo, kad kita šalis nesilaiko Sutarties 2.2 papunkčiu nustatytos išlaikymo teikimo tvarkos, ir teismo 2023 m. liepos 17 d. abiem šalims buvo išduoti vykdomieji raštai. Tai reiškia, kad abi šalys aktyviai naudojasi savo teisėmis ir pareigomis teikti išlaikymą vaikams ir kontroliuoti, kad kita šalis taip pat atliktų šią savo pareigą.
30. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas draustų ieškovei naudoti bendrai valdomoje bankų sąskaitoje esančių lėšų vaikų poreikiams ir taip pažeistų vaikų interesus. Byloje yra šalių susirašinėjimas, iš kurio galima spręsti dėl šalių konfliktiškų santykių, tame tarpe ir konfliktų dėl lėšų paskirstymo vaikų poreikiams, tačiau tai nepagrindžia, kad atsakovas būtų kokiais nors savo realiais veiksmais (užblokavęs sąskaitą, nepervedęs savo dalies išlaikymui skirtų lėšų ar pan.) uždraudęs / trukdęs / neleidęs ieškovei naudoti lėšas vaikų poreikiams. Ieškovės argumentai dėl per didelės kontrolės bei įpareigojimo ieškovei teikti ataskaitas / paaiškinimus dėl panaudotų lėšų nėra šio nagrinėjamo klausimo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) objektas, kadangi tai nesusiję su galimais vaikų teisių pažeidimais.
31. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas būtų kaip nors netinkamai, pažeidžiant vaikų interesus, panaudojęs. Ieškovė tokio klausimo nekėlė ir tokiais argumentais savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesirėmė.
32. Tuo pačiu teismas nori pabrėžti, kad sutiktina su ieškovės argumentais, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos, ypač, kai kiekvienam iš vaikų skiriama tik 1 MMA dydžio išlaikymo suma (šiuo atveju ši suma yra net mažesnė nei 1 MMA), yra skirtos ne kaupimui, o kasdieniam būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui. Tuo tarpu jei šalys nuspręstų papildomai kaupti lėšas vaikams (ateičiai, konkrečiam daiktui ir pan.), tai tarp šalių turi būti atskirai aptarta.
33. Kiti tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip, pavyzdžiui, (i) kad atsakovas nepritaria jokioms papildomoms vaikams reikalingoms / naudingoms išlaidoms (stovykloms, baldams, telefono taisymui ir pan.); (ii) dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo, dėl ko atitinkamai padidėja kitos šalies išlaidos vaikų išlaikymui; (iii) specialistų (logopedo, korepetitorių ir pan.) reikalingumo, dantų sąkandžio tvarkymo poreikio ir šių vaikų poreikių papildomų išlaidų, - nėra nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo vaikų išlaikymui skirtų lėšų nukreipimo į ieškovės banko sąskaitą ir ieškovės paskyrimo šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, - objektas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios tiek su vaikams teikiamo išlaikymo didžio ir formos, tiek dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, atsiradus naujoms aplinkybėms, gali būti bet kurios šalies prašymu peržiūrėtos teisme ir, esant pagrindui, pakeistos. Todėl šalims (vienai iš šalių) manant, kad vaikams teikiamo išlaikymo nepakanka, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (beje, ką šiuo metu ieškovė yra padariusi, pateikus teismui ieškinį). Taip pat ieškovei manant (kaip ji nurodo savo procesiniuose dokumentuose), kad atsakovas nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia su ieškove, dėl ko pastarajai atsiranda didesnė našta (tiek finansinė, tiek laiko atžvilgiu) rūpintis vaikais, ieškovė gali kreiptis į teismą su prašymu dėl vaikų teikiamo išlaikymo tiek dydžio, tiek formos, tiek proporcijų pakeitimo.
34. Kiti tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo išlaikymo vaikams priteisimą, taikymą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) V. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.