Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas 52 MGL (6500 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 15 naktį, apie 3 valandą, įsibrovė į patalpą – B. S. ūkinį pastatą Panevėžyje (duomenys neskelbtini) urtą bendros 4094,05 Lt vertės : 192 vnt. kojinių „Optima linija“ bendros 317,60 Lt vertės, 660 vnt. vyriškų kojinių bendros 1096 Lt vertės, 340 vnt. moteriškų pėdkelnių bendros 1068 Lt vertės, 5 vnt. moteriškų marškinėlių bendros 22,75 Lt vertės bei 73 poras batų bendros 1589,70 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Skunde nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gauna minimalų darbo užmokestį, todėl sumokėti per įstatymo numatytą terminą likusią 6000 Lt baudą neturi jokios galimybės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

S. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. Už šią nusikalstamą veiką numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Skirdamas bausmę S. K., t.y. parinkdamas bausmės rūšį – baudą, bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas nepažeidė BK 41, 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismas atsižvelgė į S. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas tyčinis, baigtas, savo esme savanaudiškas. Teismas tinkamai įvertinęs ir S. K. asmenybę – jis nusikalto pirmą kartą, ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, mokosi, nevedęs, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis BK 55 str., paskyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, nustatydamas jos dydį mažesnį nei už apysunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos motyvus, pasekmes, pagrobto turto vertę, S. K. vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, jo materialinę padėtį bei į visas bylos aplinkybes. BK 47 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma iki 200 MGL dydžio bauda. S. K. paskirta 52 MGL dydžio bauda yra beveik 4 kartus mažesnė nei jos maksimalus dydis, ir beveik 2 kartus mažesnė už bausmės vidurkį.

Įvertinus teismo motyvus, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.

Pažymėtina, jog BK 47 str. 6 d. numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą bausmę, teismas, vadovaudamasis BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tačiau ši galimybė yra numatyta tik jau vykdant teismo nuosprendį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.