Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1S-29-337/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-337/2019Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes konstatuoti, kad taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principas, negalima. Teismas pažymėjo, jog minimos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu R. K. taikant lygtinį paleidimą gali būti pažeista nuteistosios resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tikinama, jog skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas šališkai ir neobjektyviai, nebuvo atkreiptas dėmesys į visus faktus ir aplinkybes, kurios nurodo nuteistosios pasikeitimą ir pastangas bei suteikia lygtinio paleidimo galimybę. Nurodoma, kad R. K. yra atlikusi 2/3 jai paskirtos bausmės. Teigiama, kad nuteistoji dalyvauja visose pataisos namų programose ir vykdo visus individualios socialinės reabilitacijos reikalavimus, įgijo 3 specialybes ir vidurinį išsilavinimą, baigė keletą neformalių švietimo programų ir aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose. Skunde pažymima, jog remiantis OASys metodikos gautais duomenimis jos, t. y. R. K., pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (30 balų). Nurodoma, kad nuteistoji palaiko ryšius su vaikais, krikšto mama, kitais giminaičiais. Akcentuojama, kad nuteistoji atlygino daugiau nei pusė jai nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio sumos. Tikina, kad išėjusi į laisvę ketina registruotis užimtumo tarnyboje bei turi net kelis pasiūlymus pradėti dirbti. Teigia siekianti rūpintis savo vaikais, nori pradėti normalų gyvenimą be žalingų įpročių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį, socialinio tyrimo išvadą bei kitą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas nuteistajai taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas, ar ne. Teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji R. K. šiuo metu dar negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistoji išties elgėsi pakankamai tinkamai – išklausė adaptacijos programą, dalyvavo įvairiose pataisos programose, aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose. 2017 m. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriuje įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė psichologinę programą ,,Kūrybiškumas, sąryšiais pagrįsta ekonomika ir pažeidėjai“, lankė ir sėkmingai baigė ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, toliau dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę R. K. įgijo apdailininkės, kirpėjos, siuvėjos specialybes. Nuo 2013-07- iki -2014-06-24 atlikdama bausmę dirbo VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje. Nuo 2017-08-01 dirbo ūkio darbus būrio tvarkytoja. Nuteistoji taip pat buvo 2 kartus skatinta, palaiko socialinius ryšius palaiko su krikšto mama, vaikais, pusbroliu, pussesere.

Kita vertus, bylos duomenys rodo ir kitas, neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kurios šiuo metu neleidžia tvirtinti, kad pastarąją jau galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. O būtent, R. K. atlieka bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, vieno apysunkio nusikaltimo ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, jog nusikaltimų padarymui didelę įtaką darė aplinka – nusikaltimą įvykdė kartu su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jos saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Reikšminga ir tai, kad nuteistoji ignoruoja kai kurias turimas problemas. Koncentruojasi daugiau į trumpalaikę naudą. Stokoja gilesnės savikritikos ( areštuoto asmens byla 1 t. 149-152 b. l.). Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad nors atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau dinaminių (kintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 28 balus, iš ko seka, kad R. K. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tokius argumentus ir su tuo susijusius nuteistajai vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad minėtos aplinkybės dar nepatvirtina esminių nuteistosios elgesio pokyčių, o nuteistajai nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados nepaneigia ir R. K. skundo argumentai.

Sutiktina su nuteistosios R. K. skundo teiginiais, jog yra eilė ją teigiamai charak­te­ri­zuo­jančių duomenų, t. y. ji šiuo metu galiojančių nuo­bau­dų neturi, už gerą elgesį du kartus paskatinta, palaiko socialinius ryšius su arti­mai­siais, dirba. Šios ap­lin­kybės teigiamai apibūdina nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien šių teigiamai nuteistąją cha­rak­te­rizuojančių aplinkybių nepakanka. Aptartos aplinkybės iš esmės pa­tvir­tina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atė­mi­mo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo ni­hi­listinį požiūrį į teisę, tokiu būdu pozityvi nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo at­veju taikoma bausmė yra efektyvi.

Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir atsakant į skundo ar­gumentus, kad R. K. atliko didesnę, nei 2/3 bausmės dalį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis padarytų nusikalstamų veikų kontekste vis dar yra di­delė ir negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nu­sikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus su­varžymus bei kitas neigiamas pasekmes. Ape­lia­cinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad bausmė nuteis­ta­jai padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Skunde nuteistoji nurodo, kad spręsdamas lygtinio paleidimo taikymą jos atžvilgiu teismas iš esmės negali atsižvelgti į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistoji atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, kas neabejotinai didina tiek nuteistosios padarytų nusikaltimų, tiek ir jos pačios pavojingumą visuo­me­nei, atskleidžia antivisuomenines jos nuostatas, rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio pa­leidimo instituto efektyvumu nuteistosios atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl lyg­tinio palei­di­mo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo el­gesio teigiamą po­kytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pa­žeis­tų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė.

Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistosios, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nu­baus­tas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir pa­veiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

Nuteistosios R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas