Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjai B. B., jos ir kitų pareiškėjų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., I. K., I. P., V. P., J. P., S. P., S. P. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B., J. M., R. M., A. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai I. K., I. P., V. P., J. P., S. P., S. P., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Molėtų skyriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta.

Tretieji suinteresuoti asmenys R.M., I.B., A.P., J.M. prašymui nutraukti bylą neprieštaravo, prašė priteisti iš pareiškėjų jų turėtas atstovavimo išlaidas –500 Eur.

Pareiškėjų atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjai nurodė, kad jiems žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės, todėl skundo atsisakymas teismo priimtinas. Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina.

Tiek pareiškėjai, tiek tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti jiems byloje turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, pagal šio straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pat teises į išlaidų atlyginimą kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teritorijų planavimo dokumento –Schemos keitimo rengimo stadijoje viešojo kelio statuso nustatymo keliui/skersgatviui, jungiančiam Alaušų ir Piršėnų gatves Balninkų miestelyje, Molėtų rajone (toliau – ir ginčo kelias).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu (37 str. 1 d.); pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (37 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad Schemos keitimo viešas svarstymas vyko iki 2016 m. balandžio 11 d. (įskaitytinai),viešo susirinkimo metu buvo gautas ir patenkintas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas ginčo kelią įtraukti į Schemos sprendinius(b. l. 114-122),pareiškėjai viešojo svarstymo susirinkime nedalyvavo. Iš atsakovės atsiliepimo, Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai pasiūlymus dėl Schemos keitimo, į kuriuos buvo atsakyta Skundžiamu sprendimu, pateikė pasibaigus viešo svarstymo procedūrai (b. l. 7-8, 107-111).Pareiškėjai 2016-04-15 ir 2016-04-18 prašymais prašė neįtraukti ginčo kelio į Schemą (b.l.125-132), Skundžiamu sprendimu jų prašymai nebuvo tenkinti, nurodant, jog ginčo kelias į Schemą įtrauktas (b.l.7-8).Nesutikdami su šiuo sprendimu, pareiškėjai 2016-06-10 skundu kreipėsi į teismą.

Molėtų rajono savivaldybės administracija jau po to, kai pareiškėjai pateikė skundą teismui, t. y. iš naujo pradėto viešojo svarstymo metu pateiktus pareiškėjų 2016-07-04 pasiūlymus (b.l.133-142, 147) patenkino (Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016-07-15 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.155), o Molėtų rajono savivaldybės taryba 2016 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. B1-213patvirtino specialųjį planą „Molėtų rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimas“, kurio sprendiniuose neliko pareiškėjų ginčijamo kelio. Nors atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad toks sprendimas priimtas po teritorijų planavimo dokumentą tikrinusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akto išvados nepritarti teikimui tvirtinti, tačiau iš šio akto turinio matyti, kad pagrindu nepritarti buvę nustatyti trūkumai, iš esmės susiję su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies bei Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 8 punkte įtvirtintų nuostatų tinkamu įgyvendinimu (b. l. 123-124) ir jokių nurodymų dėl ginčo kelio jame nėra. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi pareiškėjai siekė, kad ginčo kelias į Schemą nebūtų įtrauktas, ir atsakovė, po pareiškėjų kreipimosi į teismą patenkino šį pareiškėjų reiškiamą reikalavimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. ši teisės norma išdėstyta ABTĮ 40 str. 2 d.), yra nurodęs, jog šiai teisės normai taikyti esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminis momentas yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-596/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-703/2012). Todėl konstatuotina, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai ir pareiškėjai įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. M., I. B., A. P., J. M. teisės (siekis, kad ginčo kelias būtų įtrauktas į Schemą) nebuvo patenkintos ar apgintos, todėl šie asmenys neįgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisės į išlaidų atlyginimą. Jų prašymas dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš pareiškėjų(b. l. 159-162) atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti ir nuo ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.).Nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai nepagrįstai kreipėsi į teismą ir piktnaudžiavo teise, pasinaudodami advokato paslaugomis surašyti skundą ir prašydami atlyginti šias išlaidas. Kaip minėta, pareiškėjai pateikė pasiūlymus dėl Schemos keitimo pasibaigus viešo svarstymo procedūrai, taigi jų teisės apskųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. B22-818 realizavimui netaikytini Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bei terminai. Pareiškėjai, gavę Molėtų rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. B22-818, turėjo teisę jį skųsti tiesiogiai teismui. Taigi, pareiškėjų procesinis elgesys laikytinas tinkamu.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pagal 2016 m. liepos 1 d. teisinių paslaugų sutartį advokatas Rimvydas Jasevičius parengė patikslintą skundą ir jį pateikė administraciniam teismui, už šias paslaugas pareiškėja B. B. sumokėjo 621Eur, ką patvirtina 2016 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0186(b. l. 152) bei pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 774241 (b. l. 151). 2016 m. liepos 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0220 (b. l. 154) bei pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 774249 (b. l. 153) patvirtina, kad pareiškėja advokatui sumokėjo 200Eur už atsisakymo nuo skundo surašymą ir atstovavimą teisme.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už ieškinio surašymą nustato 2,5 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).Pareiškėjų prašoma priteisti pareiškėjai B. B. 621 Eur suma neviršija Rekomendacijose už procesinių dokumentų ruošimą nustatytos maksimalios sumos, todėl spręstina, jog ši suma konkrečiu atveju yra pagrįsta, realibei adekvati ir pareiškėjai B. B. priteistina iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktas atsisakymas nuo skundo procesinės teisės požiūriu nelaikytinas sudėtingu ir didelių laiko sąnaudų pareikalavusiu procesiniu dokumentu, be to, formaliai vertinant, pareiškėjai galėjo atsisakyti nuo skundo iki teismo posėdžio, todėl pareiškėjų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsisakymo nuo skundo surašymą ir atstovo atstovavimą teismo posėdžio metu pareiškėjai B. B. iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo40-41 straipsniais, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija,

nutaria:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., I. K., I. P., V. P., J. P., S. P., S. P. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B., J. M., R. M., A. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Priteisti pareiškėjai B. B. naudai iš atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos 621 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) teismo išlaidų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. M., I. B., A. P., J. M. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.