Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, M. T. ir R. T., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyrius atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėja nurodė, kad 1995 m. įstojusi į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą „Ramunė“, 1995 m. gegužės 25 d. su Lietuvos Žemės ūkio banko Širvintų skyriumi (vėliau – AB DNB bankas) sudarė ilgalaikio kredito sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti bankui iki 2017 m. liepos mėnesio 19 898,81 Lt paskolą, paimtą vieno kambario buto daugiabutyje statyboms (b. l. 13). 1995 m. gegužės 25 d. su minėtu banku buvo sudaryta buto, (duomenys neskelbtini), įkeitimo sutartis, iki visos paskolos grąžinimo, įregistruota 1995 m. gegužės 26 d. techninės inventorizacijos biure Ukmergės filiale, rejestrų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). 1996 m. kovo 18 d. pareiškėja sudarė nuomos sutartį su gyvenamojo namo statybos bendrija „Ramuunė“ (kooperatyvo „Ramunė“ perėmėju), pagal kurią bendrija suteikė pareiškėjai ir jos šeimos nariams teisę naudotis minėtu butu (nuomos termino pabaiga sutartyje apibrėžta paskolos išmokėjimu) (b. l. 15). Pareiškėjos teigimu, 1996 m. vasarą pareiškėja su šeima įsikūrė minėtame bute ir jame nuolat gyveno. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja su vaikais M. T. ir R. T. aptariamame bute deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Įsikūrus bute, pareiškėja su sutuoktiniu V. T. mokėjo bankui paskolą, sudarė sutartis su namą aptarnaujančiomis įmonėmis dėl šilumos, vandens, dujų, elektros energijos tiekimo, komunalinių paslaugų teikimo ir mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos sutartys (dėl buto, (duomenys neskelbtini)): 1996 m. liepos 26 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu sudaryta Sutartis gamtinių dujų tiekimui Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjos vardu sudaryta Atsiskaitymo už šalto vandens tiekimą ir kanalizavimą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. gegužės 21 d. V. T. vardu sudarytas papildomas susitarimas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį“, 1999 m. lapkričio 25 d. V. T. vardu sudaryta Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 12 d. V. T. vardu sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos atsiskaitymo už elektros energiją, gamtines dujas, vandenį knygelės (b. l. 17, 19). Pareiškėja nurodė, kad sutuoktiniui V. T. susirgus, 2016 m. šeima persikėlė gyventi į sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą pradėjo gyventi pareiškėjos sutuoktinio motina. 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjos sutuoktinis mirė (b. l. 7, 8), tačiau pareiškėjos teigimu, ji prižiūri minėtą vieno kambario butą, moka mokesčius. 2017 m. liepos mėn., pareiškėjos užsakymu, buvo atlikti buto kadastriniai matavimai (b. l. 19). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės įsigijimo teisėtą pagrindą (b. l. 12). Pareiškėjos teigimu, 2017 m. birželio mėn. buvo sumokėta paskutinė įmoka už butą bankui. Byloje pateiktas AB DNB banko 2017 m. liepos 17 d. prašymas dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos (išregistravimo), pagal sutartinės hipotekos/įkeitimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užtikrinama prievolė pagal 1995 m. gegužės 25 d. kreditavimo sutartį (b. l. 16). Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, būdama santuokoje su V. T., mirusiu 2017 m. birželio 12 d., sąžiningai įgijo nurodytą turtą (butą) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1995 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdo kaip savo, juo rūpinasi. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas turtas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, priklausytų valstybei ar savivaldybei. Nurodytas butas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 22). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja būtų įgijusi turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėja su sutuoktiniu pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu V. T., mirusiu 2017 m. birželio 12 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.