- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- II-500-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00180-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant E. R., institucijos atstovui Andriui Janušui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) E. R. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Utenos AVPK) Molėtų rajono policijos komisariato (Molėtų RPK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Utenos AVPK Molėtų RPK Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Kelių policijos poskyris (KPP)), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos AVPK Molėtų RPK VTS KPP įgaliotas pareigūnas E. R. 2010-01-23 surašė ATP protokolą Nr. F 111047 už tai, kad šis 2010-01-23, 16⁴⁰ val., Molėtų rajone, kelio Molėtai-Anykščiai 1-me kilometre vairuodamas automobilį Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus (b.l.9).
Utenos AVPK Molėtų RPK (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) 2010-01-28 nutarimu Nr. F 111047 už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 dalyje, padarymą E. R. skyrė 100 litų baudą (b.l.10).
Šalies argumentai
E. R. prašo panaikinti Molėtų RPK 2010-01-28 nutarimą Nr. F 111047 ir bylą nutraukti (b.l.2). Paaiškina, kad tai, jog jis nepadarė pažeidimo, gali paliudyti kartu su juo važiavęs keleivis. Mano, kad policijos pareigūnai ant jo pyksta dėl to, kad kitoje byloje jis buvo apskundęs Molėtų RPK VP VTS 2008-06-09 nutarimą Nr. E 870917, kurį teismas panaikino. Minėtoje byloje buvo įrodyta Molėtų policininkų prasta kompetencija, KET ir kelio ženklų galiojimo nežinojimas ir nenorėjimas pripažinti, kad pareiškėjas yra teisus. Tariamą pažeidimą policija užfiksavo žiemą, kai gausu sniego ir ant kelio nesimato skiriamosios juostos, ypač tame vietinės rajono reikšmės keliuke, kuris yra prasčiau prižiūrimas ir valomas, nei respublikinės reikšmės keliai. Kelio ženklinimas nebuvo aiškiai matomas, todėl, vadovaujantis KET, tokiu atveju pareiškėjas vadovavosi kelio ženklais. O pagal kelio ženklus, pareiškėjas turėjo teisę lenkti priešais jį lėtai važiuojantį automobilį, nepažeisdamas KET. Mano, kad Molėtų rajono policijos pareigūnai, net esant menkiausiai galimybei, stengsis jį nubausti, elgdamiesi šališkai. Ši aplinkybė pareiškėją drausmina ir jis visada stengiasi nepažeisti KET. Pateikia teismui nuotraukas, kuriose, pasak jo, matosi Molėtai-Alanta 1-jo kilometro kelio dangos būklė ir esami kelio ženklai. Molėtų RPK pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ATPK 20 straipsnį, kadangi E. R. pažeidimo nepadarė. Skundžiame nutarime nėra bylos medžiaga argumentuotų išvadų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu, teisėtu vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais bei ATPK 9, 20 straipsniais, 124¹str. 2 dalimi, 248, 260 straipsniais, 284 str. 1 dalimi, 286, 291, 292 straipsniais bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15, 19, 40 straipsniais, 124 str. 1 d. 2 punktu (b.l.2).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad tas lenktas automobilis buvo pažymėtas „klevo“ lapu, pastebėjęs policijos automobilį, jis iš viso ėmė stabdyti, tad pareiškėjas buvo priverstas jį lenkti; nors yra molėtiškis, bet nežino mintinai, ar toje vietoje kelias žymėtas ištisine skiriamąja linija; fotonuotraukas darė po dviejų dienų, neneigia, jog jas darant, tuo keliu važiavo policijos tarnybinis automobilis. Pareiškėjo nuomone, grįžtant po lenkimo į savo eismo juostą, kirsti ištisinį žymėjimą ne tik leidžiama, bet ir būtina. Dėl pažeidimo aplinkybių pareigūnams nieko neaiškino, pasakė, kad paaiškinimo nerašys.
Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad, pradedant 2001 metais, pareiškėjas yra iš viso padaręs 20 KET pažeidimų, dalis jų užfiksuota ne jų rajono pareigūnų, tad argumentas, jog Molėtų rajono kelių policininkai jį persekioja, yra nepagrįstas. Panaikintas tik vienas nutarimas, bet ne dėl jų nekompetencijos, bet dėl neteisingai įrengtų kelio ženklų, bet juos stato ne kelių policija. Fotonuotraukas pareiškėjas darė 2010-01-30, kai jau buvo pasikeitę kelio sąlygos, stipriai snigo. Tai komisariatui yra žinoma, nes du jo pareigūnai, pagal iškvietimą važiavę į šaimos konfliktą, matė pareiškėją pažeidimo vietoje fotografuojant. Tądien snigo, buvo šlapdriba. Kelias Molėtai-Anykščiai yra regioninės reikšės, jie gerai prižiūrimas, valomas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
1) Utenos AVPK Molėtų RPK VTS KPP vyresniojo patrulio E. K. tarnybiniu pranešimu, kad 2010-01-23, apie 16.40 val., jam dirbant kelio Molėtai-Anykščiai 1-me kilometre kartu su patruliu D. K., jie pastebėjo, kaip nuo Molėtų link Anykščių atvažiuojantis automobilis lenkė kitą automobilį per ištisinę kelio ženklinimo liniją. Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad tai Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. R.. Vairuotojui paaiškinus sustabdymo priežastį, jis su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad lenkė kitą transporto priemonę ne per ištisinę kelio ženklinimo liniją, bet lenkimą baigė per ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes turėjo užbaigti lenkimo manevrą. Kadangi E. R. pažeidė KET 3 priedo 1.1 punko reikalavimus, jam buvo surašytas ATP protokolas, su kuriuo vairuotojas atsisakė susipažinti, nerašė paaiškinimo ir ant protokolo nepasirašė. Kol buvo pildomas ATP protokolas, E. R. sėdėjo savo automobilyje. Vairuotojui ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos, apie ATP bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis informuotas žodžiu (b.l.11);
2) ATP protokolu, kuriame įrašyta, kad E. R. nuo paaiškinimo atsisakė (b.l.9).
Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti A. R., Utenos AVPK Molėtų RPK VTS KPP pareigūnai kelių patruliai E. K. ir D. K..
A. R., pažeidimo metu dar buvusi pareiškėjo sutuoktine, teismui paaiškino, kad tądien jie kartu važiavo į Alantą, išvažiavus iš Molėtų E. R. aplenkė lėtai važiavusį automobilį, po ko jšį sustabdė kelių policininkai. Kelias vietomis buvo apsnigtas, bet ji jo ištisai nestebėjo, tačiu mano, kad ir lenkimo vietoje kelias irgi turėjo būti nevalytas ir kad tų juostų nesimatė. Ji žino, kad E. R., grįžus į namus, pasiėmė fotoaparatą ir išvažiavo fotografuoti tos vietos, bet ji kartu nevažiavo. E. R. eiti į tarnybinį automobilį atsisakė, pareigūnas paėmęs jo dokumentus nuėjo, maždaug po 10-15 min. grįžo, ar įteikė pareiškėjui ATP protokolą- ji nematė.
E. K. teigė, kad pareiškėją iki tol pažinojo kaip pareigūnas, teko forminti jo KET pažeidimą, bet tai nereiškia, kad jis turi motyvų jį apkalbėti. Tądien jie E. R. stabdė ne kaip R., o kaip vairuotoją, pažeidusį KET, nes iš tolo iš viso nesimato, kas vairuoja automobilį. Ta kelio vieta yra pavojinga, prieš kurį laiką žuvo vairuotojas būtent dėl to, kad buvo lenkiama neleidžiamoje vietoje, todėl ten dažnai budima. Apie 15-16 val. pastebėjo nuo Molėtų pusės gan lėtai važiuojantį automobilį, kurį per ištisinę liniją lenkė kitas, kaip vėliau paaiškėjo- E. R. vairuotas automobilis. Ištisinę liniją kirto du kartus- ir išvažiuodams iš savo eismo juostos ir grįždamas į ją. Ištisinė kelio linija matėsi puikiai, buvo labai šaltas, sausas oras, kelias- nuvalytas. Be to, jei juosta būtų nematoma, jie ir patys nestabdytų vairuotojų. Jam yra žinoma, kad du komisariato pareigūnai (A. ir P.) tuo pačiu keliu sausio 30 dieną vyko pagal iškvietimą į Runionių kaimą ir matė, kaip E. R. fotografavo pažeidimo vietą, nes tuo metu kelais jau buvo apsnigtas. Kelias Molėtai- Anykščiai yra II kategorijos krašto kelias, jis yra gerai prižiūrimas ir valomas.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojas D. K..
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 124¹ str. 2 dalyje ir numatančios, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su pažeidimu reikalavimų, nustatytų KET 3 priedo 1.1 punkte (Vyriausybės 2009-09-30 nutarimo Nr. 1222 redakcija), numatančiame, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 122 punkte nustatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
Iš tokio reglamentavimo seka, jog užvažiuoti ant ištisinės ženklinimo linijos negalima nei pradedant, nei užbaigiant lenkimo manevrą, kas reiškia, jog vairuotojas turi kitą automobilį lenkti tik tuomet, kai yra tikras, jog laiku (t.y. iki prasidedant ištisinei linijai) suspės grįžti į savo eismo juostą.
Dėl argumento, kad pažeidimo dieną kelio vieta, kurioje buvo pareiškėjas sulaikytas, buvo apsnigta ir jokio kelio ženklinimo nesimatė, teismas mano, kad jis nepašalina veikos pavojingumo, nes: 1) iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas sustabdytas policijos pareigūnų iš esmės neneigė į savo eismo juostą po lenkimo manevro grįžęs kirsdamas ištisinę liniją, kas reiškia, kad jis tas linijas matė, apie kelio užnešimą sniegu nieko neminėjo; 2) neaišku, kada jo pateiktos fotonuotraukos yra darytos, pareiškėjas teigia, jog praėjus dviems dienoms, tačiau keliui žiemos metu apsnigti tereikia kelių valandų. A. R. parodymai teisme šio argumento taip pat nepatvirtina.
Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad Institucija surinko pakankamus E. R. kaltės įrodymus, pagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn, tinkamai kvalifikavo jo veiką.
Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nustačiusi ATPK 32 str. 1 d. 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) E. R. skyrė maksimalią ATPK 124¹ str. 2 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą (bauda nuo 50 iki 100 litų) - 100 Lt baudą, tad baudos dydis nustatytas laikantis teisės aktų reikalvimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja
nutarė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2010-01-28 nutarimą Nr. F 111047, kuriuo E. R. skirta 100 litų bauda, palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.