Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą prašydamas: (1) pripažinti atsakovus R. S. ir M. S. 2015 m. sausio 24 d. mirusio M. S. teisių, pareigų bei turtinių prievolių perėmėjais ir ieškovo skolininkais 57 924 Eur sumai pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį; (2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 57 924 Eur skolos. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinys tenkintas – ieškovui priteista solidariai iš atsakovų 57 924 Eur skolos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo palikta nepakeista.Pareiškėjai M. S. ir R. S. (atsakovai) prašė atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino ir atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje.2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje ieškovas prašė sustabdyti bylą, nes Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ieškovo teigimu, civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas, nes turi būti atlikti papildomi tyrimo veiksmai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas.Teismas nurodė, kad jau buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, kol bus atliktos ikiteisminio tyrimo metu skirtos ekspertizės, tarp jų ir rašysenos. Gavus šiuos dokumentus, bylos nagrinėjimas atnaujintas, paskirtas teismo posėdis. Tačiau ieškovas teismui pateikė aukštesnio prokuroro, pareikalavusio tęsti ikiteisminį tyrimą, įpareigojusio atlikti žemesnės instancijos prokurorą surinkti papildomų įrodymų – tirti R. S. ir mirusiojo M. S. rašyseną ir vėliau spręsti dėl rašysenos ekspertizės skyrimo perspektyvumo. Aukštesniajam prokurorui padarius išvadą, kad kelia abejones D. M. pateikti tyrimo metu duoti parodymai, reikia ieškoti galimybių pašalinti prieštaravimus tarp jos parodymų ir specialisto išvados Nr.11Š-172 (17). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra galimas, nes tik atlikus ikiteisminį tyrimą, bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tyrime yra renkami papildomi įrodymai, kurių dvigubinimas būtų perteklinis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovai (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byla jau buvo sustabdyta iki bus atlikta rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime. Ekspertizė atlikta, bylos nagrinėjimas atnaujintas, tačiau teismas nepagrįstai dar kartą sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimas, atlikus ikiteisminį tyrimą, šioje civilinėje byloje neturės jokios prejudicinės galios. Be to, ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra tinkamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą.Be pagrindo sustabdžius bylą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami apeliantų teisėti ir pagrįsti interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Teismo argumentai nepakankamai motyvuoti ir nepagrindžia būtinumo civilinės bylos sustabdymui. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl yra būtina stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kokios yra kliūtys bylą išnagrinėti iš esmės, nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai, gauti ikiteisminiame tyrime, turės reikšmės sprendžiant šią civilinę bylą, juo labiau, kad rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime jau atlikta ir gautos išvados pateiktos teismui.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.). Teismas sprendimą stabdyti bylą grindė tuo, kad ikiteisminiame tyrime renkami papildomai įrodymai, kurie reikšmingi ir nagrinėjamai bylai, todėl tik atlikus ikiteisminį tyrimą bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad (1) teismas tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė būtinumo civilinės bylos stabdymui; (2) ikiteisminio tyrimo atlikimas nėra tinkamas pagrindas sustabdyti bylą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimas neturės prejudicinės galios; (3) rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime jau atlikta, o be pagrindo sustabdžius bylą vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami apeliantų teisėti ir pagrįsti interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais bei daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas.Civilinė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, procesas atnaujintas dėl pateikto 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo, kuriuo G. S. ir jo bei mirusio M. S. sesuo D. M. patvirtino, kad M. S. yra atsiskaitęs 200 000 Lt su G. S. už tėvo dovanotą žemę (toliau – Susitarimas). Pažymėtina, kad ieškinys apeliantams pareikštas būtent dėl minėtos sumos priteisimo iš jų kaip iš M. S. teisių ir pareigų perėmėjų. Bylos duomenimis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17 pagal G. S. skundą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento – Susitarimo – suklastojimo. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu minėtas 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Aukštesnysis prokuroras nurodė, kad kol tyrimo metu nebus neginčijamai nustatyta, ar Susitarimas yra tikras/suklastotas bei nenustatytos jo surašymo aplinkybės, tol negalima daryti kategoriškos išvados dėl jo tikrumo bei jo turinio teisingumo. Taip pat nurodyta, kad tyrimo metu nebuvo išnaudotos visos galimybės reikšmingiems duomenimis surinkti, t. y. nebuvo bandyta tirti R. S. ir M. S. rašysenos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas šiuo atveju nėra tinkamas pagrindas bylos stabdymui. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Taigi, nors ikiteisminis tyrimas ir nelaikytinas pagrindu bylos sustabdymui visais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbūs ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nustatytos aplinkybės dėl Susitarimo tikrumo bei aplinkybės, susijusios su jo sudarymu, kurie neabejotinai yra reikšmingi ir nagrinėjamai civilinei bylai (žr. šios nutarties 16 p.). Nors ikiteisminiame tyrime Lietuvos teismo ekspertizės centras yra pateikęs tris specialisto išvadas, susijusias su Susitarimo tikrumu ir jo sudarymo aplinkybėmis, tačiau, kaip pirmiau minėta, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 11 d. nutarime konstatuota, kad atliktame ikiteisminiame tyrime nebuvo išnaudotos visos galimybės reikšmingiems duomenimis surinkti. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime jau atlikta, nes ikiteisminiame tyrime sprendžiant Susitarimo tikrumo/suklastojimo faktą bei jo sudarymo aplinkybes papildomai bus tiriamos R. S. ir M. S. rašysenos (žr. šios nutarties 17 p.).Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimas neturės prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, tačiau pažymėtina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (pvz., ekspertizės išvados, specialisto išvados) neabejotinai yra susiję ir su nagrinėjamoje byloje spręstinais klausimais – pareikštų reikalavimų pagrįstumu, t. y. M. S. prievolės atsiskaityti su G. S. (ieškovu) (ne)egzistavimu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju įrodymų dvigubinimas būtų perteklinis, nes ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą tikėtina, kad būtų reikalingos specialistų (ekspertų) išvados dėl Susitarimo tikrumo bei jo sudarymo aplinkybių, t. y. specialistų (ekspertų) pagalba reikėtų nustatyti tuos pačius faktus, kurie nustatinėtini ir minėtame ikiteisminiame tyrime. Šiame kontekste atmestini apeliantų argumentai dėl skundžiamos nutarties tinkamo nemotyvavimo bei būtinumo civilinės bylos sustabdymui nepagrindimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00234-17 egzistuoja tiesioginis ryšys, leidžiantis spręsti, jog egzistuoja fakultatyvinis bylos sustabdymo pagrindas (CPK 164 str. 4 p.). Be to, sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą bus išvengta prieštaringų procesinių sprendimų susijusiose bylose priėmimo galimybės, maksimaliai sumažinta teisminių ginčų atnaujinimo tikimybė bei užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas.Apeliantai skunduose nurodo, kad bylos sustabdymu yra pažeidžiami jų teisėti ir pagrįsti interesai bei civilinio proceso principai ir tikslai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso operatyvumas ir ekonomiškumas negali būti viršesni už teisingo bylos išnagrinėjimo principą ir paneigti bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį, kad byla sustabdytina iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17 (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį – bylą sustabdyti iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17 bei įpareigoti šalis, gavus duomenis apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, informuoti apie tai bylą nagrinėjantį teisėją.