Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1025/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
1-98-1025/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00497-16
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1025/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00497-16Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.6; 1.1.7.2.5; 2.3.6.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorei Vidai Lužienei,kaltinamajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, t. y. nuo 2014-07-01 savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė prie C kategorijos šaunamųjų ginklų priskiriamą pramoninės gamybos revolverį „ME38 COMPACT-G“, numeris (duomenys neskelbtini) 1, kurį 2016-01-05, 12.50 val. paėmė Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK Kriminalinės policijos pareigūnas.

Kaltinamasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi, sutiko su visomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog gal prieš porą metų draugai paprašė padaryti remontą, ten buvo moteris, kuri pas kažkokį vyrą buvo radusi ginklą ir nežinojo ką su juo daryti, todėl ginklą atidavė jam. Nepraėjus metams, ta moteris mirė. Kai jo šeimoje įvyko negeri įvykiai, pats atidavė kriminalistui tą ginklą. Teigė, jog supranta, kad kvailai pasielgė, kad paėmė iš moters tą ginklą. Ginklą laikė namie seife, kartu su kitu koviniu ginklu, kuriam turėjo dokumentus. Dujinio ginklo neregistravo, šovinių nebuvo, šio ginklo niekur nenaudojo, jis jam nebuvo reikalingas. Kad šį ginklą reikia registruoti, žinojo. Apie šį ginklą niekas nežinojo. Sūnus A. S. apie šį ginklą nežinojo ir jo nematė.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

2016-01-29 liudytoju apklaustas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam žinoma jog tėvas turi ginklui leidimą kaip ir patį savigynai skirtą ginklą, kurį laikė ginklui skirtame seife namo pirmame aukšte. Taip pat tėvas turėjo kitą ginklą, kuriuo nesinaudojo ir buvo gavęs iš pažįstamos moters gal prieš kokius 2 metus. Žino, kad ta pažįstama moteris, nenorėjo ginklo turėti ir tėvui, kadangi jis mokėjo ginklais naudotis, atidavė dujinį ginklą. Tos moters vardas kiek pamena buvo Irina, gyveno Klaipėdos mieste, tačiau ši moteris yra mirusi. Šio ginklo tėvas nenaudojo, bent jau jis nežino tokio fakto (b. l. 56-57).

2016-04-20 liudytoju apklaustas L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016-01-05 baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00497-16 vyko su įtariamuoju E. S. į pastarojo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur žodžiu pareikalavus pateikti turimus namie šovinius bei ginklus, E. S. nurodė, kad jokių šovinių neturi, tačiau namie laiko dujinį revolverį. E. S., nuėjęs į virtuvę, esančią namo pirmame aukšte iš spintelės, pakabintos virš šaldytuvo, ištraukė revolverį ir padavė jam. Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš įtariamojo E. S. buvo paimtas revolveris ,,ME 38 Compakct-G" Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio ginklo dėtuvė ir priežiūros įrankiai, tai strypelis ir šepetėlis. Paklausus įtariamojo E. S. ar jo pateiktas ginklas registruotas ir ar jis turi leidimą jį laikyti, pastarasis pareiškė, kad tai dujinis revolveris, todėl jo neregistravo, nes jį įsigijo iki įstatymo, kai reikėjo visus turimus ginklus registruoti (b. l. 77).

Iš reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš E. S., adresu (duomenys neskelbtini), paimtas dujinis ginklas revolveris „ME38 Compact-G“, numeris (duomenys neskelbtini), bei dėtuvė, strypelis ir šepetėlis (b. l. 79-81).

Iš specialisto išvados Nr. 30-(U-146)-IS1-219 matyti, kad iš įtariamojo E. S., adresu (duomenys neskelbtini), paimtas revolveris yra pramoninės gamybos ,,ME38 Compact-G" modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 380-o (9 mm) kalibro ,,380 ME GUM" tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams (b. l. 84,85).

Iš išrašo pagal ginklą nacionalinėje ir Šengeno sistemos pateiktus duomenis matyti, kad apie ginklą duomenų nėra ( b. l. 86).

Iš pažymos iš licencijuojamos veiklos posistemio matyti, kad E. S. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ginklą - pistoletą (duomenys neskelbtini), "FEG M380" (b. l. 47).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pistoletas 9 mm ,,FEG M380", numeris (duomenys neskelbtini) (B kategorijos, paimtas 2016-01-04 įvykio vietos apžiūros metu; šovinys 9 mm; bei pramoninės gamybos revolveris ,,ME 38 Compact-G", numeris (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir dėtuvė, šepetėlis, stripelis (priežiūros įrankiai) paimtas 2016-01-05 iš įtariamojo E. S. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, pateikti daiktai priduoti saugojimui pagal pakvitavimą Klaipėdos apskrities VPK (b. l. 87, 88).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo, gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos. Nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš BK 253 str. 1 d. numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamųjų ginklų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla nepriklausomai nuo kokių nors padarinių kilimo, tam pakanka pačių baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų padarymo. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, ir nori taip veikti.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų rašytinius prašymus arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą arba Policijos elektroninių paslaugų sistemą, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį.

Išanalizavus ir įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog E. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl neteisėto laikymo šaunamąjį ginklą visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. S. nuo 2014-07-01 savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė prie C kategorijos šaunamųjų ginklų priskiriamą pramoninės gamybos revolverį „ME38 COMPACT-G“, numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad iš moters paėmė tą ginklą, tuo metu dujinio pistoleto nereikėjo registruoti, vėliau pasikeitė įstatymas, tačiau dujinio pistoleto neužregistravo ir leidimo neišsiėmė. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, jo prisipažinimą patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – liudytojų parodymai, reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolas, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas. Kaltinamasis žinojo, kad pasikeitus įstatymo redakcijai šio kategorijos ginklams laikyti reikia leidimo bei ginklą reikia registruoti, tačiau sąmoningai to nepadarė. Taigi kaltinamojo E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė prie C kategorijos šaunamųjų ginklų priskiriamą pramoninės gamybos revolverį „ME38 COMPACT-G“, numeris (duomenys neskelbtini), todėl kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmių skyrimo taisykles. Pažymėtina, jog kaltinamajam skiriama bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo kaip tokio pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinė byla Nr. 2K-382/2012). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 55 straipsnyje yra nurodoma, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamasis E. S. padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Vertinant E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą būtina atsižvelgti į tai, jog ginklo įsigijimo metu tokios rūšies ginklų registracija nebuvo būtina, duomenų, jog kaltinamasis tuo ginklu naudojosi nėra, visuomenės saugumui pavojus nebuvo sukeltas, dujinis ginklas nebuvo slepiamas, kaltinamasis ginklą laikė saugiai seife, o policijos pareigūnams pareikalavus savanoriškai atidavė ginklą. Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė - psichiatrijos įstaigoje nesigydė (b. l. 137), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 137), baustas administracine tvarka (b. l. 122-133), tačiau jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo amžių, gyvena su šeima, dirba pagal verslo liudijimą, socialiniai ryšiai tvirti, seniūnija dėl netinkamo jo elgesio nėra gavusi nusiskundimų, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nuosekliai paaiškino visas nusikaltimo aplinkybes, tai rodo, kad suprato ir įvertino savo neteisėto elgesio pasekmes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad veikos pavojingumas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas.

Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytos net švelniausios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, E. S. skirtina švelnesnė, nei įstatymo numatyta bausmės rūšis – devynių mėnesių trukmės laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 5 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti kaltinamajam įsigyti, laikyti ir naudoti šaunamuosius ginklus. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš kaltinamojo E. S. konfiskuotinas pramoninės gamybos revolverį „ME38 COMPACT-G“, numeris (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos rajono PK Klaipėdos rajono PK (b. l. 88) ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-111), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 302-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 5 punktais E. S. įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti įsigyti, laikyti ir naudoti šaunamuosius ginklus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 5 punktais E. S. įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti įsigyti, laikyti ir naudoti šaunamuosius ginklus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-04 iki 2016-01-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti E. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pramoninės gamybos revolverį „ME38 COMPACT-G“, numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos rajono PK Klaipėdos rajono PK, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Matulevičienė