Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Tikroji turto kaina” ieškinį atsakovei G.G. B. dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 5 000 Lt materialinę žalą. Ieškovas teigia, kad dėl nagrinėjamų teisinių santykių specifikos ieškovas negali tiksliai įrodyti patirtos žalos dydžio. Ieškovas prašomos atlyginti turtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškovo prekių ženklą naudojo ilgą laikotarpį, per šį laikotarpį galimai galėjo būti suklaidinta 20 ieškovo klientų, t.y. šie asmenys dėl teisinių paslaugų skyrybų procese vietoje ieškovo galėjo kreiptis į atsakovę, taip ieškovas negavo pajamų, kurias galėjo gauti. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu ir ieškovo prašymu nepateikė duomenų apie tai, kiek asmenų neteisėto ieškovo prekių ženklo naudojimo laikotarpiu kreipėsi į atsakovę teisinės pagalbos skyrybų procese, ir kiek pajamų atsakovė iš šių asmenų gavo. Todėl žala turi būti apskaičiuojama pagal ieškovo pateiktus duomenis.

5 000 Lt neturtinę žalą ieškovas grindžia ieškovo reputacijos pablogėjimu atsakovei neteisėtai naudojant ieškovo prekių ženklą.

Kadangi atsakovė neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti ir žalos atlyginimą, be to, ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, t.y. neįrodė, kad atsakovės naudotas žodžių junginys “skyrybų centras” neviliojo ieškovo klientus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 2 str. 1 d. prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Taigi, pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (arba) paslaugų identiškumo garantiją. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam prekių ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas yra Lietuvos Respublikoje registruoto prekių ženklo “skyrybų centras” savininkas, ženklas registruotas šioms prekėms ir paslaugoms žymėti: meno kūrinių tikrumo nustatymas, kokybės patikrinimas, techninių projektų tyrimas; tyrimai ir projektavimo darbai (paslaugos kitiems) (42 klasė); autorių teisių vadyba, apsaugos konsultacijos, intelektinės nuosavybės licencijavimas, intelektinės nuosavybės konsultacijos, juridinės paslaugos, intelektinės nuosavybės priežiūros paslaugos, teisiniai tyrimai (45 klasė) (28 b.l.). Ieškovas nurodė, kad prekių ženklą “skyrybų centras” jis naudoja teikdamas teisines paslaugas skyrybų procese. Iš antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad internetinėje svetainėje www.118.lt atsakovė skelbia apie jos teikiamas teisines paslaugas skyrybų procese naudodama žodžių junginį “skyrybų centras”, o būtent: “Greitos skyrybos, skyrybų centras”, “Skyrybų centras. Teisinės, juridinės paslaugos, konsultacijos”, “Greitos skyrybos, skyrybų centras vykdo veiklą šiose srityse”. Internetinėje svetainėje www.greitosskyrybos.eu atsakovė taip pat skelbia apie jos teikiamas teisines paslaugas skyrybų procese naudodama žodžių junginį “skyrybų centras”, o būtent: po ženklu “Greitos skyrybos” yra žodžių junginys “Skyrybų centras Vilniuje” (29-32 b.l.).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė teikia teisines paslaugas skyrybų procese, t.y. jų teikiamos paslaugos yra tapačios.

Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje nurodyta, kad prekių ženklai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar neišskirtinumo), gali būti „stiprūs“ bei „silpni“. Tai lemia, kad vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija (PŽĮ 2 str. 1 d.) bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“. Nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“ priklauso atitinkamo prekių ženklo teisinės apsaugos „ribos“. „Stipraus“ prekių ženklo (t.y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju objektų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu tų, kurie sudaryti iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, nusakanti, suteikianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad ieškovo prekių ženklas laikytinas „silpnu“ prekių ženklu. Ši ženklą sudaro du bendriniai lietuvių kalbos žodžiai, žodžių junginys nėra vaizdingas, originalus, gerai įsimenantis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas viena iš žodžio „centras“ reikšmių nurodo „vieta, kur kas sutelkta, svarbiausias punktas“. Bendrinėje kalboje plačiai naudojami žodžių junginiai su žodžiu „centras“: prekybos centras, pramonės centras, informacijos centras ir t.t.

Tačiau atsakovė žodžių junginį „skyrybų centras“, kuris yra tapatus ieškovo prekių ženklui, naudojo be kitų skiriamųjų žodžių/ženklų ir taip pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo “skyrybų centras”, savininko teises (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.). Tokiais skiriamaisiais žodžiais/ženklais nelaikytini žodžiai/ženklas, atsakovės naudojami šalia žodžių junginio “skyrybų centras”, kadangi šie žodžiai/ženklas nurodo, kokias paslaugas ir kur teikia “skyrybų centras” (greitos skyrybos, juridinės, teisinės paslaugos, konsultacijos, skyrybų centras Vilniuje), tačiau nesuteikia žodžių junginiui “skyrybų centras” išskirtinumo, nėra vartojami su žodžių junginiu “skyrybų centras” kaip vientisas pavadinimas ir nėra laikytini lemiančiais bendrą suvokimo įspūdį.

Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama savavališkai naudoti žymenį, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, norint pripažinti atsakovo atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų konkurencijos santykis; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.

Kaip jau nurodyta, ieškovas ir atsakovė teikia teisines paslaugas skyrybų procese, taigi, ieškovas ir atsakovė yra konkurentai. Tačiau byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė, internetinėse svetainėse naudodama žodžių junginį “skyrybų centras”, sąmoningai turėjo tikslą konkuruoti su ieškovu. Kaip jau buvo nurodyta ankščiau, ieškovo prekių ženklas “skyrybų centras” laikytinas “silpnu” prekių ženklu, turinčiu “silpną” skiriamąją (identifikavimo) funkciją. Bendrinėje kalboje plačiai naudojami junginiai su žodžiu “centras”, o žodžių junginys “skyrybų centras” daugelio yra suvokiamas kaip vieta, kur sutelktos, teikiamos su skyrybomis, jų procesu susijusios paslaugos. Būtent šia bendrine žodžių junginio “skyrybų centras” prasme atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškino šio žodžių junginio naudojimą internetinėse svetainėse. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad su prekių ženklu “skyrybų centras” ieškovo teikiamos teisinės paslaugos skyrybų procese yra plačiai žinomos, ir tai skatina kitus asmenis tapačioje veikloje naudoti žodžių junginį “skyrybų centras”, jokių įrodymų apie platų ieškovo veiklos su prekių ženklu “skyrybų centras” žinomumą ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Sąminingo atsakovės tikslo konkuruoti su ieškovu neturėjimą įrodo ir ta aplinkybė, kad atsakovė, gavusi ieškovo skundą, iš karto kreipėsi į internetinių svetainių administratorius, kad iš šių svetainių būtų pašalintos bet kokios sąsajos su prekių ženklu “skyrybų centras” (54, 55, 97, 114 b.l.).

PŽĮ 50 str. nenustato tokio pažeistų prekių ženklo savininko teisių gynimo būdo kaip kompensacijos vietoje nuostolių atlyginimo priteisimas. Vienu iš prekių ženklo savininko teisių gynymo būdų PŽĮ 50 str. 1 d. 4 p. nustatytas turtinės žalos atlyginimas. PŽĮ 51 str. 2 d. nereglamentuoja turtinės žalos apskaičiavimo tvarkos, o tik nurodo, kad, nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas ir kitas išlaidas. Todėl, nustatant turtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį, būtina vadovautis bendraisiais civilinės atsakomybės principais. Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad dėl atsakovės neteisėtai naudoto ieškovo prekių ženklo ieškovas patyrė žalą negautų pajamų forma, o šios žalos dydis yra 5 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų nei apie jo patirtos žalos faktą, nei apie dydį, išskyrus procesiniuose dokumentuose nurodytą teiginį, kad ieškovas prarado 20 klientų, kurie už paslaugas ieškovui būtų sumokėję 5 000 Lt (CPK 178 str.), pavyzdžiui, įrodymų apie ieškovo suteiktų teisinių paslaugų skyrybų procese per metus kiekį (ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė neteisėtai ieškovo prekių ženklą naudojo beveik metus laiko), suteiktų paslaugų kiekio dinamiką per kelerių metų laikotarpį, suteiktų paslaugų kiekį per tą laikotarpį, kai atsakovė neteisėtai naudojo ieškovo prekių ženklą, kad būtų galima palyginti, ar šis kiekis kito ir kaip kito.

Kaip jau nurodyta, byloje nėra ir jokių įrodymų apie ieškovo veiklos su prekių ženklu “skyrybų centras” žinomumą, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovo suteiktų paslaugų kiekis yra didelis ir ieškovas realiai per metus galėjo prarasti 20 klientų. Kad ieškovas nėra sėkmingai veikianti įmonė, patvirtina ieškovo prašyme atleisti nuo dalies žyminio mokesčio nurodytos aplinkybės apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ir ieškovo turto areštus. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad žalą negautų pajamų forma sudaro negautas pelnas, t.y. iš negautų pajamų atskaitomos išlaidos toms pajamoms gauti. Akivaizdu, kad ieškovas pajamoms gauti turi išlaidas darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir išlaikymui, kanceliarinėms prekėms, mokesčiams ir kt.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose buvo pareiškęs prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, tačiau šių prašymų teismo posėdžio metu nebereiškė (CPK 13 str.). Be to, net ir išreikalavus ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis apie atsakovės pajamas už suteiktas tesines paslaugas skyrybų procese tuo laikotarpiu, kai atsakovė neteisėtai naudojo ieškovo prekių ženklą, tai savaime neįrodytų, kad šios pajamos buvo gautos iš klientų, kurie suklydo dėl atsakovės teikiamų paslaugų kilmės, atsižvelgiant į ieškovo prekių ženklo “silpnumą” ir jokių įrodymų apie šio ženklo žinomumą nebuvimą.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad jei bylos šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau ši nuostata nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo, pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Konkretų nuostolių dydį teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus, nustato tada, jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu šalies pateikti įrodymai prieštaringi. Tačiau šiuo atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos turtinės žalos faktą ir dydį.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. PŽĮ 50 str. nenumato tokio prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynybos būdo kaip neturtinės žalos atlyginimas.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi protingumo principu ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

Nors prekių ženklai atlieka svarbią funkciją padedant atskirti vieno subjekto tekiamas prekes ar paslaugas nuo kito subjekto teikiamų prekių ar paslaugų, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra toks reikšmingas ieškovui ar visai visuomenei, kad būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 300 Lt žyminiu mokesčiu, atsakovė už advokato pagalbą sumokėjo 3 000 Lt, valstybė byloje turėjo 22,86 Lt pašto išlaidas. Kadangi ieškovas buvo pareiškęs neturtinį ir turtinį reikalavimus, neturtinis reikalavimas buvo patenkintas, vertintina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų. Todėl bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos lygiomis dalimis (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.), išskyrus ieškovo patirtas 200 Lt išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kurios visos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovės, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas yra susijęs tik su neturtinio ieškinio reikalavimo patenkinimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės G. G. B. veiksmus, naudojant ieškovui UAB “Tikroji turto kaina” priklausantį prekių ženklą “skyrybų centras”, neteisėtais.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. G. B. ieškovo UAB “Tikroji turto kaina” naudai 350 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB “Tikroji turto kaina” atsakovės G.G. B. naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB “Tikroji turto kaina” ir atsakovės G. G. B. valstybės naudai lygiomis dalimis 22,86 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.