Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-3051-772/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
2-3051-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02064-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3051-772/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02064-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. B., neatvykus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionio sūnaus V. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusius kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, faktiškai pradėjęs juos valdyti. Pareiškėjas teigė, kad po sūnaus mirties priėmė visus jam priklausius kilnojamuosius daiktus, jais naudojosi, bei atliko kitus aktyvius veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Pareiškėjas nurodė, kad sūnus būdamas gyvas nuo 2011-01-11 iki 2011-12-14 sukaupė pensijų fonde ir asmenines lėšas, pagal Pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00211511 kurių valdytoju yra UAB Aviva Lietuva. Kadangi po sūnaus mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą velionio sūnaus palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo ŠAVMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančio asmens paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas yra turto palikėjo V. B. tėvas (9 b.l.). Iš teismui pateikto mirties liudijimo kopijos seka, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš UAB Aviva Lietuva 2012-02-27 pateiktos metinės ataskaitos apie asmens pensijų fondo sąskaitoje 2011 metais sukauptas lėšas darytina išvada, kad turto palikėjui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ir iki 2011-12-31 pensijai sukauptos piniginės lėšos. Šios piniginės lėšos patenka į paveldimo turto masę ir turi būti paveldimos velionio palikimą priėmusio įpėdinio (4 b.l.) (CK 5. 1 str.). Po sūnaus mirties pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti ir naudoti (b.l. 1-2). Kadangi suinteresuotas asmuo ŠAVMI dėl to prieštaravimo nepareiškė, o kita galima atsiradusio palikimo įpėdinė D. B. jo atsisako, todėl pripažintina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja. Vietos notarų biure į velionio V. B. vardu atsiradusį palikimą paveldėjimo teisės bylą nėra užvesta (10 b.l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas R. B. priėmė velionio sūnaus V. B. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pažymėtina, kad įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.

Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 5. 50 str.). Iš to seka, kad savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (CK 1.63 str.). Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastimi yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, jie lemia norą sudaryti sandorį. Vienok sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, o būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes (CK 1. 64 str.).

Paveldint pagal įstatymą, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys atitenka tiems įstatyminiams įpėdiniams (nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies), kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne trumpiau kaip vienerius metus (CK 5. 14 str.). Įstatyme šie reikmenys nėra išvardinti, tačiau pagal teismų praktiką tokiais reikėtų laikyti baldus, patalynę, virtuvės reikmenis ir kt. daiktus, kuriais palikėjas naudojosi savo kasdieniniams poreikiams tenkinti. Prie namų apstatymo ir apyvokos reikmenų nepriskiriami vertingi meno kūriniai, istorinę reikšmę turinčios vertybės, antikvariniai daiktai, brangūs kilimai, vertingų paveikslų originalai ir kt. Pareiškėjas po velionio sūnaus mirties priėmė jo asmeninius daiktus, todėl šiuo atveju yra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas faktiniu valdymu ne tik išreiškė valią priimti, bet ir priėmė velionio sūnaus palikimą.

CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra - ypatingąja (neginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. Teismas savo ruožtu iš gautų byloje duomenų daro išvadą, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė velionio sūnaus palikimą.

Esant šioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas būdamas teisėtu atsiradusios palikimo įpėdiniu faktiniu valdymu priėmė jo velionio sūnaus V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą (CK 5. 1d. 2p.).

Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjams nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, tikslu, jog pareiškėjas tiesiogiai neišreiškė atsisakymo į velionio sūnaus palikimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).

Civilinio kodekso 5. 50 str. 2 d. nuostata nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas R. B. po velionio sūnaus V. B. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.11 str. 1d. 2p.), priėmė palikėjo sūnaus palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į palikėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuotas asmuo ŠAVMI bei velionio sūnaus motina D. B. (11 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 448 str.,

n usprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio sūnaus V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra kilnojamuosius daiktus ir turtines teises į palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas R. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą į velionio sūnaus V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) palikimą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys