Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-07 · Civilinė byla Nr. 2S-859-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
2S-859-585/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03696-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
A. Z., D. B., UAB „VM Logistics“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-859-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03696-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.3., 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. Z., D. B., UAB „VM Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., UAB „Big Trans“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0116/12/03502 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstoliui V. Č. vykdant 2012-12-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjams 635 485 Lt sumai, pastarasis areštavo jų turtą, tačiau jo neidentifikavo kaip to reikalauja CPK 147 str. 6 d. Nenustačius ir neaprašius konkretaus pareiškėjų turto per 1,5 mėnesio nuo nutarties priėmimo, 2012-12-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti ir nebegali būti vykdomos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, ir ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Teismo nuomone, pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurių pagrindų galima daryti išvadą, kad antstolio sudaryti 2012-12-21 turto aprašai ir 2013-01-10 patvarkymai, kuriais prašoma pareiškėjų pateikti informaciją apie jų turtinę padėtį, gali jiems sukelti neigiamų pasekmių. O jeigu tokios neigiamos pasekmės ir būtų, pareiškėjas turi teisę CPK 146 str. pagrindu reikšti reikalavimą dėl jų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir tokiu būdu apginti sava pažeistą teisę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdomosios bylos Nr. 0116/12/03502 vykdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad vertindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas preliminariai įvertina, ar egzistuoja palankaus pareiškėjui teismo sprendimo galimybė. Prima facie įvertinus jų skundą dėl antstolių veiksmų, nėra priežasčių spręsti, kad šis skundas preliminariai nepagrįstas, todėl jų prašymas atitinka CPK 144 str. 1 d. reikalavimą. Pasak pareiškėjų, nesustabdžius vykdomosios bylos Nr. 0116/12/03502, jų atžvilgiu ir toliau gali būti taikomas turto areštas pagal 2012-12-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Todėl byloje dėl antstolio veiksmų priimtas sprendimas gali tapti neįvykdomu ir prarasti savo prasmę. Apeliantai nurodo, kad jų neidentifikuoto (neindividualizuoto) turto areštas 635 485 Lt sumai reiškia, jog jie negalės naudotis didžiąja savo turto ir piniginių lėšų dalimi, o UAB „VM Logistics“ apribojus disponavimo banko sąskaitose esančiomis lėšomis, ji negalės tęsti ūkinės-komercinės veiklos, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų klientams, ir dėl to praras pajamas, kurių pagrįstai tikėjosi gauti iš tarptautinio krovinių vežimo veiklos. Kiti pareiškėjai negalės vykdyti jokios veiklos, susijusios su disponavimu jų turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Big Trans“ prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas dėl CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo ydingas, nes joks išieškojimo vykdymo procesas nevyksta. Antstolio veiksmai vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti sutapatinami su antstolio veiksmais, vykdant išieškojimą, todėl šioje byloje pareiškėjai negali prašyti, o teismas taikyti laikinųjų pasaugos priemonių. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjai prašydami taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, iš tikrųjų bando sustabdyti jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) vykdymą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų pateiktos aplinkybės bei teisiniai argumentai įgalina išvadai, kad jų skundas dėl antstolio veiksmų negali būti patenkintas, todėl jų prašomas vykdomosios bylos sustabdymas gali nepagrįstai pažeisti UAB „Big Trans“ teises. Skundas dėl antstolio veiksmų yra grindžiamas CPK 147 str. 6 d. nustatyto 14 dienų termino praleidimu, tačiau teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad šioje normoje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, jog antstolis turi surasti atsakovo turtą ir jį aprašyti per 14 dienų nuo nutarties priėmimo, minėtas terminas yra skirtas kreiptis į antstolį, kad šis pradėtų atsakovui priklausančio turto paiešką, jį aprašytų bei patikslintų turto duomenis turto areštų akto registre, tačiau tai nereiškia, jog visi minėti veiksmai privalomai turi būti atlikti per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria pritaikytos su atsakovo turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo. Taigi, teismas net nenagrinėdamas skundo iš esmės, bet matydamas, kad tariamas antstolio veiksmų neteisėtumas grindžiamas išplėstiniu CPK 147 str. 6 d. aiškinimu, turi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų apie jiems realiai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, pobūdį, o jų nesant, negalima būti sprendžiama ir dėl pritaikytų priemonių galimų neigiamų pasekmių pareiškėjams.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10758-129/2013, pagal pareiškėjų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant antstoliui V. Č. ir UAB „Big Trans, ir priėmė nutartį – pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2SA-208-577/2013).

Apeliacinio nagrinėjimo objektas gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas – tiek galutinis, tiek dalinis (CPK 260 str. - 261 str.), taip pat neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-10758-129/2013 dėl antstolio veiksmų pateiktas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10758-129/2013 priėmus 2013-03-06 nutartį (įsiteisėjusią 2013-05-15), kuria byla išnagrinėta iš esmės ir nurodytas skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, procesinis ginčas dėl teismo nutarties, priimtos išsprendus laikinųjų priemonių taikymo klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo išnyko, t. y. nebeliko skundžiamos nutarties dalyko (kadangi negali būti sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jau išnagrinėtoje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasibaigusioje civilinėje byloje). Tokiu būdu apeliantų paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ atskirąjį skundą, nutrauktinas nelikus apeliacijos objekto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 - 339 str., str.,

nutarė:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, nutraukti.

Teisėjas Vytautas Zelianka