Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-136-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2A-136-370/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
A. N.
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-136-370/2012

Teisėja G. Seselskytė (Proceso Nr. -2-06-3-16512-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4; 73.2.6.1; 95.6.2; 114.3; 121.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3820-613/2011 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė dokumentinio proceso tvarka ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 21 219,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, 2008-07-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai: MERCEDES BENZ S430, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovo A. N., TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. P., ir FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas automobilio MERCEDES BENZ S430 vairuotojas A. N., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė su automobilio MERCEDES BENZ S430 savininke UAB „Autodemas“ 2008-07-09 buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 0096398 (draudimo liudijimas ABA Nr. 6075390). Ieškovė pagal UADB „Seesam Lietuva“ pretenziją atlygino 20 919,60 Lt žalą dėl TOYOTA YARIS sugadinimo eismo įvykio metu, taip pat pagal UAB „BTA draudimas“ pretenziją atlygino 300 Lt žalą dėl FORD TRANSIT apgadinimo eismo įvykio metu, todėl įgijo teisę iš atsakovo reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo, kadangi atsakovas vairavo apdraustą automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, be to, pasišalino iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-14 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.

Atsakovas teismui pateikė motyvuotus prieštaravimus prašydamas bylą nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovas yra kaltas dėl autoįvykio. Atsakovas pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir savavališkai pasišalino iš įvykio vietos, tačiau šie pažeidimai neturėjo įtakos autoįvykio kilimui ir atsiradusioms pasekmėms. Atsakovas neviršydamas leistino greičio važiavo antrąja juosta, kai į jo vairuojamą automobilį iš dešinės atsitrenkė automobilis TOYOTA YARIS, kurio vairuotoja akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 148 punkto reikalavimus (Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi). Atsitrenkęs į atsakovo vairuojamo automobilio dešinį ratą automobilis TOYOTA YARIS atšoko ir trenkėsi į FORD TRANSIT. Tokios aplinkybės visiškai atitinka užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje. Administraciniai pažeidimai, dėl kurių atsakovas yra pripažintas kaltu, visiškai nelemia atsakovo civilinės atsakomybės civilinėje byloje, nes žala buvo padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, todėl žala turi būti atlyginta bendrais pagrindais. Išdėstytos faktinės aplinkybės nėra įrodytos rašytine bylos medžiaga, kaip tvirtina ieškovė, todėl byla negali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, įtraukus į bylą atsakovais ar bent jau trečiaisiais asmenimis visų autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas patvirtino aplinkybes, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, neneigė, jog nesilaikė saugaus atstumo. Būtent pastarasis pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos buvo nustatytos, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, atleidžiančių jį nuo civilinės atsakomybės. Visi ieškovės reikalavimai yra piniginiai bei pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl ši byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu 2010-12-14 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui netenkinęs jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas pateiktas tik posėdžio dieną, nors apie posėdį atsakovas buvo informuotas 2011-03-01, su prašymu nesutiko ieškovės atstovas, bylos atidėjimas nepagrįstai užvilkintų bylą. Taip pat teismas netenkino atsakovo prašymo įtraukti trečiaisiais asmenimis visų autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojus, nes teismo sprendimas neturės įtakos jų teisėms ar pareigoms. Ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, o atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės bei pasišalino iš įvykio vietos. Pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad dėl 2008-07-11 eismo įvykio Šilutės pl. 79, Klaipėdoje, kaltininku buvo pripažintas atsakovas. 2008-07-29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakovas nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į galą automobilio, kuris po smūgio atsitrenkė į dar kitą automobilį. Šios aplinkybės nulemia atsakovo civilinės atsakomybės kilimą (CK 6.245 str.1d. ir 4 d., 6.246–6.249 str.), todėl nėra pagrindo keisti preliminaraus sprendimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad materialinės teisės normos reglamentuoja, kad žalos atlyginimas yra galimas tik nustačius šias sąlygas: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, 2) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį, 3) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos, 4) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Šių sąlygų paisoma ir teismų praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, 8 punktas. Nutarimo 10 punkte yra pasakyta, kad turtinė žala, kuri yra padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, šių šaltinių valdytojams, esant kaltei, turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno iš jų kaltės laipsnio, išreikšto procentais. 11 punkte nurodoma, jog asmens kaltė dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Kaltę galima įrodinėti visomis Civilinio proceso įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl į ginčo nagrinėjimą turėjo būti įtraukti visi autoįvykyje dalyvavę asmenys – transporto priemonių valdytojai. Neįtraukus į bylą šių asmenų, laikytina, kad procesiniai dokumentai teismui buvo netinkamai paruošti, o tai nulėmė netinkamą materialinės teisės normų taikymą. Priimdamas sprendimą teismas turėjo pareigą nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo kaltė, taip pat, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Teismas tik pakartojo ieškovės poziciją dėl kaltės, o dėl priežastinio ryšio buvimo nepasisakė. Teismas administracinės nuobaudos paskyrimo protokolą vertino kaip besąlygišką atsakovo kaltės įrodymą, nepaisant to, kad cituotame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime yra pažymima, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūnų nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir medžiagoje dėl eismo įvykio tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas. Apelianto teiginys dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra nepagrįstas, ieškovės motyvai šiuo klausimu buvo išdėstyti ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus ir teismo posėdžio metu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad byla negalėjo būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs ieškovės su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad įrodymų pakako reikalavimams pagrįsti. Aplinkybė, kad teismo sprendimas buvo nepalankus atsakovui, nereiškia, kad įrodymų vertinimas buvo netinkamas ar kad teismas bylą nagrinėjo netinkama tvarka. Taip pat nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad į bylą trečiaisiais asmenimis trauktini visi eismo įvykio dalyviai. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų asmenys įtraukiami į bylą tuo atveju, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Byloje nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio bet suabejoti, kad dėl eismo įvykio kaltas ne atsakovas, o kažkuris kitas eismo įvykio dalyvis, taigi šios bylos išsprendimas negali turėti įtakos kitų eismo dalyvių teisėms ar pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas dalyvavo 2008-07-11 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinti automobiliai TOYOTA YARIS, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD TRANSIT, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuostolius dėl remonto išlaidų apmokėjo ieškovė – atsakovo vairuoto automobilio MERCEDES BENZ S430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudikė. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovas vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, pasišalino iš įvykio vietos, buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio ir nubaustas administracine tvarka (b. l. 77, 78).

Draudimo išmokos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka mokėjimas siejamas su apdraustų valdytojų civiline atsakomybe (3 str. 1 d.). Vien žalos faktas yra nepakankamas, būtina nustatyti, kad žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti apdraustojo transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį (16 str. 1, 2 d.). Byloje nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo trys automobiliai, žala padaryta dėl automobilių sąveikos. CK 6.270 str. 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi sprendžiant dėl draudimo išmokos pagrįstumo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę civilinės, o ne administracinės atsakomybės prasme (CK 6.248 str.). Atskirai pažymėtina, kad CK 6.248 str. 4 dalyje įtvirtintas mišrios kaltės bei atsakomybės principas. Šis principas įtvirtintas ir TPVCAPDĮ 19 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkamų draudikų išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Atsakovo padaryti administraciniai pažeidimai – specialios teisės neturėjimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos – nepatvirtina atsakovo kaltės dėl eismo įvykio ir neturi priežastinio ryšio su padaryta žala. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis byloje pagal AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Taigi tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad būtent jis yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovės atlygintą žalą, galima spręsti klausimą dėl ieškovės draudimo išmokos ir ieškovės teisės susigrąžinti šią išmoką TPVCAPDĮ 22 str. 1 pagrindais pagrįstumo. Paaiškėjus, kad draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, ji turi būti grąžinta (TPVCAPDĮ 22 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi vien administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Administracinio pažeidimo protokole ir nutarime (b. l. 77, 78) nurodyta, kad atsakovas nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į galą automobilio, kuris po smūgio atsitrenkė į dar kitą automobilį. Nors atsakovas savo motyvuotuose prieštaravimuose (b. l. 63) nurodė kitas įvykio aplinkybes, teismas prieštaravimus priėmė, tačiau priimdamas galutinį sprendimą atsakovo nurodytų aplinkybių apskritai netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė (CPK 260, 263, 265 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė, o administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 str.), todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą/nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 177 str.). Administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str. 2 d.). Nors eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo vairuojamas automobilis MERCEDES BENZ S430 dėl saugaus atstumo nesilaikymo atsitrenkė į TOYOTA YARIS, kuris atsitrenkė į prieš jį buvusį FORD TRANSIT, iš byloje esančių automobilių fotonuotraukų matyti, kad tiek automobilio MERCEDES BENZ S430 priekis (b. l. 90), tiek TOYOTA YARIS galinė dalis (b. l. 22) yra nepažeisti. Tai nesuderinama su tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad atsakovo automobilis atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę. TOYOTA YARIS vairuotoja dėl įvykio paaiškino (b. l. 99), kad bandė atlikti persirikiavimo iš pirmosios eismo juostos į antrąją manevrą, kai į jos automobilio šoną atsitrenkė atsakovo vairuojamas automobilis. TOYOTA YARIS kairiojo šono ir priekio (b. l. 14), taip pat MERCEDES BENZ S430 dešiniojo šono (b. l. 93) pažeidimai, atitinka atsakovo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, t. y. kad TOYOTA YARIS neatsargiai bandė atlikti persirikiavimo į antrąją eismo juostą, kuria važiavo atsakovas, manevrą, kas atitinka Kelių eismo taisyklių 145, 148 punktų pažeidimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovų nurodytų aplinkybių netyrė, nurodytų įrodymų nevertino, neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu TOYOTA YARIS vairuotoją, teismas faktiškai užkirto kelią atsakovui atsikirsti į ieškinį, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes, kaip minėta, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat laikytini įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės ir atsikritimai nurodant eismo įvykio kaltininke TOYOTA YARIS vairuotoją, buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog byla negali būti išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pereinant į ginčo teiseną (CPK 428 str. 7 d., 256 str.).

Vadovaudamsi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo galutinis sprendimas bei preliminarusis sprendimas naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ginčo teisenos tvarka (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjant bylą iš naujo būtina trečiaisiais asmenimis įtraukti TOYOTA YARIS valdytoją ir šio automobilio draudiką. Automobilio FORD TRANSIT valdytojo į bylą įtraukti nereikia, nes jo kaltės klausimo dėl įvykio niekas nekelia. Taip pat į bylą trečiuoju asmeniu nereikia traukti FORD TRANSIT draudiko, nes šiam automobiliui žala padaryta dėl MERCEDES BENZ S430 ir TOYOTA YARIS sąveikos, todėl pastarųjų automobilių valdytojų pareiga atlyginti žalą FORD TRANSIT savininkui ar valdytojui yra solidari nepriklausomai nuo jų kaltės dalies (CK 6.270 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismo išvada ir ieškovės atsiliepimo argumentai, kad įtraukti į bylą trečiųjų asmenų nebuvo pagrindo, yra nepagrįsti. Trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų dalyvavimo byloje pagrindas yra galimybė, kad bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Ši galimybė nustatoma pagal byloje nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį ir dalyvius prieš nagrinėjant bylą iš esmės, o ne pagal bylos galutinį rezultatą (laimėtoją) jau išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą, 2010 m. gruodžio 14 d. preliminarų sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ginčo teisena.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė