Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. R., atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ atstovui advokatui T. B., direktoriui R. L., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Šilutės polderiai“, tretiesiems asmenims J. Ž., M. G. įmonei „Venteris“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti valstybės naudai iš atsakovo 84 973,95 Lt padarytos žalos žuvies ištekliams atlyginti. Nurodė, kad 2007-04-07 10 val. Grumblių k., Šilutės r., UAB „Šilutės polderiai“ eksploatuojančiai vandens kėlimo stočiai pumpuojant vandenį iš Grumblių vasaros polderio į Minijos upę, neuždėtas apsauginis tinklas apsaugai nuo žuvies pažeidimų. Dirbant vandens siurbliams sužalotos žuvys, kurios pateko į melioracijos kanalą ir į Minijos upę. Sužalota 4234 sidabriniai karosai (55,04 kg), 161 kuoja (2,25 kg), 4 šapalai (0,20 kg) ir 8 lynai (0,60 kg). UAB „Šilutės polderiai“ vandens siurblinės mašinistas J. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiais veiksmais pažeisti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, LR Žuvininkystės įstatymo 15 straipsnio 1 punktas, LR Vandens įstatymo 14 straipsnio 5 punktas. Buvo atliktas žalos skaičiavimas ir nustatyta 84 973,95 Lt žala, kurios UAB „Šilutės polderiai“ geranoriškai neatlygino.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir kaip nepagrįstą prašė atmesti (b. l. 19-26).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-05-15 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ 43 494,37 Lt padarytai žalai atlyginti, pinigus pervedant į LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banko Klaipėdos skyriuje. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ priteisė 1 369,93 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo darbuotojo J. Ž. kaltės buvo sužalota žuvis, tuo buvo pažeistas LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, kuris nurodo, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Minėto įstatymo 14 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą privalo atlyginti. J. Ž. neatsargiais veiksmai buvo padaryta žala žuvų ištekliams. LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kadangi žala žuvų ištekliams padaryta dėl atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ darbuotojo kaltės, todėl ši bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą valstybiniams žuvų ištekliams. Teismas nurodė, jog esant prieštaringoms nuomonėms dėl sidabrinio karoso vertingumo, atsižvelgiant į tai, kad žuvys sužalotos neatsargiais veiksmais, žuvusių sidabrinių karosų kiekis nėra didelis, ir tai, kad paskaičiuoti šios žuvies reprodukciniai nuostoliai lyginant su tiesioginiais nuostoliais yra neproporcingai dideli, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, reprodukciniai nuostoliai dėl sidabrinio karoso žuvimo turi būti sumažinti per pusę. Iš atsakovo dėl sidabrinio karoso žuvimo priteistini 41 347,90 Lt reprodukciniai nuostoliai, bei ieškovo nurodyti dėl šios žuvies tiesioginiai -122,18 Lt bei dėl kitų žuvų tiesioginiai ir reprodukciniai nuostoliai-2024,29 Lt. Iš viso iš atsakovo priteistina 43 494,37 Lt (b. l. 153-156).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-15 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Šilutės polderiai“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes ne dėl jo, o dėl trečiojo asmens M. G. įmonės „Venteris“ neteisėtų veiksmų atsirado žala. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J. Ž. kaltę dėl neuždėtų grotelių ant siurblių netinkamai aiškino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. J. Ž. surašytas ATP protokolas ir vėliau ieškovo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios nustatant žalos dydį nagrinėjamoje byloje. Sidabrinis karosas nėra vertinga žuvis, todėl reprodukciniai nuostoliai (kurie sudaro didžiąją dalį priteistos žalos) neturėtų būti skaičiuojami. Aplinkos ministro priimto įsakymo „Dėl žuvų apsaugos ir verslinės žvejybos Šilutės polderiuose“ 2 straipsnyje yra nurodyta, kad pačiam ieškovui tenka pareiga informuoti polderiuose žvejojančias įmones apie numatomą polderių darbą. Ieškovas šios pareigos nevykdė, neinformavo M. G. įmonės „Venteris“ apie siurblių darbą Grumblių polderyje. Pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas minėtos ieškovo pareigos netinkamo vykdymo, netinkamai aiškino ir pritaikė įsakymo 2 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo atsakomybės už apsauginių tinklų neuždėjimą. Teismas sprendime nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų, susijusių su metodikos taikymu sidabrinio karoso reprodukciniams nuostoliams apskaičiuoti (b. l. 159-168).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-15 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, tinkamai pritaikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos (b. l. 173, 174).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 7d. 10 val. Grumblių k., Šilutės r., UAB „Šilutės polderiai“ eksploatuojančiai vandens kėlimo stočiai pumpuojant vandenį iš Grumblių vasaros polderio į Minijos upę, neuždėtas apsauginis tinklas apsaugai nuo žuvies pažeidimų. Dirbant vandens siurbliams sužalotos žuvys, kurios pateko į melioracijos kanalą ir į Minijos upę. Sužalota 4234 sidabriniai karosai (55,04 kg), 161 kuoja (2,25 kg), 4 šapalai (0,20 kg) ir 8 lynai (0,60 kg). Pagal ieškovo atliktą žalos paskaičiavimą tiesioginiai nuostoliai sudaro 131,60 Lt, reprodukciniai nuostoliai – 84 842, 35 Lt. Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar atsakovas yra tinkamas šioje byloje bei dėl padarytos žalos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šalys neginčija tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 41 347,90 Lt sidabriniui karosui padarytų reprodukcinių nuostolių atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių netirs ir pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis 2007-04-18 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad J. Ž., UAB „Šilutės polderiai“ mašinistui skirta 300 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 86 straipsnyje (už tai, jog jis neuždėjo apsauginio tinklo dirbant vandens siurbliams ir dėl to buvo sužalota žuvis). Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos gamtai atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ir neteigė, kad nutarimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Nutarimą teismas vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais bylos įrodymais. Remiantis vandens siurblinės mašinisto nuostatų 10 punktu J. Ž. turėjo pareigą dirbant panaudoti žuvų apsaugos priemones. Dėl nepakankamo atidumo šios priemonės nebuvo panaudotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala žuvies ištekliams yra padaryta dėl neatsargių J. Ž. veiksmų. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis). J. Ž. žalą padarė dirbdamas UAB „Šilutės polderiai“, todėl pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Šilutės polderiai“ privalo atlyginti padarytą žalą valstybiniams žuvų ištekliams.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas žalą žuvų ištekliams paskaičiavo remdamasis LR Aplinkos ministro įsakymu 2003-06-25 įsakymu Nr. 320 patvirtinta Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodika. Byloje yra Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto raštai, kuriuose teigiama, kad apskaičiuota žala yra pernelyg didelė. Sidabriniai karosai nėra vertinga žuvų rūšis, ji aktyviai plinta Lietuvos vandenyse, tuo pačiu dažnai išstumdama vietines kur kas vertingesnes žuvų rūšis iš daugelio vandens telkinių, todėl ypatinga šios žuvų rūšies apsauga nėra būtina. Rekomenduojama nevertinti sidabrinių karosų reprodukcinių nuostolių dėl palikuonių praradimo (b. l. 32, 58). LR Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamentas pritarė šiai nuomonei ir nurodė, kad numatoma koreguoti hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodiką (b. l. 57). LR Aplinkos ministerijos sekretoriaus pasirašytame rašte nurodoma, kad Lietuvoje gyvena dvi karosų rūšys: vietinis paprastasis karosas ir introdukuotas sidabrinis karosas. Sidabrinis karosas nelaikomas vertinga žuvų rūšimi, daroma prielaida, kad įkainis yra nustatytas už paprastąjį karosą (b. l. 56). Ieškovas minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių nepaneigė. Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodika yra tik priemonė, kuri turi padėti nustatyti gamtai padarytą žalą. Kiekvienu konkrečiu atveju padarytos žalos dydis gali skirtis, žala turi būti nustatoma metodiką vertinant kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Kadangi sidabrinis karosas nėra laikomas vertinga žuvimi, o pagal metodiką karosų rūšys nėra išskirtos, reali LR Aplinkos ministerijos išsakyta prielaida, kad metodikoje nustatytas įkainis yra už paprastąjį, bet ne sidabrinį karosą. Pagal metodiką paskaičiuotos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir reprodukciniai nuostoliai, t.y. nuostoliai dėl palikuonių praradimo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus įrodymus, kurie patvirtina, kad sidabrinis karosas aktyviai plinta Lietuvos vandenyse ir dažnai išstumia vertingesnes žūvų rūšis, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šiuo atveju reprodukciniai nuostoliai dėl sidabrinių karosų palikuonių praradimo nėra padaryti ir neturi būti skaičiuojami. Tokiu atveju padarytą žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai už sidabrinių karosų, kuojų, šapalų, lynų sunaikinimą bei reprodukciniai nuostoliai už šapalus, kuojas bei lynus. Bendras žalos dydis tada būtų 2155,89 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant priteistos žalos dydį iki 2155.89 Lt. Atitinkamai turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą turi būti skaičiuojamas nuo priteistos sumos, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 68 Lt suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (šiuo atveju žyminis mokestis už apeliacinį skundą) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ valstybei priteistos žalos dydį iki 2155,89 Lt. Sumažinti iš atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ į valstybės biudžetą priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 68 Lt.

Priteisti atsakovui UAB „Šilutės polderiai“ 1239,75 Lt žyminį mokestį iš ieškovo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.