Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val. namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. K., t. y. tyčia ne mažiau kaip 21 kartą ranka sudavė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas E. K. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pasmakrėje, dešino smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kakle, apatinės lūpos raudonyje kairėje, kairio žando – kaklo srityje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, abiejuose riešuose, kairėje plaštakoje, taip nežymiai ją sužalodamas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 m. gruodžio 18 d. apie pietus jis nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko maisto ir du butelius degtinės – 0,5 1 ir 0,2 1 talpos. Mažesnį butelį jis išgėrė vienas, o kitą parsinešė į namus. Vakare bežiūrėdamas televiziją kartu su sutuoktine išgėrė vieną stikliuką degtinės. Staiga suskambo žmonos telefonas, tačiau ji telefono nekėlė. Jis paklausė, kas jai skambina, kodėl ji nekelia ragelio. Toks žmonos elgesys jam sukėlė įtarimus ir pavydą. Jis iškarto pagalvojo, kad jai skambina kitas vyras. Tuo labiau, kad ji buvo grįžusi iš darbovietės vakarėlio. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis bandė iš jos atimti telefoną ir pasižiūrėti, kas skambino. Ji jam jo nedavė, pradėjo jį slėpti po savimi. Tuomet jam kilo dar didesnis pavydas ir jis su ja apsistumdė. Jam toliau bandant iš jos atimti telefoną, sutuoktinė, sėdėdama ant fotelio, koja spyrė jam į krūtinės sritį. Tada jis rankomis stipriai ją pastūmė ant lovos ir toliau bandė atimti telefoną. Nepavykstant atimti telefono, delnu ne mažiau kaip du kartus trenkė jai į veido sritį bei vieną kartą trenkė kažkur ties krūtinės sritimi. Kad būtų jai sudavęs tiek smūgių, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą, neprisimena. Jo manymu, visi paminėti sužalojimai jai galėjo būti padaryti grumtynių metu, kai jis bandė atimti telefoną, t. y. laikant jai už riešų ir pan. Po ranka suduotų smūgių sutuoktinė nubėgo į tualetą, kur iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl panaudoto smurto jis nuoširdžiai gailisi. Anksčiau, t. y. 2013 metais, jis jau yra smurtavęs prieš sutuoktinę. Tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu (b. 1. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios E. K. parodymais, kad 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val. namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis pradėjo priekaištauti, kad ji dalyvavo darbovietės pobūvyje. Pradėjo plūsti ją necenzūriniais žodžiais, o paskui – mušti ją rankomis. Jis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvą po dešine akimi, stipriai sutrenkdamas krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą (b. 1. 4).

2016 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. G3256/2016(02), iš kurios matyti, kad E. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pasmakrėje, dešino smilkinio srityje, dešinės ausies kaušelyje, kakle, apatinės lūpos raudonyje kairėje, kairio žando – kaklo srityje, dešinio peties srityje, dešiname žaste, kairėje alkūnėje, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, abiejuose riešuose, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 21 trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 16).

2016 m. gruodžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios E. K. parodymai, kad 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19 val. namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis pradėjo jai priekaištauti, po to pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, ir priėjęs prie jos pradėjo mušti rankomis, sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, labai stipriai sutrenkė krūtinę, padarė kraujosruvą po dešine akimi, fotolentelėmis (b. 1. 4-6).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19.38 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. K. smurtavo prieš sutuoktinę E. K., užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (b. 1. 7-10).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3784, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 18 d. 20.35 val. V. K. nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. 1. 29).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. 2016 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val. namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. K., nežymiai ją sužalodamas. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sutuoktinei nežymiai sutrikdė sveikatą konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė sudavimu 21 kartą rankomis į įvairias kūno vietas, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis, poveikio į nukentėjusiąją stiprumas ir specialisto išvada. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straispnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 46-47).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi nukentėjusioji patyrė smurtą nuo savo sutuoktinio jau ne pirmą kartą, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, V. K. kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

2016 m. gruodžio 18 d. 20.10 val. V. K. sulaikytas, 2016 m. gruodžio 19 d. 15.25 val. paleistas (b. l. 41, 42). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis E. K. gyvenamojoje, darbo ir kitose buvimo vietose, ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu lankytis E. K. gyvenamojoje, darbo ir kitose buvimo vietose, ir įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į V. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 18 d. d. iki 2016 m. gruodžio 19 d., šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant V. K. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie E. K. arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant V. K. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie E. K. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Įspėti V. K., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.