Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. M. atidėtas 2 metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis įpareigotas tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas M. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-01-12 iki 2015-02-26 išbūtas laikas.

Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl 1998,36 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš M. M. V. A. priteista 1 897 turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys netenkintas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini) kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą registruotam Ž. D. vardu ir nuo 2014-12-04 išregistruotam, panaikintinas galutinai išsprendus padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. spalio 19 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė V. A. priklausantį (registruotą O. A. vardu) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 litų (1737,72 eurų) vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), kuriame buvo du garso stiprintuvai, kurių bendra vertė 400 litų (115,84 eurų), dvi žemų dažnių kolonėlės „Rockford“, kurių bendra vertė 300 litų (86,88 euro), CD grotuvas „Pioneer“ 200 litų (57,92 euro). Iš viso pagrobė svetimo, V. A., priklausančio turto už 6900 litų (1998,36 eurų).

Nesutinka su teismo vertinimu, jog jo kaltė dėl automobilio vagystės įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kadangi V. A. ir O. A. nieko apie vagystę nežinojo ir negalėjo žinoti. Liudytojos I. A., A. K., kurios yra policijos pareigūnės ir yra suinteresuotos bylos baigtimi, aiškina kaip suprato liudytojų parodymus ir ką liudytojas kalbėjo, t. y. aiškina parodymus taip, kad būtu jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nurodo, kad jo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, jog jis nieko apie įvykį nežino ir negali nieko paaiškinti. Tai įvertinęs teismas padarė absurdišką išvadą, jog negalėjimas paaiškinti bylos aplinkybių traktuojamas, kaip siekimas išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, jog jis turi teisę į gynybą ir gali duoti parodymus teisme, taip pat ir atsisakyti juos duoti.

Teigia, kad šioje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog jis įvykdė vagystę. Teismas jo kaltę grindžia netiesioginiais įrodymais ir šie įrodymai nėra visetas, kurie būtų susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir nepatvirtina vienas kitą, ir nesudaro vieningos grandinės, kuri leistų padaryti tik vieną išvadą dėl jo kaltės. Liudytojo Š. I. duoti parodymai dėl garso stiprintuvo, jog pirko iš jo (M. M.), negali būti pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Juo labiau, kad nėra patikimų įrodymų, jog stiprintuvas yra tikrai iš V. A. pavogto automobilio. Analogiška situacija yra ir su kitais daiktais, jog nėra patikimų įrodymų, jog tie daiktai buvo paimti iš V. A. automobilio. Nurodo, kad teismas R. R. parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis negalėjo pripažinti, jog prekiauja vogtais daiktais, todėl nurodė, kad jam (M. M.) nėra pardavęs „Rockford“ firmos garsiakalbių. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. patvirtino, jog jis (M. M.) buvo atvažiavęs pirkti, bet tai buvo seniai ir tokių kolonėlių nėra pardavęs. Faktas, kad jis pirkdavo iš R. R. radio aparatūras, patvirtina, kad jo parodymai yra teisingi. Pažymi ir tai, kad nebuvo pagrindo laikyti įrodymu telefono „Nokia“ gavimo aplinkybes. Liudytojas Ž. L. dėl telefono „Nokia“ parodė, kad telefoną jis gavo iš jo (M. M.), tačiau pažymi, kad telefoną turėjo ne vienas asmuo, todėl minėto liudytojo nurodytų aplinkybių negalima sieti su automobilio vagyste ir daryti išvadą, kad jis pagrobęs automobilį disponavo ne tik automobiliu, bet ir jame esančiais daiktais.

Pažymi, kad jis iškviestas į policiją nuvyko su automobiliu, kuriame buvo vogti daiktai, tariamai priklausantys V. A.. Teigia, kad jis tikrai nebūtų važiavęs į policiją tuo automobiliu, kuriame buvo sudėti tariamai vogti daiktai, jeigu apie tai būtų žinojęs. Todėl mano, kad ši aplinkybė parodo, jog jis apie automobilio vagystę nieko nežino ir nežinojo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. M. nuteisė pagal BK 178 str. 2 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis M. M. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, apeliantas iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant M. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – paties nuteistojo M. M., nukentėjusiojo V. A., liudytojų Ž. L., I. S., Š. I., R. R., E. F., R. M., G. M. parodymus, jų tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, liudytojų I. E. ir A. K. parodymus. Taip pat vertino teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus –nukentėjusiojo V. A. 2014-10-20 protokolą – pareiškimą, kuriame V. A. nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. apie 06.30 val. pastebėjo, jog gatvėje prie namo nebėra jo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo jo daiktai: du garso stiprintuvai, dvi žemų dažnių kolonėlės „Rockford“, CD grotuvas „Pioneer“, jo vardu išduoti dokumentai, 2014-10-20 įvykio vietos apžiūros protokolą, 2014-10-27 tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad vykdant ikiteisminį tyrimą iš nukentėjusiojo V. A. gauta informacija, kad jo pagrobtajame automobilyje buvo paliktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 2015-01-05, 2015-01-26 daiktų apžiūros protokolus, 2015-01-23 daiktų parodymo atpažinti protokolą, kuriame užfiksuota, kad V. A. atpažino garso stiprintuvą „Magnat“, 2015-01-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, kuriame užfiksuota kaip R. R. atpažino M. M., kaip pas jį stiprintuvą pirkusį asmenį, 2015-01-13 apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad atlikus M. M. automobilio „(duomenys neskelbtini) apžiūrą, buvo rasta ir paimta žemo dažnio kolonėlė „Rockford“, 2015-01-14 daiktų parodymo atpažinti protokolą, kuriame užfiksuota kaip V. A. atpažino garsiakalbį „Rockford“, kuris buvo jo pagrobtajame automobilyje „VW Passat“, o vėliau paimtas iš M. M. automobilio BMW, 2015-01-15 kratos protokolą, kuriame užfiksuota, kad kratos metu, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) rajone, daržinėje rasta ir paimta: dvi priekinės automobilinės juodos spalvos odinės sėdynės, galinės automobilinė juodos spalvos odinė sėdynė su atlošu, dvi juodos spalvos odinės dalys, salono atskyrimo nuo bagažinės užuolaida, priekinis automobilio radiatoriaus tvirtinimo rėmas su ventiliatoriumi, prietaisų skydelis, dirbtinės odos pilkos spalvos užuolaidos, aušinimo radiatorius, kondicionieriaus radiatorius, maitinimo laidas su saugikliu, 2015-01-23 daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos odinės automobilio sėdynės ir jose rasti dokumentai, 2015-01-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, kuriame užfiksuota kaip G. M. atpažino M. M. kaip asmenį, kuris jos prašė ūkinio pastato raktų ir iš ten išsitempė šviesios spalvos automobilį, 2015-02-12 tarnybinį pranešimą dėl telefoninių pokalbių analizės, kuriame nurodyta, kad R. M. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.49 val. iki 2014-10-19 22.54 val. jungėsi prie bokštelių, kurie yra kryptimi link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, taip pat E. F. telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.49 val. iki 2014-10-19 22.54 val. buvo prisijungęs prie bokštelių link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, taip pat M. M. telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.47 val. iki 2014-10-19 23.06 val. jungėsi prie bokštelių (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kryptimi. Apylinkės teismas įvertinęs šiuos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, nurodė, kokiais įrodymais ir kodėl jais remiasi, o kitus atmeta, apklausęs liudytojas I. E. ir A. K., pašalino abejones dėl G. M., R. M., E. F. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų, jų nurodomų aplinkybių dėl automobilio spalvos. Byloje nėra duomenų, kad šios liudytojos būtų anksčiau pažinojusios nuteistąjį, o tai, kad jos yra policijos pareigūnės, neduoda pagrindo teigti, kad jos buvo suinteresuotos bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas ir motyvus apie M. M. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją, BPK 20 str., 301 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamas nuosprendis savo turiniu ir forma atitinka nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Nepagrįstai M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas konkrečiais įrodymais, galimai patvirtinančiais, kad jis įvykdė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas. Kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, nuteistojo M. M. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai. Visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina M. M. kaltę padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir M. M. pagal BK 178 str. 2 d. išteisinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.