Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-326/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-03
Bylos Nr.
2K-326/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Albinas Sirvydis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-326/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms.

Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendis dėl kito nuteistojo šioje byloje M. T. panaikintas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, ir byla jam nutraukta. Kasacinio skundo dėl šio asmens nėra paduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad kartu su M. T. 2004 m. rugpjūčio 1 d. apie 0.30 val. Šiauliuose prie Sondeckio g. 20 namo sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam M. P. ir pagrobė 300 Lt vertės jo turtą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nuosprendžius dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė ir jos neinicijavo. Nuosprendžiuose išdėstytos teismų išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismai pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, taip pat, kaip nurodo kasatorius, 384 straipsnio 1 punkto, 385 straipsnio 3 dalies ir 385 straipsnio 1 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes vertino tik kaltinančius įrodymus, nenurodė, kuo remiantis atmetė kitus įrodymus, teismo išvadų nepatvirtino įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, todėl nuosprendžiai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Nuteistasis nurodo, kad įvykio neprisimena ir parodymų duoti negalėjo, nes buvo praradęs sąmonę dėl nukentėjusiojo M. P. padaryto jam sunkaus kūno sužalojimo, už kurį šis nuteistas ir atlieka bausmę. Jis teigia, kad M. P. ieško priežasčių savo elgesio pateisinimui, todėl jo parodymai neobjektyvūs, be to, jie yra nenuoseklūs. M. P. pradžioje teigė, kad švarkelį nuvilko ir grandinėlę nusegė vienas vaikinas, po to, kad negali tvirtinti, jog tai padarė S. S. ar M. T., vėliau teigė, kad jį užpuolė trys asmenys, o teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus iš esmės ir ėmė aiškinti, kad iš švarkelio išsivilko pats besimuistydamas, o grandinėlę nusegė ir pargriovė ant žemės vienas kasatorius. Apygardos teismo nuosprendyje šis apeliacinio skundo argumentas liko neįvertintas. Kolegija rėmėsi Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu, kad M. P. atpažino kasatorių kaip apiplėšusį asmenį, bet neatsižvelgė, kad tame pačiame protokole nurodyta, kad jis negali tikrai tvirtinti, kas ir ką iš trijų vaikinų darė, nes buvo pargriuvęs veidu į žemę. Kiti liudytojai byloje įvykio nematė, bet kolegija jų parodymus vertino kaip patvirtinančius kasatoriaus kaltę. Kitas kaltinamasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tai jis sudavė M. P., kuris švarkelį turėjo rankose, po to švarkelis nukrito ant žemės, ir kai nukentėjusysis nubėgo, jis pakėlė švarkelį, grandinėlę rado kišenėje. Vėliau M. T. teigė, kad nežino, kas surado grandinėlę. Kolegija neatsižvelgė, kad M. T. suinteresuotas bylos baigtimi. Po įvykio šie daiktai buvo pas Ž., bet niekas nepatvirtino, kad tuos daiktus nunešė būtent kasatorius.

Skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į kasatorių teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, gautus iš UAB „Varta“ ir Lieporių vidurinės mokyklos, kad jis planavo tęsti mokslus Šiaulių Universiteto Filologijos fakultete, nes buvo baigęs pusantro kurso, tačiau dėl nuo M. P. patirtų sužalojimų liko antros grupės invalidas ir tęsti mokslo negali. Jis yra darbingas tik penkiasdešimčia procentų, todėl pagal sveikatos galimybes dirba UAB „Smiltainis ir Co“ sandėlio darbininku. Teismui apie tai pateikta pažyma, bet pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jis niekur nedirba. Apygardos teismo teisėjų kolegija neišnagrinėjo šio apeliacinio skundo argumento, nes nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kasatorių charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, iškelia abejones dėl M. P., M. T. parodymų, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytų išvadų pagrįstumu. Tai ne teisės taikymo, o faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Dėl nuorodų į atskirų BPK straipsnių pažeidimus

Kasatorius nurodo, kad pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Jos reikalauja, kad įrodymai baudžiamojoje byloje būtų įvertinami pagal įstatymą ir teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Bylą nagrinėję teismai šių nuostatų nepažeidė. Nuosprendžiai priimti aptarus ir įvertinus įrodymų visetą, o ne vien M. P. ir M. T. parodymus, kuriuos akcentuoja kasatorius.

Kiti kasatoriaus argumentai, susiję su nuorodomis į neva pažeistas BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, yra akivaizdžiai klaidingi. Skunde tvirtinama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami įrodinėjimo klausimus, padarė BPK 384 straipsnio 1 punkto, 385 straipsnio 3 dalies, 385 straipsnio 1 punkto pažeidimus. Visi šie suminėti BPK straipsniai nereglamentuoja nei įrodinėjimo, nei apskritai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų darbo, kuriame kasatorius įžvelgia pažeidimus. Jie yra skirti kasacinės instancijos teismo nutarčių turiniui bei tokių nutarčių nuorašų išsiuntimui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Be to, BPK 384 straipsnis apskritai neturi punktų, o 385 straipsnis – nei dalių, nei punktų. Taigi ši kasacinio skundo dalis surašyta nedėmesingai, BPK straipsniai suminėti tik deklaratyviai, ryšio su kitais skunde dėstomais argumentais jie neturi. Joje tokių teisės taikymo klausimų, kurie sudarytų konkretų kasacinio nagrinėjimo dalyką, nėra iškelta. Todėl šie skundo argumentai atmestini.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus dėl kasatoriaus ginčijamų ir savaip traktuojamų įvykių, iškeltų abejonių dėl nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir jų asmeninių savybių bei santykių su nuteistuoju, taip pat dėl nuosprendžio išvadų pagrįstumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Tai argumentai dėl nukentėjusiojo M. P., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T., apklaustų liudytojų parodymų. Savo kompetenciją skundo argumentų pagrindu patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir remiantis jais padaryti išvadas bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino nepažeisdamas įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalėjo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nebūtinai pateikdamas detalų atsakymą į kiekvieną apelianto argumentą. Šiuo konkrečiu atveju tai ir padaryta atsižvelgiant į bylos ypatybes. Konstatavusi ir įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija patvirtino tai, kas dėl nuteistojo S. S. padarytos veikos jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Darytina bendra išvada, jog nuteistojo S. S. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą keisti ar naikinti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas PikelisAlbinas SirvydisEgidijus Bieliūnas