Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-109-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-21
Bylos Nr.
2A-109-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
N. L.
Atsakovas
R. Š. M.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-109/2007Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6; 35.5; 63.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams adv. L.Paulavičienei, adv. K.Pėdnyčiai

atsakovo atstovui adv. K.Jungevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. Š. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui R. Š. M. dėl piniginių prievolių nevykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R.Š. M. 60 000 Lt skolos, 17 251,94 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiko įvykdymo. Ji nurodė, kad pagal 1995 08 03 rašytinę sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2005 metų grąžinti ieškovei 15000 JAV dolerių, skolą grąžinant dalimis po 1 500 JAV dolerių, pradedant nuo 1996 metų. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, skolos ieškovei negrąžino, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti visą skolos sumą prieš terminą.

Teismas 2003 05 26 priėmė preliminarų sprendimą, ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo R.Š. M. ieškovės N. L. naudai 60 000,00 Lt skolos, 17 251,94 Lt delspinigių su palūkanomis. Atsakovas R.Š. M. pateikė prieštaravimus, teismas priėmė prieštaravimus ir išnagrinėjo bylą ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog savo fondo pirmininkui A. L. palikdavo tuščius blankus su savo parašu, nes juo pasitikėjo. Tačiau dėl nustatytų nuostolių fondo pirmininkui teko išeiti iš darbo, ieškovė ilgus metus dirbo kartu su A. L. . Atsakovas nurodė, jog 1995 metais jo metinės pajamos sudarė apie milijoną JAV dolerių, todėl jam pinigų nereikėjo. Atsakovas nurodė, jog pinigų iš ieškovės nesiskolino, laikė, kad skolinio įsipareigojimo tekstas yra įspausdintas į tuščią popieriaus lapą su jo parašu.

Ieškovė nurodė, jog paskolino pinigus asmeniškai atsakovui per du kartus: pirmą kartą 1995 07 17d. – 5 000,00 JAV dolerių, antrą kartą po kelių dienų – 10 000,00 JAV dolerių. Ieškovė nurodė, jog jai buvo pažadėti 7 proc. nuo fondo gauto pelno, paskolintus pinigus ieškovė

laikė ilgalaike investicija. 1995 08 03 paskolos raštelį jai įteikė atsakovas asmeniškai. Ieškovė nurodė, jog antspaudas paskolos raštelyje buvo uždėtas jos pageidavimu, tačiau pinigus ji skolino asmeniškai atsakovui, o ne įmonei.

Vilniaus miesto l-asis apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 21 d. sprendimu teismo 2003 05 26 preliminarų sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino dalinai - priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 60 000,00 Lt paskolos, 5 250,00 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už 65 250,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2003 05 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1278,75 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad rašytinė paskolos sutartis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Paskolos sutartis yra nenuginčyta, todėl galioja ir šalių turi būti vykdoma tinkamai ir nustatytu terminu (LR CK 6.873, 6.874 str. 2d.). Piniginių sumų perdavimą atsakovui patvirtina rašytinė paskolos sutartis ir liudytojos N. D. parodymai. Teismas atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus bei į tai, jog 1995 08 03 (paskolos raštelio data) Š. M. krepšinio fondui jau buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas (paskolos gi raštelyje jokių atžymų apie tai nėra) laiko, jog paskola buvo suteikta atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog paskolą visą ar dalinai grąžino, todėl teismas sprendė, kad atsakovas savo prievolės neįvykdė.

Teismas atsakovui prašant taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir ieškinio dalį dėl 9 556,44 Lt delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 1996 0101 iki 2001 06 30 atmetė. Reikalavimui dėl palūkanų priteisimo ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl senaties pagal atsakovo reikalavimą netaikė (CK 1.125 str. 9d.) ir už laikotarpį nuo 2001 07 01 iki (ieškovės nurodytos datos) 2003 04 01 iš atsakovo ieškovės naudai (už l metus 9 mėnesius) priteisė 5 250,00 Lt palūkanų (60000 : 100 x 8,75 proc.= 5250,00)- (CK 6.874 str. 1d., 6.210 str. 1d.). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.37 str. 2d.).

Šalies argumentai

Atsakovas R.Š. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2004-09-21 teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos šių normų taikymo praktikos. Byloje nagrinėjamiems santykiams taikomas 1964 m. redakcijos CK 86 str. nustato, kad senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovė apie savo teisę į ieškinį sužinojo vėliausiai 1997 m. sausio mėn., kai pagal paskolos raštelio sąlygas atsakovas neva turėjęs grąžinti dalį paskolos, jos negrąžino. Ieškovė pripažino, kad atsakovui nesumokėjus dalies paskolos, jai atsirado teisė reikalauti visos paskolos sumos, t.y. ji nurodė, jog sutarimą nutraukė. Kadangi senaties terminas prasidėjo 1997 m. sausio mėn., teismas be pagrindo sprendė, kad ieškinio senatis pagrindiniam ieškinio reikalavimui nėra praleista.

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neteisingai vertino 1993-01-07 ir 1995-06-15 atsakovo surašytus ir pasirašytus prašymus, kaip įrodymus. Šie prašymai įrodo, kad paskolos raštelyje esantis parašas identiškas būtent 1993-01-07 rašytame prašyme parašui, o ne 1995-06-05 dieną rašytame prašyme parašui. Iš šių įrodymų galima spręsti, kad paskolos raštelyje parašas buvo padėtas žymiai anksčiau, negu nurodyta surašymo data. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neva gautos iš atsakovo paskolos nedeklaravo, nors pagal LR įstatymo “Dėl LR gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo “ 3 str. 1 d. 6 p., tai daryti privalėjo.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo priėmė kaip įrodymus V. V. pasirašytą pakvitavimą ir O. L. pasirašytą raštą apie ieškovei neva paskolintus pinigus, nors sprendime dėl šių įrodymų nepasisakė. Teismas nepagrįstai nevertino 1995 m. rugpjūčio 3 d. įsipareigojimo ryšio su 1995 m. rugpjūčio 2 d. dokumentu, kuriame nurodytas išeitinės kompensacijos ieškovei paskaičiavimas. Apelianto nuomone būtina nustatyti ryšį tarp ieškovės paskaičiuotos išeitinės kompensacijos bei apelianto neva surašyto įsipareigojimo, kadangi tokiu būdu galėjo būti atskleistos esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės. Be to teismas nevertino ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad neva pinigų skolinimosi metu, atsakovui nebuvo jokios būtinybės skolintis pinigus ir tokiam ilgam laikotarpiui, nes jo metinės pajamos sudarė 1 milijoną JAV dolerių. Taip pat teismas nevertino ieškovės nurodyto pinigų skolinimo tikslo, t.y. jog ji tikėjosi gauti dalį Š. M. krepšinio fondo ar statomo viešbučio pelno.Tokie ieškovės teiginiai visiškai nelogiški, nes pinigų perdavimo metu, apeliantas, kaip R.Š. M. krepšinio fondo savininkas, jau buvo priėmęs sprendimą dėl fondo likvidavimo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Teismas teisingai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas, o taip pat tinkamai įvertino visus įrodymus byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą.

Nustatyta, kad atsakovas R. Š. M. 1995 08 03 rašytiniu įsipareigojimu įsipareigojo iki 2005 metų grąžinti ieškovei N. L. 15 000 JAV dolerių, skolą grąžinant dalimis po 1 500 JAV dolerių, pradedant nuo 1996 metų (b.1.14). Vykdant ikiteisminį tyrimą, buvo paskirta rašysenos ekspertizė, nustatyta, jog skolinį įsipareigojimą pasirašė atsakovas (b.l.109-111). Sudarytas tarp šalių sandoris atitinka Civilinio kodekso 6.870 straipsnio reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis grąžino ieškovei paskolintus iš jos pinigus ir Civilinio kodekso 6.873 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovo 60 000 Lt ieškovei. Teismas teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus. Ieškovė savo motyvą, kad atsakovas negrąžinęs jai skolos, įrodinėjo pas ją esančiu sutarties originalu. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų grąžinęs paskolintus pinigus ieškovei.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso normas – netinkamai ir nepilnai išnagrinėjo pateiktus į bylą įrodymus. Teismas teisingai įvertino tiek ieškovės pateiktą paskolos raštelį, tiek kitus atsakovo pateiktus pasirašytus raštus (b.l. 160, 161) ir pagrįstai sprendė, kad atsakovui nenuginčijus paskolos sutarties teisėtumo ir nepateikus įrodymų apie tai, jog jis grąžino pagal paskolą gautus pinigus, pagrįstai priteisė paskolą. Nors liudytojai A. A. , A. Š. patvirtino atsakovo argumentą, kad jis 1995-1996 metai išvykdavęs žaisti į JAV palikdavo tuščius lapus su savo parašu (b.l. 150-152), tačiau tai, jog paskolos raštelis yra suklastotas atsakovas nepateikė įrodymų. Tuo labiau, kad liudytoja G. G. patvirtino teismui ieškovės paaiškinimus apie pinigų perdavimo atsakovui faktą (b.l. 145-147).

Pažymėtina, kad atsakovas ginčijo paskolos raštelį, prašydamas jį pripažinti negaliojančiu kitoje byloje, tačiau Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimu ieškinys atmestas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog teismas neišsiaiškino ryšio tarp paskolos raštelio ir 1995 m. rugpjūčio 7 d. rašto (b.l. 175) dėl išeitinių kompensacijų, tame tarpe ir ieškovei, paskaičiavimo. Nors apeliantas nenurodė konkrečios priežasties, kodėl teismas turėjo šį ryšį aiškintis, nenurodė, kad tiek išeitinė pašalpa, kurią įsipareigojo sumokėti atsakovas ieškovei už fondą kaip fizinis asmuo, tiek paskolos sutartyje nurodyti pinigai, yra vieni ir tie patys, tačiau bet kokiu atveju atsakovas neteikė teismui įrodymų, kad jis atsiskaitė su ieškove pagal minėtą įsipareigojimą ir sumokėjo išeitinę pašalpą. Kolegijos nuomone, kad apeliantui pateikus įrodymus apie prisiimtos pareigos įvykdymą pagal raštą (b.l. 175) – išmokėjimą ieškovei išeitinės kompensacijos, būtų reikšminga išaiškinti apeliaciniame skunde minimą ryšį tarp paskolos sutarties ir dokumento apie išeitinės pašalpos paskaičiavimą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė praleido ieškinio senatį pareikšti reikalavimui dėl paskolos priteisimo, o teismas šios senaties netaikė, nors atsakovas reikalavo, ir sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvu, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą ir neteisingai nurodo laiką, nuo kada pagal jo skaičiavimus prasidėjo ieškinio senatis. Pagal paskolos raštelį atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2005 metų, skolą mokėti dalimis, pradedant nuo 1996 m po 1 500 JAV dolerių. Nors ieškovė 2002-12-02 parašė atsakovui raštą reikalaudama sumokėti iki 2003 metų susidariusią skolą, tačiau ji sutarties nenutraukė ir neprašė grąžinti visą paskolos sumą sutinkamai su Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, visą paskolos sumą ji, pasinaudojusi nurodytos normos nuostata, paprašė priteisti pareikšdama teisme ieškinį, tokiu būdu ieškinys buvo pareikštas 2003-04-15, neprasidėjus ieškinio senačiai, nes visos paskolos grąžinimo terminas buvo nepasibaigęs. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatis būtų prasidėjusi tik 2006-01-01, t.y. pasibaigus visos paskolos grąžinimo terminui. Tokiu būdu teismas neturėjo taikyti teisminės praktikos, kuri suformuota apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartyje civilėje byloje 3K-3-856/2000, ir nenukrypo nuo teisminės praktikos ieškinio senaties termino skaičiavimo bei jo taikymo srityje.

Kadangi apeliantas neginčija priteistos paskolos ir netesybų dydžio, todėl kolegija dėl jų dydžių atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovei – 1000 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš R. Š. M. priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti N. L. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis