Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-02 · Administracinė byla Nr. I-709-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
I-709-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00864-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-709-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00864-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38; 74
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui E. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,atsakovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovei Jurgitai Gruodytei,

2015 m. kovo 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl 2014-08-04 sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 31-32; 44-45) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014-06-05 įsakymą Nr. V-383, 2014-06-06 sprendimą Nr. SR-1353(3.14) ir 2014-08-04 sprendimą Nr. SR-1782(3.14.) „Dėl pareiškėjo“.

2014-12-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 68) priimtas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2014-08-04 sprendimo Nr. SR-1782(3.14) panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamu sprendimu jam buvo atimta galimybė jo įsteigtai įmonei įsigyti lengvąjį automobilį, kuris yra būtinas įmonės veikloje. Pažymi, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti paramą savarankiško užimtumo rėmimo įgyvendinimui. Akcentuoja, jog įmonės kūrimui atsakovės sprendimais jam buvo skirtos subsidijos. Siekiant jas įsisavinti, buvo būtina įsigyti transporto priemonę. Teigia, jog atsakovei buvo žinoma transporto priemonės įsigijimo įmonės reikmėms problema ir padėtis dėl jo sveikatos būklės, kuri leidžia jam vairuoti tik lengvąjį automobilį. Mano, jog atsakovė nepagrįstai nepervedė likusios 9909,23 Lt subsidijos dalies.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog gautą 75 procentų subsidiją jis panaudojo. Pažymėjo, jog jis, kaip neįgalus asmuo, pasinaudojo teisės aktuose numatyta galimybe įsteigti verslą, planavo įsteigti triušių veisėjo darbo vietą, įsigijo būtinas darbo priemones, tačiau iki galo darbo vieta negali būti įsteigta, nes atsakovė atsisako pravesti likusią subsidijos dalį transporto priemonės įsigijimui.

Pareiškėjo atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas teismo posėdžio metu palaiko pareiškėjo išsakytus argumentus ir prašo jo patikslintą skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu (b.l. 71-76) nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais. Pabrėžia, jog ginčas kilęs dėl 2013-05-10 tarp pareiškėjo ir atsakovės sudarytos savarankiškos užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 įgyvendinimo. Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įsteigti darbo vietą sau iki 2014-02-28 bei vykdyti kitus įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo skirti 39 509,23 Lt subsidiją darbo vietai įsteigti, pervedant 29 600 Lt per 10 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo daliniam mokėjimui gauti pateikimo, o likusias pripažintas tinkamomis finansuoti lėšas – 9 909,23 Lt pervedant per 5 darbo dienas, pasirašius darbo vietų steigimo darbų atlikimo aktą ir pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis. Pabrėžia, jog pareiškėjas iki 2014-06-03 neįgyvendino visų numatytų veiklų, t.y. neįsigijo krovininio automobilio, neapdraudė už subsidijos lėšas įsigyto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat nepateikė raštiško pranešimo atsakovui apie materialinių ir teisinių sąlygų darbo vietai sukurti sudarymą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visų veiklų pagal sutartį ir paraišką įgyvendinimą. Mano, jog pareiškėjui neįsigijus visų paraiškoje ir patikslintose paraiškose nurodomų darbo priemonių, pareiškėjas neįsisteigė sau darbo vietos. Akcentuoja, jog pagal sutarties 1.1 punktą pareiškėjas, kaip subsidijos gavėjas, turėjo įsteigti darbo vietą iki 2014-02-28, vėliau terminą pratęsiant iki 2014-03-10, 2014-04-09, 2014-06-03. Pabrėžia, jog pareiškėjui buvo siūlyta įgyvendinti sutartį atsisakant darbo priemonės – krovininio automobilio, tačiau jis nesutiko. Mano, jog atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti darbo vietų steigimo darbų atlikimo akto bei išmokėti likusią subsidijos dalį pagal sutartį pareiškėjui.

Nurodo, jog sprendimu pakartotinai pareiškėjui nurodytas teisinis reikalavimo pagrindas grąžinti 29 600 Lt skirtos subsidijos ir netenkintas pareiškėjo reikalavimas išmokėti 10 000 Lt savarankiško užimtumo rėmimo įgyvendinimui skirtų lėšų. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas aiškiai apibrėžia, kas laikytina darbo priemonėmis, į kurių sąvoką nepatenka lengvieji automobiliai. Atsakovės nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl sunkios sveikatos būklės nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimo, pravedant likusią subsidijos dalį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjui ne kartą buvo siūlyta ginčą išspręsti taikiai, t.y. patikslinti paraišką, pakeičiant darbo priemonę – krovininį automobilį – kita darbo priemone, pateikti įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis likusi 25 procentų subsidijos dalis būtų išmokama. Tokiu būdu būtų įsteigta pareiškėjo darbo vieta, tačiau pareiškėjas paraiškos netikslina, kategoriškai atsisako pakeisti darbo priemonę kita, tvirtindamas, kad jam būtinos lėšos lengvojo automobilio įsigijimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014-08-04 sprendimo Nr. SR-1782 (3.14) (b.l. 83-84), kuriuo nuspręsta, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjui pervesti likusią subsidijos dalį už steigiamą darbo vietą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, 2009 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos užimtumo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-499 patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas (ginčui aktuali 2014-03-31 įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2014-04-02 iki 2014-09-16).

Darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) funkcijas, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimą ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas. Užimtumo rėmimo įstatymo (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-979 redakcija) 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sąvoka, t.y. šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Įstatymo 22 straipsnio 3 punktas nustato, jog parama darbo vietoms steigti yra viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Darbo vietoms įsteigti yra skiriama parama – savarankiško užimtumo rėmimas (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia asmenys, įsteigę Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę ar pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą (32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Subsidija darbo vietai steigti, įsteigus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę, mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis) nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti darbo ieškančiais asmenimis <..> (Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Subsidija nurodytiems asmenims darbo vietai įsteigti mokama Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, t.y. subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Reikalavimas darbdaviams apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), <..> darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų netaikomas (32 straipsnio 4 dalis).

Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo, remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ir bedarbių teritorinio judumo rėmimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Aprašas, kurio 3.3 punktas apibrėžia darbo vietos įsteigimo sąvoką – tai materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymas ir darbo biržoje įregistruoto asmens įdarbinimas į įsteigtą darbo vietą <..>. Darbo vieta laikoma įsteigta nuo darbo vietos steigimo akto pasirašymo dienos. Aprašo IX skirsnis yra skirtas savarankiško užimtumo rėmimo reglamentavimui. Subsidija darbo vietai steigti skiriama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumo lygis iki 25 procentų arba sunkus neįgalumo lygis, registruoti darbo biržoje darbo ieškančiais asmenimis ir neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, registruoti darbo biržoje bedarbiais (163.1 punktas). Sąlygos, kada skiriama subsidija numatytos Aprašo 164 punkte, t.y. 1) asmuo turi būti įsteigęs labai mažą įmonę, atitinkančią Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje nustatytas labai mažos įmonės sąlygas; 2) turi turėti nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, būtiną darbo vietoms įsteigti ir išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius; 3) turi pateikti dokumentų, pagrindžiančių lėšų darbo vietoms steigti (patalpų remonto darbų, darbo vietos įrengimo ar pritaikymo projektai ar jų sąmatos) kopijas. Paraiškos teikėjai darbo biržai privalo pateikti dokumentus, nurodytus 168 punkte, inter alia paraišką savarankiškam užimtumui remti. Darbo birža, gavusi paraišką, per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos patikrina, ar paraiškos teikėjas atitinka Aprašo 164 punkte nurodytas sąlygas, išnagrinėja pateiktus dokumentus ir priima vieną iš sprendimų: paraišką patenkinti, atmesti ar siūlyti paraiškos teikėjui paraišką patikslinti per nustatytą laiką (172 punktas). Darbo birža, priėmusi sprendimą paraišką patenkinti, per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos arba per su paraiškos teikėju raštu suderintą laikotarpį sudaro darbo vietų steigimo sutartį arba savarankiško užimtumo rėmimo sutartį (Aprašo 174 punktas). Aprašo 176 punktas reglamentuoja sąlygas dėl subsidijų išmokėjimo. Subsidija darbo vietoms steigti apibrėžiama kaip lėšos, skiriamos darbo vietoms steigti (pritaikyti), be kurių jos negalėtų būti įsteigto <..> (Aprašo 3.7 puktas). Numatyta, jog subsidija už steigiamas (pritaikytas) darbo vietas subsidijos gavėjui pervedama į nurodytą specialiąją (valstybės pagalbos) sąskaitą per 10 darbo dienų nuo avansinio mokėjimo prašymo gavimo dienos arba per su subsidijos gavėju raštu suderintą laikotarpį. Avansu <..> iki 75 procentų subsidijos išmokama asmenims, steigiantiems sau darbo vietas. Likusi subsidijos dalis subsidijos gavėjams išmokama per 5 darbo dienas arba per su subsidijos gavėju raštu suderintą laikotarpį, pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktą ir pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis. Teisėjų kolegija teleologiškai ir lingvistiškai aiškindama nurodytas Aprašo 176 punkto nuostatas suponuoja išvadą, jog likusi 25 procentų subsidijos dalis negali būti pravedama avansu, tačiau tik tada, kai yra patenkinamos nustatytos sąlygos: 1) pasirašomas darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktas; 2) pateikiami mokėjimo prašymas su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis.

Darbo birža, gavusi subsidijos gavėjo raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą, per 3 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui darbo vietos steigimo vietoje, patikrina darbo vietas ir už subsidiją subsidijos gavėjo įsigytų darbo priemonių panaudojimą šiose darbo vietose bei jų atitikimą nurodytoms paraiškoje (177 punktas). Subsidijos gavėjui sudarius su darbo biržos siųstais asmenimis darbo sutartis darbui įsteigtose darbo vietose, darbo birža su subsidijos gavėju pasirašo darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktą <..> (178 punktas). Subsidijos gavėjai darbo vietai įsteigti (pritaikyti) skirtas lėšas (valstybės paramos ir subsidijos gavėjo) panaudoja pagal paraiškoje nurodytas veiklas ir sąmatą (Aprašo 179 punktas). Taip pat numatyta galimybė subsidijos gavėjui tikslinti nurodytas veiklas ir (ar) išlaidų tarp skirtingų sąmatos eilučių perskirstymą, savo nuožiūra koreguoti paraiškoje nurodytą sąmatą, nedidinant subsidijos dydžio (Aprašo 181, 183 punktai).

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Aprašo 176 punkto taikymo. Pareiškėjo nuomone, atsakovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nepervesti likusios subsidijos dalies, kadangi transporto priemonė yra būtina darbo priemonė įsteigiant sau darbo vietą. Nustatyta, jog pareiškėjas 2014-07-08 kreipėsi į atsakovę su prašymu pervesti likusią subsidijos dalį bei nurodyti teisinį pagrindą grąžinti išmokėtą subsidijos dalį (b.l. 85). Skundžiamame sprendime pakartotinai pareiškėjui pateikta informacija apie pareigą grąžinti avansu sumokėtos subsidijos lėšas, nurodytas teisinis reglamentavimas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje administracinėje byloje skundas nagrinėjamas tik dėl atsakovės sprendimo nepravesti likusios subsidijos dalies, todėl skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo grąžintinos sumos vertintinos kaip informacinio pobūdžio, nes jos pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Rašytine bylos medžiaga bei proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos teritorinei darbo biržai teikė 2013-02-26 paraišką savarankiškam užimtumui remti, vėliau paraišką tikslino keletą kartų (2013-04-30, 2013-06-26). 2013-05-10 tarp pareiškėjo ir atsakovės pasirašyta savarankiško rėmimo sutartis Nr. SUR-3-13, kuri buvo pakeista atitinkamais susitarimais 2013-07-03 Nr. SUR-3-13/1, 2014-02-28 Nr. PDVS-1, 2014-04-02 Nr. PDVS-2, 2014-05-19 Nr. PDVS-3 (b.l. 96, 111, 113, 120-122, 129). Iš paraiškų Klaipėdos teritorinei darbo biržai turinio matyti, jog pareiškėjas siekė įsteigęs mažąją bendriją užsiimti laukinių kailinių žvėrelių auginimu ir įsteigti triušių veisėjo darbo vietą. Prašoma subsidijos suma nurodyta 39 509,23 Lt. Pagal paskutinę patikslintą paraišką (b.l. 133-136) subsidija bus panaudota sekančiai: patalpų remontui, narvų prieaugliui ir patelei su šėryklomis įsigijimui, žoliapjovės įsigijimui, kompiuterio įsigijimui bei krovininio automobilio įsigijimui. Aukščiau paminėta paraiška ir jos patikslinimai bei pareiškėjo savarankiško užimtumo rėmimo klausimai buvo svarstyti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbdavių paraiškų subsidijos gauti: darbo vietų steigimui, neįgaliųjų savarankiškam užimtumui remti, įdarbinimui subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimui bei darbo rotacijai atrankos komisijos 2013-03-03, 2014-05-15, 2014-06-05, 2013-07-03 posėdžiuose (b.l. 93-95, 99-100, 114-117, 131-132). 2013-07-03 Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius sprendimu nutarta patenkinti pareiškėjo patikslintą paraišką, sudaryti savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, paskiriant 39 509,23 Lt subsidiją (b.l. 129, 130). Iš esmės paraiškos buvo tikslinamos, o savarankiško užimtumo rėmimo sutartis buvo keičiama dėl darbo vietos įsteigimo termino pratęsimo. Sutarties 1.1 punktu numatyta pareiga pareiškėjui įsteigti darbo vietą iki 2014-02-28, šis terminas atidėtas keletą kartų darbo vietos įsteigimo datą nukeliant 2014-03-10, 2014-04-09. Pagal paskutinį susitarimą dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pakeitimo pareiškėjui nustatytas terminas iki 2014-06-03 įsteigti darbo vietą (b.l. 96). Pagrindinės priežastys nukelti darbo vietos įsteigimo terminą buvo šios: pareiškėjas neįsigijo patikslintoje paraiškoje numatytos darbo priemonės – krovinio automobilio ir nepateikė įsigijimą patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė už subsidijos lėšas įsigyto ilgalaikio materialaus turto apdraudimo maksimaliu atkuriamosios vertės draudimu ir draudimo dokumentų (b.l. 98, 99-100). Vertintina tai, jog pasibaigus numatytam darbo vietos įsteigimo terminui, triušių veisėjų darbo vietos įsteigimo aktas nebuvo pasirašytas dėl neįvykdytų veiklų pagal paraiškas – neįsigytas krovinis automobilis, ilgalaikis materialusis turtas neapdraustas maksimaliu atkuriamosios vertės draudimu.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog 2013-05-17 pareiškėjas gavo subsidijos lėšų avansą – 29 600 Lt. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu už šią subsidijos dalį jis įsigijo triušių narvus, susiremontavo patalpas, įsigijo kompiuterį, žoliapjovę. Likusi 9 909,23 Lt subsidijos suma pareiškėjui nepaskirta dėl aukščiau nurodytų neįvykdytų veiklų pagal paraiškas. Atsakovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu bei rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog pareiškėjui ne kartą buvo siūlyta atsisakyti darbo priemonės - krovinio automobilio ir pakeisti ją kita darbo priemone, įsigijus ją pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir subsidija būtų pervesta, tačiau pareiškėjas atsisakė (b.l. 93-95). Pažymėtina, jog 2015-02-04 vykusio teismo posėdžio metu buvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai, tačiau kaip matyti iš atsakovės atstovės pateikto Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo grupės dėl lėšų, išmokėtų įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, išieškojimo 2015-02-18 posėdžio protokolo, ginčo išspręsti taikiai nepavyko (b.l. 162-165). 2015-03-18 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė dar kartą pareiškėjui išaiškino, kaip būtų galima įkurti darbo vietą, t.y. pateikti patikslintą paraišką, darbo priemonę – krovininį automobilį pakeisti kita darbo priemone, pateikti darbo priemonės įsigijimo dokumentus ir likusi subsidijos dalis būtų pervesta, tačiau pareiškėjas atsisakė eliminuoti darbo priemonę – krovininį automobilį, teigdamas, jog gali vairuoti tik lengvąjį automobilį, o transporto priemonė yra būtina darbo priemonė.

Apibendrinus išdėstytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog likusi subsidijos dalis pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą paraišką yra numatyta krovininio automobilio įsigijimui. Pareiškėjas teigia pagal sveikatos būklę tokios transporto priemonės negalintis vairuoti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo tarp šalių dėl sutarties ir susitarimų dėl sutarties pakeitimo nėra, todėl teismas nepasisako dėl Sutartyje numatytos darbo priemonės – krovinio automobilio – įrašymo pagrįstumo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, patikslintos paraiškos teikimo metu (2013-06-26) atsakovei buvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones apribojimo dėl sveikatos būklės. Byloje pateikta Kretingos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Kretingos ligoninės 2012-05-21 Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 177 (b.l. 81-82), kurioje nurodyta, jog pagal sveikatos būklę pareiškėjas gali vairuoti su apribojimais tik B kategorijos transporto priemonę be teisės dirbti samdomo darbo. Vėliau išduotame Viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-08-16 medicininiame pažymėjime Nr. 330 (b.l. 43) taip pat nurodyta, jog pagal sveikatos būklę pareiškėjas gali vairuoti su apribojimais tik B kategorijos transporto priemones, be teisės dirbti su šios kategorijos transportu. Šiame kontekste teisėjų kolegija vertina Aprašo 3.2 punkte nurodytą darbo priemonių sąvoką, t.y. darbo procese naudojamos transporto priemonės (išskyrus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui) ir darbo įrenginiai (mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys, būtini darbo vietos funkcionavimui užtikrinti), priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui.

Spręstina, ar pareiškėjo pageidaujama įsigyti transporto priemonė – lengvasis automobilis, gali būti laikytina darbo priemone Aprašo 3.2 punkto prasme.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas B kategorijos automobilius (kuriuos leidžiama vairuoti pareiškėjui) apibrėžia, kaip automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; <...>. Teisėjų kolegijos vertinimu lingvistiniu aiškinimu minėtame įstatyme nuostata „ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo“ yra tapati Aprašo 3.2 punkte nustatytai nuostatai „mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui“ ir reiškia, jog darbo priemonei negali būti priskirtas B kategorijos automobilis.

Teisėjų kolegija, teismo posėdžiuose išklausiusi pareiškėjo pasisakymus dėl transporto priemonės įsigijimo, pažymi, jog pareiškėjas ydingai supranta Aprašo 176 punkto nuostatas dėl likusios subsidijos dalies pervedimo. Pareiškėjas paaiškino, jog transporto priemonės nėra įsigijęs, neturi tam lėšų, nes viską investavo triušių ūkiui, todėl tikisi gavęs subsidijos dalį įsigyti lengvąjį automobilį. Sutinkamai su Aprašo 176 punkto nuostatomis, kaip jau minėta aukščiau, likusi subsidijos dalis nepravedama avansu, o tik tada, kai pasirašomas darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktas ir pateikiamos mokėjimo prašymo su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijos. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas įsisavinti likusią subsidijos dalį, pirmiausia pats (savo lėšomis) privalo įsigyti darbo priemonę, pateikti Darbo biržai tai patvirtinančius dokumentus, pateikti raštišką pranešimą apie materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymą, tada atsakovė atliktų Aprašo 178 punkte numatytus veiksmus – patikrintų darbo vietas ir už subsidiją subsidijos gavėjo įsigytų darbo priemonių panaudojimą darbo vietoje ir jų atitikimą nurodytoms priemonėms paraiškoje bei su subsidijos gavėju pasirašytų darbo vietos steigimo aktą. Byloje neginčijamai nustatyta, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, nes pareiškėjui neįsteigus darbo vietos iki Sutartyje nustatyto termino – 2014-06-03, nepasirašytas darbo vietos steigimo aktas, nepateiktas mokėjimo prašymas su išlaidas pateisinančiais dokumentais, todėl atsakovė byloje skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pervesti likusią subsidijos dalį. Net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas pakeistų paraišką ir joje nurodytų kitą darbo priemonę – transporto priemonę, turinčią daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, ir pagal sveikatos būklę galėtų vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę, nereiškia, jog likusi subsidijos dalis jam būtų pravesta avansu, kadangi Aprašo 176 punktas imperatyviai reglamentuoja avansu pravedamos subsidijos dalies išraišką – tik 75 procentai, o likusi dalis išmokama tik po aukščiau nurodytų veiksmų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiu teisiniu reguliavimu Darbo biržai paliekama kontrolės funkcija, siekiant, jog paskirta subsidija darbo vietoms steigti būtų panaudota pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog pagal Aprašo 185.3 punktą neįsteigęs savarankiško užimtumo rėmimo sutartyje numatytos darbo vietos, subsidijos gavėjas privalo grąžinti darbo biržai visą išmokėtos subsidijos dalį. Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos pateiktų rašytinių įrodymų – Darbo vietų steigimo ir savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos komisijos posėdžio 2014-06-05 protokolo Nr. UR-12(8.65) (b.l. 93-95) ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2014-06-05 įsakymo Nr. V-383 „Dėl paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo“ (b.l. 92) nustatyta, jog atsakovės sprendimu pareiškėjui buvo nustatyta prievolė grąžinti išmokėtą subsidijos lėšų avansą – 29 600 Lt dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų pagal 2013-05-10 Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 1.1 punktą. Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. K. dėl 29 600 Lt skolos priteisimo (b.l. 149). Pažymėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-31 nutartimi pasisakė apie galimybę sudaryti taikos sutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis nustato, jog kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Šiuo Konstitucijos straipsniu išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją; jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Tačiau, pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 kovo 5 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos finansuojamos iš užimtumo fondo (Užimtumo rėmimo įstatymo 36 straipsnis), kurias sudaro ir valstybės biudžeto lėšos, nedarbo socialinio draudimo lėšos, todėl asmenys, besinaudojantys solidarumo principu grįstomis socialinės apsaugos formomis, inter alia savarankiško užimtumo rėmimu – subsidijų darbo vietoms steigti skyrimu, privalo nuolat patys aktyviai rūpintis savo gerove, būti sąžiningais, laikytis nustatytų savarankiško užimtumo rėmimo, subsidijų skyrimo ir naudojimo taisyklių.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas neįsteigė darbo vietos, nesudarė materialinių ir teisinių sąlygų darbo vietai sukurti. Jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pakeisti patikslintą paraišką savarankiškam rėmimui užimti, atsisakyti darbo priemonės – krovininio automobilio ir numatyti kitą darbo priemonę, ją įsigyti, pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas šių veiksmų neatliko, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pervesti likusią subsidijos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014-08-04 sprendimą Nr. 1782(3.14) pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovės kompetencijos ribose, minėto akto forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, akto turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė