Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-433-1008/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1-433-1008/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
A. R.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja D. M.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. D.,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus:

1) 2012 m. lapkričio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 MGL dydžio bauda;

2) 2014 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. neišeiti iš namų jeigu tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams su įpareigojimu, 6 MGL dydžio bauda;

3) 2015 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo, 6 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016 m. sausio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę;

4) 2016 m. gegužės 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta subendrinta – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2017 m. kovo 24 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs pas­kirtą bausmę,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. balandžio 26 d., 03 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo R. J. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. pagal 2018 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,02 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio naktį kartu su Ž. V. ir D. J. vartojo alkoholinius gėrimus ­– alų, jautėsi labai apsvaigęs. Naktį su minėtais draugais automobiliu O. V., kuris, kaip pats mano – priklauso D. J., iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, esantį už 12 kilometrų, nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgyjąs, vairavo automobilį, nes D. J. tuo metu girtas miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Dėl poelgio gailisi, tačiau paaiškinti, kodėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, negali, teigia pasielgęs lengvabūdiškai. Paaiškino, jog anksčiau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nurodė, jog priklausomybės alkoholiui neturi, pagalba nustoti vartoti alkoholį nereikalinga, nes alkoholį vartoje nedažnai, tik maždaug kartą į savaitę. Nurodo, jog anksčiau tai darydavęs dažniau, bet dabar stengiasi vartoti alkoholio mažiau ir būdamas neblaivus stengiasi nevairuoti.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o apsiribota tik šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2018 m. balandžio 26 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 26 d. apie 03 val. 35 min., Akmenės rajone, Kinkių kaime sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) kurį vairavo teisės vairuoti neįgyjąs A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,88 promilės girtumas <...> (b. l. 3–4);

2018 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir priedu foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota (duomenys neskelbtini), sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūra bei šio automobilio vaizdai (b. l. 26; 27–28);

2018 m. balandžio 26 d. alkoholio kiekio matuoklio rezultatų šaknele, kurioje užfiksuotas 2,88 promilės A. R. neblaivumas (b. l. 36);

2018 m. balandžio 26 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 116, liudijančiu, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vilkiku nuvežta į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobastionas“ aikštelę, esančią Mažeikių rajone, Krucių kaime (b. l. 30);

2018 m. balandžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. R. pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 702 – 0173463 (b. l. 31);

2018 m. gegužės 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. J. pateikė 2018 m. balandžio 3 d. transporto priemonės – automobilio ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, liudijančią, jog minėta transporto priemonė pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso R. J. (b. l. 33);

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, liudijančiais, jog analogiško automobilio kaip ir automobilis ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė 960,00 Eur (b. l. 35);

2018 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, jog A. R. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 26 d. 05 val. 00 min., gautame 2018 m. balandžio 27 d., nustatyta mažiausia koncentracija 3,02 promilės etilo alkoholio (b. l. 40);

liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog yra savininkas automobilio (duomenys neskelbtini) kurį 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo, tačiau neregistravo, nes automobilį pirko ardyti detalėms. 2018 m. balandžio 25 d. Akmenės rajone, Klaišių kaime, važiuojant su sūnumi D. J. minėtu automobiliu, kažkodėl užgeso automobilio variklis, todėl palikęs automobilį prie kaimo kultūros namų, į namus grįžo pėsčiomis. Automobilio ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) raktelis liko pas sūnų D. J.. Apie tai, jog automobilį vairavo neblaivus sūnaus draugas, sužinojo tik kitą dieną po įvykio (b. l. 46);

liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2018 m. balandžio 25 d. apie 21 val. 00 min. atėjo pas pažįstamą A. R. į namus, o netrukus dviese nuėjo pas kitą pažįstamą į svečius, kur trise vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Begeriant pasipasakojo turįs automobilio „O. V.“, palikto prie (duomenys neskelbtini), raktelius. Netrukus sugalvojo nuvažiuoti į greta esantį Papilės miestelį pas merginas. Pasisakius sugėrovams, jog vairuoti negali, nes teisė vairuoti atimta, A. R. pasisiūlė pavairuoti automobilį. Trise nuėjus prie minėtų kultūros namų, automobilio raktelį padavė A. R.. Paaiškino žinojęs, jog A. R. teisės vairuoti neturi, matė, kad šis yra neblaivus, bet kadangi ir pats buvo girtas, automobilio raktelius A. R. vis tiek davė ir leido vairuoti. A. R. vairuojamu automobiliu „O. V.“ išvažiavo į Papilės miestelį, kur nusipirkę ir išgėrę alaus, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaimą A. R. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis „O. V.“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra tėvo R. J., kurį už 160,00 Eur pirko detalėms ardyti (b. l. 43–44).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,02 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, vairavo R. J. priklausantį automobilį ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos aplinkybės yra aiškios, A. R. kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio ir taip padarius šią nusikalstamą veiką, teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta laboratoriniais kraujo tyrimais, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Teismui nekyla jokių abejonių dėl A. R. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų baudžiamojo kodekso nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu tai nevertinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis A. R. suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokios būklės pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą – draudimą, kaip ir vairavimas neturint tam specialios teisės, kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. R. teisiamas penktą kartą, teistumas neišnykęs (b. l. 48–53; 54–62), baustas administracine tvarka, be kita ko 2014 m. du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kai jam nustatytas 2,09 promilių ir 2,88 promilių neblaivumas, tačiau paskirtos baudos (kurios, be kita ko, nėra sumokėtos) įtakos kaltinamojo A. R. elgesiui nepadarė ir jis pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (b. l. 63–65). Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, tačiau nedirba. Be to, nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis A. R. vairavo transporto priemonę, kurioje buvo kitų asmenų, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kurios niekada netgi nebuvo įgijęs, t. y. neturėdamas reikalingų žinių bei įgūdžių, nors realios žalos kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar kitiems asmenims nepadarė, tačiau šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek kartu automobilyje važiavusiems asmenims, tiek eismo dalyvių saugumui, tiek kitų asmenų turtui. Akivaizdu, jog kaltinamasis A. R. turi priklausomybę alkoholiui, posėdžio metu nurodė, jog ir po nusikalstamos veikos padarymo alkoholį vartoja, tačiau nurodo, jog vartoja rečiau – kartą į savaitę ir stengiasi būdamas neblaivus nevairuoti transporto priemonių, kas liudija, jog kaltinamasis, nors prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, išvadų nepadarė, savo elgesio nevertina kritiškai.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, surinktą byloje medžiagą bei kaltinamojo A. R. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, sprendžia, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl A. R. skirtina griežčiausia iš BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę A. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 26 d. 03 val. 50 min. iki 2018 m. balandžio 26 d. 16 val. 03 min. (BPK 66 straipsnis) (b. l. 75; 84).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme asmeniui, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, jog A. R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes bei pavojingumą, taip pat pakartotinį transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, kai už analogiškus pažeidimus jau buvo baustas administracine tvarka, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įstatymo numatytam maksimaliam trijų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, tik maksimalus terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai, neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju turi savarankišką teisinę reikšmę. Nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti bei ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę. Tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos sąlygos (BK 72 straipsnio 4 dalis). Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso R. J.. Nustatyta, jog automobilio R. J. neregistravo, kadangi jį pirko detalėms, automobilio raktelis buvo pas sūnų D. J., apie tai, jog neblaivus A. R. vairavo jam priklausantį automobilį, sužinojo tik kitą dieną po įvykio, todėl R. J. negalėjo numatyti, kad kas nors be jo žinios vairuos jam priklausantį automobilį, juolab apsvaigęs nuo alkoholio. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, iš kaltininko A. R. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 960,00 Eur.

Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 77,35 Eur išlaidų, susijusių su automobilio (duomenys neskelbtini) nuvežimu į saugojimo aikštelę bei 168,00 Eur už automobilio saugojimo aikštelėje parą nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo (už 210 parų saugojimo, paros įkainis 0,80 Eur) (b. l. 13; 20). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. R..

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir saugomas aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, ir automobilio (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 702 – 0173463, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkui R. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę A. R. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m., balandžio 26 d. 03 val. 50 min. iki 2018 m. balandžio 26 d. 16 val. 03 min. – vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginti 1 dienai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct).

Išieškoti iš nuteistojo A. R. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas – 77,35 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini) transportavimą ir 168,00 Eur už automobilio saugojimą (210 parų), skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos 2018 m. lapkričio 21 d.

Išaiškinti nuteistajam A. R., kad proceso išlaidos mokamos nuosprendžiui įsiteisėjus į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį ,,O. V.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą ir saugomą aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, ir automobilio (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui R. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė