- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- A18.-1990-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01396-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- I. Š., Vilniaus apskrities priešgaisrinės
- Kategorijos
- 19.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotiems atstovams G. J., A. R., M. S., V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos poskyrio viršininkas M. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., 2018 m. gegužės 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 00109-ANR_P-317-2018 (toliau – Protokolas) dėl to, kad I. Š. 2018 m. gegužės 17 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų, nurodytų 2018 m. kovo 16 d. „Nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-19-147 (8.3-19), o būtent, kad: palėpės patalpose esanti mūrinio dūmtraukio dalis techniškai netvarkinga (nesandari, aptekėjusi degimo metu išsiskiriančiomis dervomis), ir tuo pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) 158 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu I. Š. paskirta 30 eurų bauda, kurią pasiūlyta sumokėti iki 2018 m. birželio 12 d. Iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas siunčiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Byla teisme gauta 2018 m. birželio 15 d.
Šalies argumentai
2018 m. birželio 8 d. I. Š. pateikė prašymą Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, kuriuo prašė panaikinti jai surašytą Protokolą bei nurodė, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir padarė viską ką galėjo, kad pašalintų visus pažeidimus – sutvarkė palėpę, kurioje neliko degių medžiagų, nuo 2018 m. kovo 29 d. raštiškai derino palėpėje esančio dūmtraukio remonto datą su kaimyne ir bendrasavininke S. J., bet iš jos gavo neigiamą atsakymą. Su Protokolu nesutinka, nes fiziškai neturi jokių galimybių prieiti prie dūmtraukio, kad galėtų jį suremontuoti. Dūmtraukis yra bendro naudojimo ir palėpė nėra padalinta (yra du bendrasavininkai). Ji bandė ardyti palėpėje nelegalią pertvarą, kuri trukdo jai prieiti prie dūmtraukio ir perspėjo Priešgaisrinės valdybos inspektorių M. S. el. laišku prieš patikrą 2018 m. gegužės mėnesį, kad kaimynė bandė tinkuoti ir tvarkyti dūmtraukį, todėl vienos dūmtraukio sienos nesutvarkė, netinkavo, nes negali tinkamai prie jos prieiti. Palėpėje esanti medinė pertvara yra per daug arti dūmtraukio, o tai pažeidžia reikalavimus. Nuo 2017 m. sausio 23 d. nurodymo iš Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gavimo ji keletą kartų ketino pagerinti palėpėje esančio dūmtraukio būklę, tačiau kiekvieną kartą susiduria su bendrasavininkės S. J. pasipriešinimu, kurį lydi stumdymasis, keiksmažodžiai, policijos pareigūnų iškvietimas. Namo bendrasavininkė 2017 m. sausio mėnesį savavališkai įdėjo metalinę pertvarą į dūmtraukį ir tai sukėlė dūmų patekimą į jos butą Nr. 2. Ji žodžiu ir raštu prašė bendrasavininkę išimti pertvarą, taip pat kreipėsi į apylinkės įgaliotinį M. Ž. ir tik po ilgų bandymų pavyko pasiekti, kad bendrasavininkė išėmė metalinę pertvarą iš dūmtraukio. 2017 m. kovo 17 d. ji gavo atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus, kad jie gavo raštą iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos „Dėl savavališkų kaimynės S. J. veiksmų (duomenys neskelbtini)“. Raštas buvo gautas, nes ji kreipėsi į inspektorių dėl kaimynės trukdymo tvarkyti dūmtraukį. Pradėjus remonto darbus kaimynė kvietė policiją. 2017 m. žiemą jos dėdė ir draugas sutvarkė viršutinę avarinę dūmtraukio dalį virš stogo, aptinkavo ir išbalino. Šiuos darbus kaimynė S. J. taip pat trukdė, kvietė policiją. Kai 2018 m. sausio 12 d. gavo leidimą kūrenti koklinį pečiuką, jokių nusiskundimų iš kaimynės, kad pas ją patenka dūmai negavo. Ji nesutinka su Protokolu ir baudos paskyrimu, kadangi pati nedalyvavo paskutinėje dūmtraukio apžiūroje. Be to jai nebuvo nurodyta būtinai įstatyti įdėklą dėl saugumo užtikrinimo, todėl galvojo, kad tinkavimo ir balinimo pakaks dūmtraukio remontui ir eksploatavimo leidimui gauti, nes jau buvo gavusi du leidimus 2017 ir 2018 metais, kad gali eksploatuoti tinkuotą ir balintą dūmtraukį. Kaimynė nesinaudoja tuo dūmtraukiu, todėl nesuinteresuota jo remontu. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl ūkinių pastatų naudojimo tvarkos nustatymo ir palėpės pasidalinimo, nes kaimynė pastoviai trukdė dūmtraukio remonto darbus ir kėlė problemas. Tikisi, kad palėpės padalinimo klausimas bus greitu laiku išspręstas ir ji galės laisvai prieiti prie dūmtraukio ir jį prižiūrėti. Ketina iki galo jį suremontuoti, pagerinti būklę ir gauti leidimą eksploatuoti.
Teismo posėdyje I. Š. parodė, kad nesutinka su Institucijos surašytu Protokolu ir paaiškino, kad ji sakė inspektoriams, jog yra dūmtraukio bendrasavininkė su kaimyne S. J. Name yra du dūmtraukiai, tačiau prie šito dūmtraukio ji neturi galimybės prieiti, nes pastatyta pertvara. Ji matė, kad kaimynė dūmtraukį remontavo, todėl tikėjo, kad jis bus sutvarkytas iki inspektorių apsilankymo. Be to, ji du kartus yra gavusi šio dūmtraukio eksploatavimo leidimus. Nemano, jog padarė administracinį nusižengimą, nes fiziškai neprieina prie dūmtraukio. Kiek galėjo, tiek iš savo pusės padarė - sutvarkė ir išvalė palėpę (buvo vienas iš reikalavimų), todėl nesutinka su paskirta bauda. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl turto padalijimo tarp bendrasavininkų, teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 7 d., tačiau nėra įsiteisėjęs. Reikia sulaukti galutinio teismo sprendimo ir ji galės laisvai patekti prie dūmtraukio. Pagal įstatymus jai priklauso 2/3 dalys palėpės. Tai minėjo inspektoriams ir sakė, kad ne kartą remontavo dūmtraukį, tačiau pilnai prie jo neprieina, todėl negali iki galo sutvarkyti. Pertvara pastatyta kaimynės savavališkai. Kaimynė yra konfliktiška ir piktybiškai neleidžia prieiti prie dūmtraukio, nors pati prie dūmtraukio turi priėjimą. Ji rašė kaimynei laiškus, tarėsi dėl dūmtraukio remonto datos, tačiau kaimynė pasakė, kad neprivalo su ja tartis, raštiškai atsakė, kad neprileis prie dūmtraukio. Tuomet ji savo iniciatyva suremontavo dūmtraukį virš stogo, nes byrėjo. Byloje yra pridėtos naujo dūmtraukio ir stogelio nuotraukos (b. l. 16-17). Nesupranta, kodėl turi mokėti baudas, jeigu negali suremontuoti dūmtraukio dėl kaimynės savavališkumo. Reikia įpareigoti kaimynę leisti jai tvarkyti dūmtraukį, nes kaimynė šiuo dūmtraukiu nesinaudoja. Palėpę paskutinį kartą inspektoriai tikrino gegužės mėnesį. Laikotarpis buvo duotas iki gegužės 1 d. Ji pati tikrinime nedalyvavo. Iš savo pusės viską sutvarkė. 2018 m. sausio 18 d. turėjo leidimą, dūmtraukis buvo suremontuotas, inspektoriai patikrino. Viena dūmtraukio dalis buvo netinkuota, nes ten nėra priėjimo, apie tai ji pranešė inspektoriams. Jie susisiekė su kaimyne ir kaimynė nutinkavo visas dūmtraukio sienas. Ji pati patikrino ir matė, kad nutinkuotos visos keturios dūmtraukio sienelės, todėl buvo rami, kad atėjus inspektoriams, palėpė ir dūmtraukis bus sutvarkyti. Tačiau atėję inspektoriai pamatė, kad smalkės smelkiasi per tinką, o tai reiškia, kad dūmtraukis sutvarkytas ne iki galo. Jai būtina eksploatuoti šį dūmtraukį ir nori jį tinkamai suremontuoti, bet kaimynė neleidžia. Nesutinka su Protokolu, nes fiziškai neturi galimybių įvykdyti jai pateiktų reikalavimų. Ji nėra vienintelė šio dūmtraukio savininkė ir be kaimynės leidimo negali jo sutvarkyti.
Institucijos atstovas M. S. teisme parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. lankėsi pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės S. J. pranešimą, kad galimai yra techniškai netvarkingas dūmtraukis, dėl to kyla pavojus jos sveikatai ir gyvybei. Kartu su V. Š. ir R. V. 2018 m. kovo 15 d. buvo nuvykęs minėtu adresu, patikrinimo metu dalyvavo tiek S. J., tiek I. Š.. Apžiūrėjus minėtą dūmtraukį, užlipo į palėpę ir nustatė, jog palėpės patalpose esanti mūrinio dūmtraukio dalis buvo techniškai netvarkinga, neišbalinta, nesandari, aptekėjusi degimo metu išsiskiriančiomis dervomis. Be šių pažeidimų nustatyta, kad palėpės patalpose buvo laikomos įvairios degios medžiagos, medinė lentyna, lova, mediniai žaislai ir kiti degūs namų apyvokos daiktai. Palėpės patalpose elektros instaliacija buvo neišmontuota, kuri S. J. teigimu, yra nenaudojama. Pagal saugos taisykles taip neturi būti, elektros instaliacija turėtų būti išmontuota. Dalis elektros laidų buvo netvarkingai sujungti, susukti rankiniu būdu be specialių jungčių, specialaus litavimo ir virinimo. Skundo nagrinėjimo metu kovo 15 d., teko bendrauti su abiem bendrasavininkėm. Jos sakė, kad palėpė nėra padalinta - tai bendra nuosavybė. Pertvarą matė, jos atsiradimo legalumo/ nelegalumo nenagrinėjo, kadangi tai nėra jų kompetencija. Nagrinėjo bendrosios gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, dėl ko ir buvo įrašyti 4 punktai. Šie nurodymai buvo įteikti kiekvienai iš bendrasavininkių asmeniškai. Jos abi pasirašė, sutiko su pažeidimais. Kadangi nurodyme yra nurodyta galimybė, jeigu nesutinkama su nustatytais pažeidimais, per 10 darbo dienų galima nurodymą apskųsti. Šia teise nebuvo pasinaudota, o tai reiškia, kad jos pripažino nustatytus pažeidimus. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nevykdymą. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bendrasavininkėms paskirtos baudos bei tame pačiame nurodyme buvo nurodytas pažeidimų pašalinimo terminas (gegužės 1 d.). Pareigūnų prievolė yra užtikinti kontrolę, kaip yra vykdomi nurodymai dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, todėl gegužės 17 d. buvo nuvykta pakartotinai įsitikinti ar vykdomi teisėti pareigūnų reikalavimai. Prieš vykstant buvo derinamas atvykimo laikas, buvo kalbėta telefonu su abiem bendrasavininkėm. S. J. buvo vietoje ir sutiko, kad atvyktų pareigūnai. Su I. Š. buvo kalbėta telefonu, ji negalėjo dėl užimtumo darbe, o jai patogus laikas netiko pareigūnams, nes buvo jų nedarbo laikas. Jam asmeniškai I. Š. pasakė, kad atvykę pareigūnai gali jos palėpės pusę apžiūrėti be jos, pasakė, kur laikomos kopėčios. Pareigūnai atvažiavo gegužės 17 d., apie 16.00 val. ir patikrino palėpę. Iš nurodyme įvardintų 4 pažeidimų nepašalintas vienintelis – palėpės patalpose esančio dūmtraukio dalis buvo techniškai netvarkinga. Kad dūmtraukis buvo tvarkomas matėsi, tą faktą patvirtino bendrasavininkė S. J., kuri parodė kokiomis medžiagomis naudojosi. Dūmtraukį buvo bandoma užtaisyti iš išorės, naudojamos tam pritaikytos medžiagos, tačiau po remonto praėjus nepilnam mėnesiui, vis tiek buvo akivaizdus dervų skverbimasis pro dūmtraukio sienas, kas parodo, kad nenaudojant koklinės krosnies, dūmtraukyje yra tiek susikaupusių dervų, kad jos skverbiasi ir toliau. Paremontavimas iš išorės negarantavo, jog dūmtraukis iki galo sutvarkytas, todėl šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Dėl šių aplinkybių buvo iškviestos bendrasavininkės, bet skirtingu metu. Gegužės 21 d. S. J. atvyko į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, kur jai buvo vėl paaiškintos tos aplinkybės, dėl ko traukiama administracinėn atsakomybėn, kad nevykdomi nurodymai dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, dėl dūmtraukio, nes jis išlieka techniškai netvarkingas. S. J. taikyta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė atsakomybė, bauda apmokėta. Gegužės 28 d. I. Š. atvyko į valdybą, kur jai taip pat buvo išaiškinta dėl ko surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, t. y., kad nevykdomas punktas dėl dūmtraukio sutvarkymo. Buvo parodytos fotonuotraukos, kur akivaizdžiai matėsi, kad dūmtraukis yra nesandarus ir techniškai netvarkingas. Surašytas protokolas su nurodymu buvo pasirašytas ir įteiktas vietoje. Pareigūnai surašė bendrasavininkėms protokolus, padarė tai, ką privalėjo pagal reglamentuojančius teises aktus. Administracinio nusižengimo protokolas I. Š. surašytas teisingai, dūmtraukis yra bendra inžinerinė sistemos dalis viso gyvenamo namo ir vykstantys teismai dėl nekilnojamo turto atidalinimo jų veiksmams įtakos neturėjo. Teismas dėl dūmtraukio priklausomybės ar padalinimo nevyko, teismas buvo dėl palėpės ir pastatų padalinimo. Pareigūnai stengėsi I. Š. padėti, teikė siūlymus kreiptis raštu ir supranta, kad tai gyvenimiška situacija, tačiau jų, kaip priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, uždavinys yra užtikrinti, kad būtų saugūs visi gyventojai, nepriklausomai nuo aplinkybių ar vidinių nesutarimų. Matė, kad tai yra konfliktinė situacija, siūlė teisiniu būdu spręsti, jeigu nepavyksta išspręsti problemos draugiškai. Užtikrinti name gyvenančių žmonių saugumą turi visi bendrasavininkai. Šiuo metu S. J. nenaudoja dūmtraukio, turi teisę naudotis, bet įsirengė atskirą šildymo įrenginį ir sistemą savo namo daliai su atskiru dūmtraukiu. Nurodyme nurodytu dūmtraukiu naudojasi tik I. Š. Nurodymas yra galiojantis, tačiau esant teismo įpareigojimui, galima surašyti kitą nurodymą su kitu terminu dėl dūmtraukio dalies, kuri yra techniškai netvarkinga. Tam turi būti teisinis pagrindas. Kovo 16 d. protokolas galioja tol, kol nebus pašalintas pažeidimas dėl dūmtraukio. I. Š. galės eksploatuoti krosnį tik tada, kai bus sutvarkytas dūmtraukis.
Institucijos atstovas G. J. teisme parodė, kai buvo suprojektuotas namas, dūmtraukis ir šildymo krosnis buvo rūsyje ir buvo centrinis šildymas visame pastate. Krosnis ir dūmtraukis buvo bendra visų savininkų nuosavybė. Laikui bėgant krosnį rūsyje buvo uždrausta eksploatuoti dėl nusidėvėjimo ir dėl pastebėtų neatitikčių priešgaisrinėms saugos taisyklėms. Krosnis buvo demontuota, tačiau dūmtraukis išliko. I. Š. ir kaimynė S. J. turi teisę naudotis šituo dūmtraukiu. S. J. įsirengė kitą dūmtraukį, kas leidžiama pagal teisės aktus, o I. Š. liko naudotis šiuo dūmtraukiu. Supranta, kad yra konfliktinė situacija, tačiau pareigūnai negali atsižvelgti į emocinę pusę ir turi vadovautis teisės aktais bei tais reglamentais, pagal kuriuos yra įpareigoti dirbti. Kadangi dūmtraukis yra bendro naudojimo, nurodymas įteiktas abiem bendrasavininkėm su terminu jį sutvarkyti. Nors jos konfliktuoja, tačiau vis tiek turi susitarti ir suremontuoti dūmtraukį, nes eksploatuoti jį nesaugu. Supranta, kad dūmtraukis nesutvarkytas, kad atsirado pertvara ir I. Š. negali prieiti, bet kitaip elgtis pareigūnai negalėjo, vykdė nustatytas tvarkas. I. Š. nesakė, kad dėl dūmtraukio tuo metu buvo teisiamasi, sakė, kad teisiasi dėl palėpės procentinio atidalinimo. Teismo procesas dar nebuvo pasibaigęs ir pareigūnai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Uždraudimo protokolas lieka galioti, nes dūmtraukis netvarkingas, nesandarus, tarp plytų iš vidinės pusės yra plyšių, per kuriuos skverbiasi derva ir dūmai. S. J. nuostata buvo, kad pareigūnai įpareigotų I. Š. nugriauti dūmtraukį, kad jo neliktų, nes jis užima tam tikrą S. J. gyvenamųjų patalpų plotą. Pareigūnai paaiškino, kad tokios teisės – įpareigoti nugriauti dūmtraukį neturi, nors jis netvarkingas bei pasiūlė tartis su I. Š., ar kitą dūmtraukį įsirengti, ar šį suremontuoti. I. Š. savo veiksmais parodė, kad tvarko dūmtraukį. Jai buvo išaiškinta, jeigu nori dūmtraukį tvarkyti, o bendrasavininkė neleidžia, tai galima teisminiu keliu paduoti civilinį ieškinį. Be to, imantis tvarkymo veiksmų ir esant akivaizdiems kaimynės trukdymams, galima iškviesti policijos pareigūnus. Neturi faktinių duomenų, kad I. Š. taip padarė. Ne Institucijios kompetencija užtikrinti I. Š. galimybę prieiti prie dūmtraukio. Tiesiog buvo konstatuotas faktas, kad nurodymai dėl dūmtraukio sutvarkymo nebuvo įvykdyti. Savo poziciją palaiko, nes tą dūmtraukį vis tiek reikės sutvarkyti, kadangi jis nesaugus eksploatuoti, kelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Negalėjo neatlikti veiksmų, kuriuos valstybė jiems yra delegavusi. Situacija išsispręs, kai bus susitarta su kaimyne ir bendrais veiksmais sutvarkytas dūmtraukis.
Iš 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-19-147 (8.3.-19) matyti, kad dalyvaujant S. J. ir I. Š. buvo nustatyti 4 punktai, pagal kuriuos palėpės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų bei nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 1 d. šiems neatitikimas pašalinti. Vienas iš neatitikimų priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo tai, kad palėpės patalpose esanti mūrinio dūmtraukio dalis techniškai netvarkinga (nesandari, aptekėjusi degimo metu išsiskiriančiomis dervomis) ir neišbalinta (b. l. 3).
Pateiktos byloje fotonuotraukos patvirtina, kad I. Š. ėmėsi priemonių ir atliko palėpės patalpų sutvarkymo ir dūmtraukio remonto darbus (b. l. 9-18). 2018 m. sausio 12 d. I. Š. buvo gavusi Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriaus leidimą eksploatuoti koklinę kietojo kuro krosnį (b. l. 31).
2018 m. kovo 29 d. I. Š. prašymas patvirtina, kad ji raštu kreipėsi į S. J. dėl dūmtraukio remonto darbų suderinimo, kad galėtų laiku įvykdyti priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymus (b. l. 19), tačiau iš S. J. atsakymo į I. Š. pateiktą šį ir kitą pasiūlymus (2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 7 d.) matyti, kad S. J. atsisako bendradarbiauti su I. Š. ir nurodo, kad pagal priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą jos neprivalo bendradarbiauti ir nurodymas kartu jokiems veiksmams jų neįpareigoja. Ji neprivalo pranešti I. Š. apie tai, ar ruošiasi vykdyti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymus, ar ne. Taip pat jos nedomina ar šiuos nurodymus vykdys I. Š. (b. l. 20).
2017 m. kovo 14 d. I. Š. prašymas ir 2017 m. kovo 31 d. skundas, bei 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 3-7-271 (2.6.-5) patvirtina, kad dėl dūmtraukio remonto I. Š. ne kartą kreipėsi į S. J., Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, kuri jos raštą persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, o šis prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 21-22, 26-27). Tai parodo, kad probleminė situacija dėl dūmtraukio ir pertvaros palėpėje tarp bendrasavininkių tęsiasi jau nuo 2017 metų sausio mėnesio.
Iš 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus rašto Nr. A51-15709/17(3.3.10.2-EM4) matyti, kad skyriaus specialistas 2017 m. vasario 21 d. patikrino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo palėpėje ties kaminu įrengta medinė – kartoninė pertvara, kai kurios kamino plytos suskilusios, ištrupėjusios, kaminas išteptas neaiškios kilmės tepalu. Galimybę aptarnauti kaminą turi tik namo bendrasavininkė S. J., pareiškėja (I. Š.) tokios galimybės neturi. Pareiškėja ir S. J. nurodė, kad vyksta teisminis procesas dėl turto dalybų. Skyrius prašo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos uždrausti namo savininkams naudotis kaminu iki jis bus suremontuotas ir nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti. <...> Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, įpareigoja I. Š. ir S. J. nedelsiant užtikrinti namo dūmtraukio konstrukcijų defektų šalinimą ir saugų naudojimą (b. l. 28-29).
I. Š. susirašinėjimas elektroniniais laiškais su pareigūnu M. S. įrodo, kad I. Š. bendradarbiavo su Vilniaus priešgaisrine gelbėjimo valdyba, derino dūmtraukio remonto darbus su bendrasavininke S. J. ir remontavo dūmtraukį tiek, kiek galėjo jį suremontuoti be bendrasavininkės S. J. leidimo (b. l. 32-39).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-815-466/2018, kuris nėra įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad tarp S. J. (ieškovė) ir I. Š. bei kitų bendraturčių (atsakovės) vyksta teisminis procesas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bendraturčių dalių bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimo. Teismo sprendimu nustatyta S. J., M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančios pastogės naudojimosi patalpomis tvarka pagal matininkės E. E.-S. parengtą Nekilnojamojo daikto (neįrengtos pastogės) naudojimosi tvarką. Teismas dėl naudojimo tvarkos pastogės patalpomis nustatymo motyvuose nurodė, kad „<...> pripažintina, kad atsakovių iniciatyva parengta matininkės E. E. – S. naudojimosi pastoge tvarka atitinka šalių turimas nuosavybės dalis. Jei vadovautis ieškovės iniciatyva parengtu matininkės O. A. planu, reikėtų nukrypti nuo šalių turimų nuosavybės dalių. Be to pastogės dalyje virš ieškovės patalpų yra dūmtraukis, kuris yra susietas su atsakovių gyvenamųjų patalpų (2-1) pirmame aukšte esančia krosnimi. Teigtina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovėms nėra būtinas dūmtraukis, kuris sujungtas su atsakovių gyvenamosiose patalpos esančia krosnimi ir, kad atsakovės neturi jo prižiūrėti. Tai, kad dūmtraukis turi būti prižiūrimas patvirtina atsakovių pateiktas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-01-25 raštas“. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas nepripažino, kad ieškovės pateikti liudytojų parodymai, taip pat teisme apklausto liudytojo G. U. parodymai leistų daryti išvadą, jog atsakovė M. Š. buvo davusi įrengti pertvarą palėpėje ir, kad pertvaros įrengimas apsprendė faktinę šalių naudojimosi pastoge tvarką (b. l. 40-44).
Motyvuojamoji dalis
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Institucija – Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018 m. kovo 16 d. surašė bendrasavininkei I. Š. nurodymą, nustačiusi neatitiktį bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimas: 1. Palėpės patalpose esanti mūrinio dūmtraukio dalis techniškai netvarkinga; 2. Palėpės patalpose laikomos degios medžiagos; 3. Palėpės patalpose elektros laidai nesujungti presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis; 4. Palėpės patalpose neišmontuota nenaudojama atviroji elektros instaliacija, bei nustatė terminą iki 2018 m. gegužės 1 d. pašalinti šiuos neatitikimus. 2018 m. gegužės 17 d. Institucijos atstovams atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad vienas reikalavimų yra neįvykdytas – palėpės patalpose esanti mūrinio dūmtraukio dalis yra techniškai netvarkinga. Dėl šio reikalavimo nevykdymo 2018 m. gegužės 28 d. I. Š. buvo surašytas Protokolas ir administraciniu nurodymu paskirta bauda už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. I. Š. savo kaltės nepripažino teigdama, kad ji bendradarbiavo su Institucija, dėjo visas pastangas norėdama pašalinti nustatytus trūkumus bei suremontuoti dūmtraukį, bandė remonto datą suderinti su bendrasavininke S. J., tačiau pilnai sutvarkyti dūmtraukio jai nepavyko, nes negalėjo suremontuoti dūmtraukio dalies, esančios bendrasavininkės S. J. patalpose. Dėl to šioje dalyje pareigūnų reikalavimas liko neįvykdytas. I. Š. nurodė objektyvias priežastis ir pateikė įrodymus, kad negalėjo fiziškai patekti prie dūmtraukio dalies dėl palėpėje įrengtos S. J. pertvaros. I. Š. yra suinteresuota ir nori sutvarkyti dūmtraukį, kuris jai reikalingas eksploatuojant krosnį, tačiau bendrasavininkė S. J. leidimo jai tvarkyti dūmtraukį nedavė, pati šiuo dūmtraukiu nesinaudoja, nes turi atskirą dūmtraukį. Nors kaimynė S. J. remontavo dūmtraukį iš savo pusės, tačiau remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko inspektorių reikalavimas sutvarkyti dūmtraukį nebuvo pilnai įvykdytas.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). I. Š. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tyčia (ANK 8 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė I. Š. tyčios nevykdyti ar ignoruoti priešgaisrinės apsaugos inspektorių reikalavimus. Priešingai – ji pagal savo galimybes, esant konfliktiniams santykiams su bendrasavininke S. J., stengėsi sutvarkyti palėpės patalpas ir jose esantį dūmtraukį, kuriuo naudojasi, ir kiek galėjo, jį sutvarkė. Tai patvirtino ir Institucijos atstovai G. J. ir M. S., kad I. Š. savo veiksmais parodė, jog tvarko dūmtraukį. Liko nesutvarkyta dūmtraukio dalis, prie kurios I. Š. neturi fizinių galimybių prieiti dėl S. J. įrengtos pertvaros. Iš teismo sprendimo civilinėje byloje matyti, kad dėl palėpės ir kitų nekilnojamojo turto objektų pasidalinimo tarp bendrasavininkių I. Š. ir S. J. iki šiol vyksta teisminis procesas, apylinkės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes nagrinėjamas apeliacine tvarka. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad I. Š. dėl objektyvių priežasčių negalėjo techniškai sutvarkyti viso dūmtraukio, todėl nėra jos kaltės dėl 2018 m. kovo 16 d. pareigūnų surašyto nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo neįvykdymo.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmens kaltė yra vienas pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl nesant kaltės asmuo negali būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla I. Š. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį I. Š. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.