Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, Vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą, informaciją apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: mokėjimo nurodymą patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, sąskaitos išrašą, PVM sąskaitą – faktūrą patvirtinančius išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškovė ir atsakovas 2019 m. sausio 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 9 984,89 EUR dydžio kreditą 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 228,11 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.), 593,30 EUR tarpininkavimo mokesčio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2, 5.1 punktus atsakovas įsipareigojo kredito sumą, bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) grąžinti bei sumokėti palūkanas laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko.

Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2019 m. liepos 31 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Sutartį nutraukia. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Ieškovė savo prievolę pagal vartojimo kredito sutartį įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas nevykdė jam pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 9 759,16 EUR negrąžinto vartojimo kredito (CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 560,92 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų priskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 18 proc. pelno palūkanų už negrąžintą 9 759,16 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal Sutartį. Šalių sudarytoje Sutartyje – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 560,92 EUR pelno palūkanų, priskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., 18 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 9 759,16 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal Sutartį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 307,87 EUR tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (kredito davėjui), kuris skirtas padengti bendrovės patirtas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, tiekiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat šis mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Atsakovas neginčijo Sutarties sudarymo, Sutarties sąlygų ar, kad ieškovė reikalaujama priteisti kredito suma yra nepagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 2 307,87 EUR tarpininkavimo mokestis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 284,00 EUR ir 246,01 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai: 9 759,16 EUR (devynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 16 ct) negrąžintos kredito dalies, 560,92 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 92 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 18 proc. metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą 9 759,16 EUR (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 16 ct) vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki visiško kredito grąžinimo, 2 307,87 EUR (du tūkstančius tris šimtus septynis eurus ir 87 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 627,95 EUR (dvylikos tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 95 ct) sumą nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 284,00 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 246,01 EUR (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 01 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.