Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. eAS-1152-556/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
eAS-1152-556/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03757-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Psyops Constructions“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-1152-556/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03757-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. liepos 20 d. gautas pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-22259 dėl einamųjų įmokų mokėjimo ir priverstinio išieškojimo; 2) tenkinti Bendrovės prašymą ir sustabdyti einamųjų įmokų mokėjimą iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą pažymėta, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.). Teismui pateikti įrodymai liudija, kad Bendrovė 2015 m. birželio 4 d. kreipėsi į VMI prie FM su pranešimu, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog pareiškėjas turi finansinių sunkumų, todėl, kol neišsispręs klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei ginčai su UAB „Mintija“ ir UAB „Statybų techniniai sprendimai“ dėl skolų atgavimo, einamųjų mokestinių įmokų negalės mokėti. VMI prie FM, reaguodama į Bendrovės 2015 m. birželio 4 d. pranešimą, 2015 m. birželio 16 d. raštu pareiškėjui išaiškino, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais einamosios įmokos turi būti mokamos. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad nesumokėjus mokestinių nepriemokų, jų išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Vertindamas aptartus įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad Bendrovės 2015 m. birželio 4 d. pranešimas nelaikytinas mokesčių administratoriui pateikiamu prašymu priimti pareiškėjo teisėms ar pareigoms darantį įtaką sprendimą, o yra informacinio pobūdžio, nes juo siekiama informuoti mokesčių administratorių apie pareiškėjo finansinę padėtį. VMI prie FM 2015 m. birželio 16 d. raštu pareiškėjui išaiškinta, kokia teisinė situacija kiltų, jeigu mokestinės įmokos nebūtų mokamos. Taigi ginčijamame rašte yra išreiškiama mokesčių administratoriaus nuomonė, tačiau Bendrovei jokių įpareigojimų nenustatyta. Teismas pripažino, kad VMI prie FM 2015 m. birželio 16 d. raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu. Teismas nagrinėdamas asmenų skundus vertina ginčijamo akto pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau neatlieka funkcijų, priskirtinų viešojo administravimo subjektams. Atsižvelgęs į tai, jog Bendrovė mokesčių administratoriui prašymo dėl einamųjų įmokų mokėjimo sustabdymo mokesčių administratoriui neteikė ir šiuo klausimu nebuvo priimtas joks sprendimas, teisme ginčas dėl šių įmokų mokėjimo sustabdymo negali būti keliamas. Teismas konstatavo, kad Bendrovės keliamas ginčas administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, todėl skundą priimti atsisakė (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl VMI prie FM sprendimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

2. Teismo gali būti atsisakoma priimti skundą tik tokiu atveju, jeigu nustatoma bent viena iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje pateikto sąrašo aplinkybė. Konkrečiu atveju teismas nenustatė nei vienos aplinkybės dėl ko skundą atsisakyta priimti. Todėl nenustačius nei vienos aplinkybės, teismas privalėjo pareiškėjo skundą priimti ir išnagrinėti, o tik tada spręsti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir ar pareikštas skundas pagrįstas. Tačiau teismas iš esmės iš karto neteisėtai nustatė, kad neva tai pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo ir atsisakė priimti skundą. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 37 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnio nuostatas.

3. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad priimtu skundžiamu sprendimu buvo pažeistos MAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatos – reglamentuojama administravimo procedūra, nes tokiu būdu pareiškėjui buvo sukuriamos nepagrįstai prastesnės sąlygos kitų įmonių atžvilgiu, jis tapo diskriminacijos objektu. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo sudarytos prastesnės sąlygos ir nepagrįstai nesuteikiama galimybė pasinaudoti įstatymuose numatytomis lengvatomis įmonę ištikus laikiniems finansiniams sunkumams. Pareiškėjui skundžiamu sprendimu buvo sukurta pareiga bei jis tapo įpareigotas vykdyti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4. Pareiškėjas dar 2015 m. kovo 25 d. raštu Nr. S-63 buvo pasikreipęs į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, o gavęs neigiamą sprendimą prašė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, tarp jų ir einamąsias įmokas, tačiau VMI prie FM 2015 m. birželio 1 d. raštu tik iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą, todėl jis 2015 m. birželio 4 d. raštu Nr. S-91 dar kartą teikė paaiškinimus bei prašė sustabdyti ir einamųjų įmokų išieškojimą. Todėl teismo nurodyti atsisakymo motyvai priimti pareiškėjo skundą, kad jis neva tai nebuvo teikęs prašymo dėl einamųjų įmokų išieškojimo sustabdymo, yra visiškai nepagrįsti, kaip ir padaryta išvada, jog dėl to VMI prie FM nebuvo priėmusi jokio sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

MAĮ 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su teise kreiptis į teismą, negali būti aiškinama nesuderinamai su teisminio proceso paskirtimi ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Tikrinamu atveju pareiškėjas administraciniam teismui siekia apskųsti VMI prie FM 2015 m. birželio 16 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-22259 dėl einamųjų įmokų mokėjimo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. birželio 4 d. pranešimą dėl einamųjų įmokų mokėjimo. VMI prie FM skundžiamame rašte Nr. (23.1-08)-RNA-22259 pakartotinai informavo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais restruktūrizavimo proceso metu įmonė privalo mokėti visas einamąsias įmokas. Minėtame rašte taip pat pabrėžta, kad, Bendrovei nesumokėjus mokestinės nepriemokos, išieškojimas bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Šiame mokesčių administratoriaus surašytame dokumente nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, skirtų pareiškėjui. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. birželio 4 d. pranešimo dėl einamųjų įmokų mokėjimo ir VMI prie FM rašto Nr. (23.1-08)-RNA-22259, kuriuo atsakyta į šį pranešimą, turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo ginčijamas aktas laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris, atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasDainius RaižysArūnas Sutkevičius