- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-353-1174/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03877-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., N. P., T. P.
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. P., N. P., T. P., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės L. P. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad su L. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjas A. P. ir L. P. susilaukė dukrų: E. P., N. P., sūnaus T. P., vaikai pilnamečiai šiuo metu. L. P. mirė (duomenys neskelbtini)., po jos mirties liko žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į notarų biurą, kad priimti mirusios sutuoktinės L. P. palikimą, tačiau paaiškėjo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos po sutuoktinės L. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė jį pradėdamas faktiškai valdyti. Po sutuoktinės L. P. mirties pareiškėjas ir toliau gyvena name, jį prižiūri, gerina, remontuoja, moka visus bendro turto išlaikymo mokesčius. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl mano, jog pareiškėjo pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Suinteresuoti asmenys E. P., N. P., T. P. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja jog tėtis A. P. priimtų mirusios mamos L. P. palikimą bei pažymėjo, kad pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. P., kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėju A. P.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. vardu, santuokos su palikėja L. P. metu, nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – pareiškėjo A. P. ir mirusiosios L. P., nuosavybė. Pateiktos vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, elektros tiekimo, atliekų tvarkymo sutartys bei mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėjas A. P. po palikėjos L. P. mirties, toliau prižiūrėjo registruotiną nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos L. P. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.