Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniauskio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu.

Nuosprendžiu L. V. įpareigotą paskirtą baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie jį policijai ir su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pasišalino iš įvykio vietos, o apie 20.37 val. surasta (duomenys neskelbtini), kur alkoholio matuokliu jai nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad L. V. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Skirdamas L. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji teista, bausmę atlikusi, bausta administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė kuomet jai buvo atimta teisė vairuoti, psichikos centre nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruota, taip pat į tai, kad nenustatyta L. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir sprendė, kad baudos bausmė yra tinkama bausmė sulaikyti L. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, apylinkės teismas pažymėjo, jog L. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jos veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Šių duomenų kontekste teismas sprendė, kad mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas dviejų metų laikui atitiks proporcingumo reikalavimus. Be to, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, yra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilį Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) nusprendė konfiskuoti.

3. Nuteistoji L. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistoji nurodo, kad dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta ji neprisipažino ir nurodo, jog 2020 m. kovo 20 d. nuteistoji lankėsi parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į parduotuvę atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau anot apeliantės, tai buvo gerokai anksčiau nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, t. y. parduotuvėje ji buvo apie 17 val., ką neva patvirtino ir liudytoju apklaustas jos sutuoktinis A. V.. Teigia, jog prie parduotuvės į jokį įvykį nebuvo patekusi, todėl negalėjo iš jo ir pasišalinti. Neneigia, jog grįžusi iš parduotuvės su sutuoktiniu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau neva tai nebuvo susiję su jokiu autoįvykiu ar autoįvykio aplinkybių nustatymu. Be to, mano, kad alkoholio vartojimas namuose su sutuoktiniu nekėlė jokio pavojaus nei eismo saugumo, nei kitų eismo dalyvių, nei jos pačios sveikatai ar gyvybei.

3.2. Anot nuteistosios, visiškai neaiškus ir autoįvykio laikas. Nurodo, kad liudytojas S. R. teigė, jog įvykis įvyko apie 18 ar 19 val., apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad 19 val., o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos vyr. patrulės tarnybiniame pranešime nurodo, kad pranešimas buvo gautas 20.10 val. teigiant, jog prieš 5 minutes vairuotoja su automobiliu ‚(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nors apeliantės teigimu, parduotuvėje ji buvo 17 val.

3.3. Nuteistajai abejonių kelia ir alkoholio matuoklio parodymų tikslumas. Kaip nurodo apeliantė, jos girtumas buvo nustatinėjamas tris kartus. Pirmasis tikrinimas buvo 20.22 val., kurio metu nustatytas 2,21 promilės neblaivumo laipsnis, antras – 20 val., o jo metu nustatytas 2,02 promilės neblaivumo laipsnis, tuo tarpu trečiasis tikrinimas buvo atliktas 21.22 val. ir jo metu nuteistajai buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumo laipsnis. Tačiau trečiojo tikrinimo kvito baudžiamojoje byloje nėra. Todėl negalima teigti, jog patrulio ranka užrašyti duomenys dėl jos neblaivumo trečiojo tikrinimo metu iš tiesų toks ir buvo nustatytas. Anot nuteistosios, šios abejonės turėtų būti vertinamos jos naudai.

3.4. Apeliaciniame skunde nuteistoji dėsto abejones ir dėl eismo įvykio mechanizmo. Byloje nurodyta, kad nuteistosios vairuojama transporto priemonė į kitą automobilį atsitrenkė nuteistajai važiuojant atbuline eiga. Tuo tarpu liudytojai S. R. ir R. K. teigė, jog po tokio autoįvykio nuteistoji negalėjo išlipti iš vairuojamo automobilio. Anot nuteistosios, kyla klausimas kaip galima atsitrenkti važiuojant atbuline eiga į kito automobilio šoną taip, kad net neatsidarytų durelės. Be to, nuteistosios manymu, iš baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų apskritai nenustatyta jokių atitikimų, kad autoįvykis būtų padarytas jos vairuojama transporto priemone. Nurodo, kad L. V. eksploatuojamas automobilis iš anksčiau turėjo įvairių kėbulo apibraižymų, o kurie yra nauji ir kurie yra seni, anot nuteistosios, nėra duomenų.

3.5. Apibendrindama skundo argumentus nuteistojo teigia, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie neginčijamai įrodytų, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteista, todėl prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė tenkinti jį nurodytais motyvais ir nuteistosios L. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė nuteistosios apeliacinį skundą prašė atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant žemesnės instancijos teismo išvadą dėl L. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodant, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl L. V. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo abejones dėl paties eismo įvykio, jo laiko, jos girtumo, o taip pat ir dėl alkoholio kiekio matavimo rodmenų ir jų fiksavimo, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas pagrindo sutikti neturi.

8. L. V., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad ji, 2020 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių eismo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, ties (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie jį policijai ir su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pasišalino iš įvykio vietos, o apie 20.37 val. surasta (duomenys neskelbtini), kur alkoholio matuokliu jai nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

9. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenys, esantys baudžiamojoje byloje esantys duomenys, pagrindžia jos kaltę ir ji pagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio vyriausios patrulės B. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2020 m. kovo 20 d. apie 20 val. 10 min. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. vairuotoja atsitrenkė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir pasišalino, manoma, kad neblaivi (t. 1, b. l. 46). Nors apeliantė kelia abejones dėl šiame tarnybine pranešime užfiksuoto eismo įvykio padarymo laiko, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog tarnybiniame pranešime, be kita ko, yra nurodyta, jog atvykus į nurodytą vietą, įvykio vietoje buvo rastas apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas S. R., kuris nurodė, jog įvykis įvyko apie 19.00 val., be to, nurodė, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į jo automobilio bamperį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Be to, nurodė ir tai, kad vairuotoja galimai neblaivi. Šias aplinkybes, liudytoja apklausta policijos pareigūnė patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 183-187). Tai, kad sukėlusi eismo įvykį nuteistojo pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtino ir tiesiogiai įvykį matęs kartu su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininku S. R. buvęs liudytojas R. K.. Apklausiant liudytoją teisiamojo posėdžio metu šis patvirtino, jog nuteistosios nepažįsta, matė ją tik įvykio metu. Patvirtino ir eismo įvykio sukėlimo aplinkybes nurodydamas, jog L. V. atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ šoną, iš savo vairuojamos transporto priemonės išlipti negalėjo, nes negalėjo atsidaryti durų, parodė, jog matėsi, kad nuteistoji yra neblaivi. Be to, iš eismo įvykio vietos ji pasišalino. Kadangi užsirašė L. V. vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius, iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 167-169). Ta pačias aplinkybes apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas S. R., kuris parodė, jog į jo automobilį atsitrenkė moters vairuojamas automobilis, moteris iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau jis užsirašė automobilio valstybinius numerius ir iškvietė policijos pareigūnus. Be to, liudytojas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog moteris jam pasirodė esanti neblaivi (t. 1, b. l. 157-158). Pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. Liudytojai S. R. ir R. K. betarpiškai matė įvykį, jų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, tarpusavyje neprieštarauja, duomenų, kad jie siektų apkalbėti nuteistąją, byloje nėra. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pati nuteistoji. Be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu liudytojais apklaustų A. V. ir V. S. parodymai prieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenimis, kitų liudytojų parodymams. Iš šių liudytojų parodymų matyti, jog A. V. ir V. S., nurodė skirtingą nuteistosios apsilankymo parduotuvėje laiką, t. y. A. V. teigė, jog nuteistoji į parduotuvę vyko jam grįžus iš darbo apie 17 val., tuo tarpu liudytoja V. S. nurodė, kad parduotuvėje nuteistoji buvo apie 15 val. (t. 1, b. l. 176-178). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. yra nuteistosios sutuoktinis, todėl neabejotina, jog savo parodymais liudytojas siekia padėti sutuoktinei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistoji iš esmės neigia paties eismo įvykio sukėlimo aplinkybes, tačiau aptartų liudytojų parodymai, kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, patvirtina, jog būtent L. V. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Tai, kad jos transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolai (t. 1, b. l. 22-27; 33-39) bei kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 28-32; 40-45). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolai buvo surašyti tą pačią dieną, kai buvo sukeltas eismo įvykis, t. y. 2020 m. kovo 20 d. 21:36 val. Šių protokolų surašymo metu buvo apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Tiek ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuoti išoriniai apgadinimai, kurie patvirtina liudytojų S. R. ir R. K. nurodytas įvykio sukėlimo aplinkybes. Iš prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolų esančių nuotraukų matyti, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryti išoriniai apgadinimai ant priekinio dešinio kampo (t. 1, b. l. 22-27), tuo tarpu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ išoriniai apgadinimai buvo padaryti ties kairės pusės priekinėmis durelėmis ir kairiu priekiniu sparnu. Taigi priešingai nei teigia nuteistoji, eismo įvykio mechanizmas yra visiškai aiškus. Tai yra, važiuodama atbuline eiga, nuteistoji kliudė „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio dešinę pusę savo vairuojamos transporto priemonės kairiuoju sparnu ir durelėmis. Ką patvirtina ir liudytojų parodymai, t. y. jog L. V. po susidūrimo negalėjo išlipti iš savo transporto priemonės, kadangi S. R. priklausančią transporto priemonę kliudė būtent vairuotojo pusės durimis ir sparnu, dėl ko buvo apsunkintas ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių atidarymas, nes kaip žinia, vairuotojo vieta yra kairėje transporto priemonės pusėje. Aukštesnysis teismas akcentuoja, jog abu liudytojai, t. y. S. R. ir R. K. nurodė, kad nuteistosios nepažįsta, eismo įvykio metu ją matė pirmą kartą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo jokiame eismo įvykyje nedalyvavo laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, kuria ji siekia išteisinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanomas toks atsitiktinumas, jog niekada nematęs žmogaus, kitas asmuo galėtų pasakyti kokios markės, spalvos ir juo labiau kokiais valstybiniais numeriais transporto priemonę šis vairuoja, atpažinti jį iš nuotraukos. Neįtikinėtas ir toks atsitiktinumas, kad esant minėtoms aplinkybėms visiškai nepažįstamo asmens kito asmens apibūdinimą atitinkanti transporto priemonė būtent taip, kaip nurodė liudytojai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent L. V. vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadino, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie jį policijai ir su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pasišalino iš įvykio vietos.

11. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajai nustatyto neblaivumo laipsniu ir alkoholio matuoklio parodymų tikslumo, teisėjų kolegija pažymi, jog abejoti jai nustatytu neblaivumo laipsniu, o tuo pačiu ir alkotesterio patikimumu, nėra jokio pagrindo. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo nustatytas automobilio „Audi A6“ savininkas, buvo nuvykta į nuteistosios L. V. namus. Policijos pareigūnė apklausiama teisme parodė, jog nuvykus pas nuteistąją į namus, ji buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nuteistoji kalbėjo nerišliai (t. 1, b. l. 183‑187). Be to, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio vyriausios patrulės B. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog nuteistosios L. V. neblaivumas buvo nustatinėjamas tris kartus. Pirmojo patikrinimo metu, 20 val. 22 min. buvo nustatytas 2.21 promilės neblaivumas, antruoju patikrinimu, atliktu, 20 val. 30 min. buvo nustatytas 2.02 promilės neblaivumas, o trečiuoju tikrinimu, atliktu 21 val. 22 min., buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 46). Iš liudytoja apklaustos policijos pareigūnės paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog trečiasis L. V. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas dėl to, jog antrojo neblaivumo tikrinimo metu pareigūnai netinkamai įvertino nuo pirmojo patikrinimo praėjusį laiką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.5 punktu, policijos pareigūnas, per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kaip matyti iš jau aptarto tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų bei baudžiamojoje byloje esančio žurnalo (t. 1, b. l. 55-56), antrasis neblaivumo patikrinimas buvo atliktas praėjus vos 8 minutėms po pirmojo tikrinimo. Todėl policijos pareigūnai pagrįstai nuteistosios neblaivumą tikrino trečiąjį kartą. Be to, kaip matyti iš visais patikrinimais nustatyto neblaivumo laipsnio, nuteistajai nustatytų promilių skaičius vis mažėjo, kas rodo, jog alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį, kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas. Taigi, tuo metu, kai nuteistoji sukėlė eismo įvykį, jos neblaivumo laipsnis galėjo būti dar didesnis. Toks nuteistajai nustatytas neblaivumas tik patvirtina, jog liudytojams S. R. ir R. K. eismo įvykio sukėlimo metu nuteistosios elgsena ir būsena pagrįstai sukėlė abejonių dėl jos blaivumo, ką S. R. nurodė ir kviesdamas policijos pareigūnus.

12. Apeliaciniame skunde nuteistoji kelia abejones ir dėl trečiojo neblaivumo tikrinimo metu nustatyto neblaivumo laipsnio, teigia, jog jai nustatyto neblaivumo niekas nepatvirtina, kadangi į baudžiamąją bylą nebuvo pateiktas trečiojo tikrinimo kvitas ir negalima teigti, jog patrulio ranka užrašyti duomenys dėl jos neblaivumo trečiojo tikrinimo metu iš tiesų toks ir buvo nustatytas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje nėra atspausdinto trečiojo tikrinimo metu atspausdinto alkotesterio rodmenų, tačiau yra pateiktas išrašas ir Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jame pateiktų duomenų teisingumu. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio vyriausios patrulės B. P. tarnybiniame pranešime, be kita ko, yra nurodyta, jog trečiojo tikrinimo šaknelė (kvitas) nepridedamas dėl techninių kliūčių, o būtent dėl to, kad pasibaigė popierius (t. 1, b. l. 46). Dėl šių aplinkybių liudytoja apklausta B. P. nurodė, jog alkoholio kiekio matavimo prietaisas ne visada atspausdina kvitus, todėl tam yra alkotesterių knyga (t. 1, b. l. 183-187). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktu kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose, kas ir buvo padaryta. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog yra privalomas neblaivumo (girtumo) tikrinimo kvitas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog policijos pareigūnai tinkamai įvykdė savo pareigas, alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas neblaivumas buvo užfiksuotas tam skirtame žurnale, be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių, jog policijos pareigūnai galėtų sąmoningai apkalbėti nuteistąją L. V., siekti jai pakenkti nurodydami neteisingus duomenis apie naudotą alkoholio kiekio matuoklį.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistosios L. V. kaltės jai atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistosios kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas L. V. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.