- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- TA-403-1-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- H. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. J. prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento priimamojo rašto ir įpareigojimo Lietuvos Respublikos Prezidentą vykdyti jam pavestas pareigas padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento priimamojo vyr. specialistės G. L. 2006 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (1D-2329)-2D-3745, kaip individualų teisės aktą, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų vykdyti jam Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, sprendžiant 2006 m. liepos 24 d. prašyme iškeltą klausimą. 2006 m. liepos 24 d. prašyme pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo K. Betingio, Vilniaus apygardos, Lietuvos apeliacinio ir Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų teisinį imunitetą ir leisti patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti H. J. skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas ta pačia nutartimi priėmė skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento priimamojo 2006 m. rugpjūčio 16 d. rašto panaikinimo, nutarė atsakovu įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėjimui jo 2006 m. rugpjūčio 22 d. skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria teisėjas pakeitė bylos atsakovą. Pareiškėjas mano, kad toks atsakovo pakeitimas yra neteisėtas. Teigia, kad naujai nurodytas atsakovas nėra savarankiškas juridinis asmuo, turintis visus juridiniam asmeniui būtinus atributus. Skundžiamo dokumento rekvizituose nurodomas visai kitas juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, todėl teismo nurodytas atsakovas neturi jokios juridinės galios sprendžiant iškeltą klausimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamas raštas yra atsakymas į jo kreipimąsi asmeniškai į Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, o ne į jo vadovaujamos įstaigos – Lietuvos Respublikos Prezidentūros padalinio (kanceliarijos) – darbuotojus. Pažymi, kad jo klausimo sprendimas tarp Seimo sesijų priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Prezidento kompetencijai. Joks kitas asmuo, Prezidentūros ar juo labiau kanceliarijos darbuotojas, neturi įgaliojimų šio klausimo sprendimui. Argumentai, kuriais vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip Prezidentūros vadovas, privalo būti pripažintas atsakovu teisme yra išdėstyti 2006 m. rugpjūčio 22 d. skunde.
Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pratęsti terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarčiai apskųsti. Nurodo, kad su šia nutartimi susipažino 2006 m. rugsėjo 27 d., o nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2006 m. spalio 2 d. buvo uždarytas į baudos izoliatorių, būdamas kuriame neturėjo galimybės gauti teisinės informacijos, paruošti skundą ir kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos”.
Nagrinėjamu atveju, kaip paaiškina pareiškėjas ir patvirtina prie pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti pridėti dokumentai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2006 m. rugsėjo 27 d. Ši nutartis buvo priimta šalims nedalyvaujant, todėl taikytina ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis. Taigi 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2006 m. rugsėjo 28 d. (ABTĮ 66 straipsnio 2 dalis) ir baigėsi 2006 m. spalio 4 d. Kaip matyti iš voko, kuriuo buvo siunčiami atskirasis skundas ir prašymas dėl termino atnaujinimo, bei ant jo esančio Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų spaudo, atskirasis skundas su prašymu dėl termino atnaujinimo pataisos namų administracijai buvo įteiktas ir iš pataisos namų laikytinas išsiųstu 2006 m. spalio 4 d., t. y. paskutinę termino dieną. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, pareiškėjas nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, todėl nagrinėti prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nėra pagrindo. Šiuo atveju iš esmės svarstytinas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas.
ABTĮ 148 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ dvidešimt antrasis skirsnis nenustato reikalavimų atskirojo skundo turiniui, todėl vadovaujantis ABTĮ 148 straipsniu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančiomis teisės normomis.
ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas; ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas; ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tokie pat reikalavimai, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, keliami ir atskirojo skundo turiniui. Atskirojo skundo pagrindo ir dalyko tikslus nurodymas yra itin reikšmingas, nes būtent šie skundo elementai turi esminę reikšmę apibrėžiant bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
Pagrįsdamas savo reikalavimą apeliacinės instancijos teismui, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė atsakovu Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją ir taip, jo nuomone, pakeitė atsakovą. Pareiškėjas pateikia savo argumentus dėl to. Taigi kyla įspūdis, kad pareiškėjas galimai ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos įtraukimo atsakovu. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos įtraukimo atsakovu apeliacinės instancijos teismui neskundžiama, nes, pirma, ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jos apskundimo galimybė nenumatyta įstatyme (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai); antra, pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį “galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje”; trečia, teismas pareiškėjui siųstame lydraštyje klausė jo nuomonės dėl atsakovo pakeitimo bei paaiškino, kad jam nesutikus, bylą nagrinės iš esmės, t. y. nagrinės bylą prieš atsakovą, kurį nurodė pareiškėjas. Teisėjų kolegija pareiškėjui taip pat paaiškina, kad skundo pareiškimas netinkamam atsakovui paprastai yra pagrindas atmesti skundą.
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, reikalavimą apeliaciniam teismui jis formuluoja taip: “panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėjimui mano 2006 m. rugpjūčio 22 d. skundą”. Taigi kyla įspūdis, kad pareiškėjas vis dėlto galimai skundžia ne pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos įtraukimo atsakovu, bet nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pastaroji nutarties dalis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuri gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, t. y. su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsisakydamas priimti skundą paminėtoje dalyje teismas rėmėsi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad “Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <…> veiklos” ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Tačiau jokių teisinių ar kitų argumentų, kodėl, pareiškėjo nuomone, teismas šiuo atveju netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjas iš esmės nepateikia.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nes iš atskirojo skundo nėra aišku, ar jis skundžia visą pirmosios instancijos teismo nutartį, ar tik kokią nors jos dalį (dėl atsisakymo priimti dalį jo skundo reikalavimų, dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos įtraukimo atsakovu ar kt.). Dėl paminėtos priežasties (skundo dalyko neaiškumo) taip pat nėra aišku, ar pareiškėjo pareikštas reikalavimas (skundo dalykas) yra grindžiamas su pareikštu reikalavimu susijusiomis ir jį atitinkančiomis bylos aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Taigi nėra pakankamai aiškus ir pareikšto skundo pagrindas (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų neatitikimas). Todėl vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui nustatytinas terminas aukščiau paminėtiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, turėtų tiksliai apibrėžti, kokią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį (o galbūt visą nutartį) jis skundžia, bei nurodyti teismui su skundžiama nutarties dalimi susijusias aplinkybes bei teisinius argumentus, kurių pagrindu jis mano, kad skundžiama nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsniu, 149 straipsnio 3 dalimi punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Įpareigoti pareiškėją H. J. iki 2006 m. lapkričio 30 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus pareiškėjo 2006 m. spalio 3 d. atskirojo skundo trūkumus.
Nutartis neskundžiama.