Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-402-824/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
A2.6.-402-824/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Navickienė
Nr. A2.6.-402-824/2014
Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00302-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 39.1.; 39.2.; (S) 45.; 45.4.; 45.4.3.; 52.; 52.1.; 52.2.; 52.3.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant D. V., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingos raj., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, neteistam, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

D. V., 2014-07-06, 18:50 val., Kretingos raj. Jokūbavo k. Žalioji g. 18, vairavo transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,38 prom.), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. prisipažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir paaiškino, kad buvo gėręs vakar alaus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vakaro gimtadienyje buvo gėręs alkoholinių gėrimų, o pažeidimo padarymo dieną gėrė alų. Teismo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes, teigė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonė tinkamam darbo funkcijų atlikimui ir nuvykimui į darbą. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2014-07-06 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų M. G., M. M. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais – nustatytos 2,38 prom., pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir kitais bylos dokumentais. D. V. veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai.Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. D. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 4 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti pažeidėjas, 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. D. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilių vidutinio neblaivumo laipsnis), tokiu elgesiu keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors pažeidėjas nurodo, kad automobilį jis vairavo paprašytas nuvykti į darbą, teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo priešingai išvadai, t.y., kad tokie jo veiksmai nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Nors pažeidėjas nurodo, jog neturint teisės vairuoti, bus sunku tinkamai atlikti darbines funkcijas, o galimai jis neteks darbo, teismas pažymi, jog asmuo, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas jam kilsiančias pasekmes, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taip pogi teismas pažymi, jog D. V. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, jis dirba įmonės padalinio vadovu, kuri randasi jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)), todėl savo darbines pareigas atlikti gali ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o siekdamas išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu siekia išvengti bei nepatirti nepatogumų ir diskomforto savo atžvilgiu. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. pateiktoje D. V. charakteristikoje, nurodoma, kad įmonėje veikia aštuonios džiovinimo kameros, kurias reikia stebėti naktimis ir nedarbo dienomis, todėl transporto priemonė yra būtina D. V. pareigoms atlikti. Darbovietėje D. V. charakterizuojamas teigiamai ir į tai atsižvelgiama parenkant nuobaudos dydį. Tačiau charakteristikoje nenurodoma, kad jis įmonėje negalės atlikti kitų darbų, eiti kitas pareigas. Teismas pažymi, kad D. V. šį grubų administracinį teisės pažeidimą padarė jau pirmiau būdamas baustas už analogišką pažeidimą vieną kartą (b. l. 11-13). Šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnio savo neteisėto ir priešingo teisei veikimo reikiamų išvadų nėra padaręs.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 4 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti D. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 2100 litų baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams.Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030 Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė