Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2017 m. kovo 21 d. teismui pateikė (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) apeliacinį skundą dėl ŠAAT 2017 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo prašė jo skundą tenkinti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas siekia apeliacine tvarka apskųsti ŠAAT 2017 m. sausio 25 d. sprendimą. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. sausio 25 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2017 m. vasario 27 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2017 m. kovo 21 d., tai yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (lot. be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pagal bylos duomenis administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui. Pareiškėjas yra laikomas Marijampolės pataisos namuose, todėl jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimo nuorašą jis gavo pavėluotai, t. y. 2017 m. kovo 17 d. Šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog ŠAAT 2017 m. sausio 25 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. sausio 27 d. bei pakartotinai 2017 m. kovo 15 d. (b. l. 81, 82). Duomenų apie šio teismo sprendimo įteikimą pareiškėjui byloje nėra, tačiau, įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo nuorašą pareiškėjas tikėtinai gavo 2017 m. kovo 17 d. Susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliacinį skundą dėl jo pateikė per 4 dienas (2 iš jų buvo savaitgalis), t. y. per protingą terminą. Taigi duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nagrinėjamoje byloje nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Išsiųsti atsakovui apeliacinio skundo nuorašą, pasiūlant per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.