Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Z. atstovo advokato L. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos N. Z. skundas dėl notarės M. B. 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (suinteresuoti asmenys: V. A., V. A. ir A. M.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. A. pareiškėjos skundą palaikė ir su jo motyvais sutiko visiškai.

Notarė M. B. skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai ją kaltina, jog ji surašydama testamentą elgėsi neapdairiai ir nepatikrino J. A. nuosavybės teise priklausančio turto dokumentų, nesutikrino jų su valstybės registruose esančiais duomenimis, nenurodė jų unikalių kadastrinių numerių bei tokiu būdu testamente netiksliai įvardijo paliekamą turtą ir jo buvimo vietą. Joks įstatymas neįpareigojo notaro rašant testamentą privalomai reikalauti iš testatoriaus jo paliekamo turto dokumentų. J. A. testamentas rašytas 2002 m., kai notarai neturėjo tiesioginio ryšio su registrais, todėl nebuvo galima patikrinti, ar testamentą rašantis asmuo tiksliai įvardija paliekamą turtą. Testamentą ji rašė iš testatoriaus žodžių. Testatorius yra miręs, ir niekas tiksliai negali atsakyti, kokius ketinimus turėjo rašydamas testamentą. Galima daryti įvairias prielaidas, taip pat ir tokią, kad testatorius sąmoningai netiksliai įvardijo paliekamą turtą, norėdamas, kad jo palikimas būtų padalytas lygiomis dalimis tarp jo įpėdinių, neišskiriant nė vieno iš jų. Be to, neįmanoma nustatyti, kokius pastatus turėjo omenyje testatorius, rašydamas testamentą, nes J. A. 2003 m., po testamento surašymo, savo turimus žemės sklypus pertvarkė, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2003-06-09 įrašai. Naujai suformuotiems žemės sklypams, į kuriuos pareiškėja prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, buvo suteikti nauji unikalūs numeriai. Iš turimų testatoriui priklausančio turto dokumentų nei vienos turto rūšies negalima priskirti turtui, įvardintam testatoriaus testamente. Esant įpėdiniams pagal įstatymą, ji negalėjo testamentiniams įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimų į J. A. palikimą tol, kol teismas nenustatys, koks testatoriaus turtas turi būti paveldėtas pagal testamentą, o koks – pagal įstatymą.

Atskiruoju skundu pareiškėjos N. Z. atstovas nesutiko su teismo nutartimi, laikė ją neteisėta ir nepagrįsta, priimta visiškai neįsigilinus į bylos esmę, neįvertinus pateiktų įrodymų ir nepagrįsta byloje esančia medžiaga. Nesutikimą su skundžiama nutartimi grindė šiais motyvais:

1) teismas neįsigilino į bylos esmę, tinkamai neįvertino įrodymų ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tikrąją testatoriaus valią. J. A. testamentas turi būti aiškinamas sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji testatoriaus ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu testamento aiškinimu. Teismo išvada, kad testatorius galėjo susidaryti regimybę, jog jis yra jam nepriklausančio turto savininkas, nepagrįsta jokiais konkrečiais motyvais. Teismo nurodyta aplinkybė, jog Karliškių kaimas nuo Paliepių ir Kružiūno kaimų yra 25 km. atstumu ir ne Punios, o Daugų seniūnijoje, šiuo atveju visiškai neturi jokios teisinės reikšmės;

2) testamente aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kiti statiniai yra paliekami lygiomis dalimis Z. N. ir A. V.. Tai reiškia, kad kiti statiniai, t. y. statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, kurių buvimo vietos notarė M. B. testamente nenurodė, ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime (pagal nekilnojamojo turto registraciją – (duomenys neskelbtini) kaime), yra paliekami pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui V. A.. Kokie statiniai testatoriui priklausė Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Kružiūnų kaime, patvirtina 2008-04-01 Alytaus rajono savivaldybės administracijos Punios seniūnijos pažyma apie pastatus, pareiškėjos pateikta 2008-06-10 teismui, į kurią teismas visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių pastatų turėjo testatorius;

3) teismas nepasisakė dėl žemės sklypų įvardijimo testamente ir jų buvimo vietos, nors iš pareiškėjos papildomų paaiškinimų bei pateiktų įrodymų matyti, kad testatorius, nurodydamas žemės sklypo, t. y. tuo metu buvusių 5,6 ha ir 2,1 ha žemės sklypų, buvimo vietą (duomenys neskelbtini) kaime, iš tikrųjų turėjo omenyje žemės sklypus, kurie pagal nekilnojamojo turto registraciją yra (duomenys neskelbtini) ;

4) tikroji testatoriaus valia buvo palikti ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių prie jo, esančių Alytaus rajone, Daugų seniūnijoje, Karliškių kaime, testamentiniams įpėdiniams, tačiau notarė M. B. netiksliai surašė testamento tekstą ir testamente nenurodė jų buvimo vietos, neįvardijo, kad testatoriui nuosavybės teise priklausė ne visi, o tik ½ gyvenamojo namo ir kitų pastatų. Notarė M. B. netikrino testatoriaus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, kuriuos su savimi į notarės biurą sudaryti testamento buvo atsinešę pareiškėja ir V. A., neatsižvelgė į aplinkybę, kad testatoriaus buvo senyvo amžiaus žmogus;

5) teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia, kad testamente nurodyta kitų pastatų ir 7,70 žemės sklypo (tuo metu buvę 5,6 ha ir 2,1 ha žemės sklypų) buvimo vieta (duomenys neskelbtini) kaime, yra tas pats nekilnojamasis turtas, pagal nekilnojamojo turto registraciją esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Tokia klaida, testamente neteisingai nurodant dabartinę nekilnojamojo turto buvimo vietą, tikriausiai kilo dėl buvusio skirtingo teritorinio-administracinio suskirstymo. Pateikti į bylą įrodymai – 1954-02-06 Alytaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 56, 1954-05-25 LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl Lietuvos TSR“ apylinkių sustambinimo“, 1972 m. rugsėjo mėn. Lietuvos TSR Alytaus rajono Punios apylinkės Raižių tarybinio ūkio istorinė pažyma, 1963 m. J. A. asmeninė sąskaita iš Alytaus rajono, Raižių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Paliepių kaimo 1961-1963 ūkinės knygos – patvirtina, kad buvo atlikti kolūkių ir apylinkių sustambinimai, pagal kuriuos J. A. žemė ir pastatai buvo priskirti Alytaus rajonui, Raižių tarybiniam ūkiui, Paliepių kaimui. Tai patvirtinta ir byloje esanti 2008-04-15 Alytaus rajono savivaldybės administracijos Punios seniūnijos pažyma apie žemę ir pastatus Nr. R5-70(1.24);

6) byloje esanti 2008-04-15 Alytaus rajono savivaldybės administracijos Punios seniūnijos pažyma apie gyvenamąją vietą Nr. R5-71(1.24) patvirtina, kad J. A. nuo 2000-09-14 iki 2007-07-29 gyveno V. A. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime. Šis V. A. priklausantis gyvenamasis namas yra 0,1 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat yra šalia kitų žemės sklypų ir pastatų, į kuriuos prašoma išduoti pavedėjimo teisės liudijimą. To paties gyvenamojo namo buvimo vieta 1979-10-25 pirkimo-pardavimo sutartyje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-360-11/2003 1. 10), 1986-09-24 Alytaus rajono Punios apylinkės liaudies deputatų tarybos pažymėjime (prijungtos civilinės b. Nr. 2-360-11/2003 1. 17) yra nurodoma (duomenys neskelbtini) . Be to, 1989-12-11 pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-360-11/2003 1. 15) pastatų buvimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) k. 2000-09-14 J. A. deklaruota gyvenamoji vieta tame pačiame gyvenamajame name buvo (duomenys neskelbtini) , toks adresas nurodomas ir 1989-12-20 Alytaus raj. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 186 priedėlyje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-360-11/2003 1. 58). Tame pačiame (duomenys neskelbtini) , yra deklaruota ir V. A. gyvenamoji vieta, nors gyvenamojo namo adresas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra (duomenys neskelbtini) Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testamentu įvardindamas 7,70 ha žemės sklypą (tuo metu buvę 5,6 ha ir 2,1 ha žemės sklypai) ir kitus pastatus, esančius prie jo, (duomenys neskelbtini) , testatorius norėjo nurodyti tą patį nekilnojamąjį turtą, pagal nekilnojamojo turto registraciją esantį (duomenys neskelbtini) , Būtent šiam nekilnojamajam turtui ir prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą;

7) teismas netinkamai įvertino notarės M. B. veiksmus. Notarė pasielgė neteisingai. Vertindamas notarės veiksmus, teismas neatsižvelgė į visas testamento sudarymo aplinkybes. Pas notarę sudaryti testamento buvo atvykęs ne tik pats testatorius, tačiau ir testamentiniai įpėdiniai N. Z. ir V. A., kurie turėjo visus dokumentus, patvirtinančius J. A. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau jų notarė netikrino. Notarui, kaip vykdančiam specifinę profesinę veiklą, keliami didesni bei griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Notaras turi ne tik formaliai patvirtinti sandorį, bet išnaudoti visas įstatymo jam suteiktas teises, kad tinkamai atliktų jam skirtas funkcijas (LAT 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2004). Notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, funkcija yra ne tik patvirtinti bei saugoti testamentus, tačiau imtis visų priemonių, kurios būtinos tinkamai testatoriaus valios išraiškai. Notarė M. B. nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamai testatoriaus valios išraiškai įforminti, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, surašydama ir tvirtindama J. A. testamentą, tinkamai neįsigilino į faktines aplinkybes, nepasiūlė tinkamiausio testamento turinio išdėstymo, kuris geriausiai atspindėtų testatoriaus valią, neatsižvelgė į aplinkybę, kad testatorius yra senyvo amžiaus žmogus, netikrino dokumentų, kurie patvirtino nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teismas ignoravo notarės profesinį nerūpestingumą ir netinkamą pareigų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Alytaus rajono 2-jo biuro notarės M. B. 2008 m. balandžio 4 d. priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinius veiksmus, ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į J. A. ½ palikimo dalį, kurią sudaro: ½ dalis gyvenamo namo su pastatais ir statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, 10 a žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) 5,28 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, 22 a žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) su pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) .

Vertinant notaro veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. A. 2002 m. liepos 12 d. testamentu paliko jam priklausantį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus ir 7,70 ha žemės sklypą prie jų, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, lygiomis dalimis pareiškėjai ir A. V., įpareigojo pareiškėją ir A. V. lygiomis dalimis 3 metų laikotarpyje nuo palikimo atsiradimo dienos A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ir ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , išmokėti po 1 500,00 Lt. (b. l. 11, 1 t.). Testatorius J. A. (duomenys neskelbtini) mirė, po testatoriaus mirties paaiškėjo, jog surašyto 2002 m. liepos 12 d. testamente turto testatorius neturi. Todėl notarė skundžiamame nutarime konstatavo, jog pareiškėjai testamentu paliktas turtas nepriklauso testatoriui, o turtas, į kurį pareiškėja prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, šiame 2002 m. liepos 12 d. testamente nenurodytas.

CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tokiu būdu tikrinant notarinių veiksmų teisėtumą, visu pirma būtina nustatyti, ar testamento surašymo momentu 2002 m. liepos 12 d. testatorius galėjo palikti nurodyta testamente turtą įpėdiniams, nes vienas iš notarės argumentų dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra tas, jog nurodyto testamente turto testatorius neturėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pastatus, tarp jų ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, 1986 m. rugsėjo 24 d. sutartimi V. A. padovanojo A. V. (V.), J. – testatoriaus – sūnui. Testatorius šioje namų valdoje gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 24, 25, 1 t.), tačiau nevaldė nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Pastatai (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise buvo registruoti testatoriaus sūnaus V. A. vardu (b. l. 145, 1 t.). 7,70 ha sklypo (duomenys neskelbtini) kaime testatorius taip pat neturėjo.

Bylos duomenimis, testatorius nuosavybės teise valdė ½ dalį pastatų (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuos įgijo 1998-09-09 paveldėjimo būdu (1 t., b. 13-17) ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l.18-20), kurios įgijo 2001-02-13 teismo sprendimu pagrindu (b. l. 148-153,1 t.). Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad testatorius buvo suklaidintas, nes dėl administracinės reformos keitėsi vietovių pavadinimai, todėl testatorius galėjo nežinoti tikslių vietovės pavadinimų (1 t., b. l. 134-143). Bylos medžiaga patvirtina, kad testatorius savo vardu nustatyta tvarka įformino dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Duomenys apie nekilnojamo turto buvimo vietą (žemės sklypų ir pastatų) nurodyti pažymėjimuose apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą turtą nuo 2001 m. kovo 29 d. (1 t., b. l. 148-154), o į ½ dalį pastatų (duomenys neskelbtini) kaime duomenys Registrų centre įregistruoti nuo 1998 m rugsėjo 22 d.(1 t., b. l. 155-156). Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad aiškinant tikrąją testatoriaus valią ir jo ketinimus, galima pakeisti visą testamento dalies dėl palikto testamentu įpėdiniams turto turinį, nes toks aiškinimas negali būti pripažintas teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 str.). Aiškinant testatoriaus valią nėra teisiškai reikšmingas tas faktas, kad nurodytas testamente turtas paliktas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui V. A., nes notarinius veiksmus atsisakyta atlikti ne dėl testamentinių įpėdinių tapatybės, o kitais motyvais. Tai, kad turtas paliktas būtent šiems asmenims (1 t., b. l. 11), nepaneigia to fakto, kad testatorius paliko testamentiniams įpėdiniams turtą, kuris jam nei testamento surašymo metu, nei mirties dieną nuosavybės teise nepriklausė, ir būtent dėl to atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

Kolegija sutinka su notarės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad joks įstatymas ar poįstatyminis aktas neįpareigoja testatoriaus privalomai pateikti notarui nuosavybės teises į paliekamą turtą įrodančių dokumentų, o notaro - privalomai tokių dokumentų reikalauti iš testatoriaus surašant testamentą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad notarė netinkamai įformino testatoriaus valią, nes testamentas buvo rašomas iš testatoriaus žodžių, o tai nėra draudžiama. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad notarė atliko savo pareigas teisiškai nekvalifikuotai ir nebuvo pakankamai kruopšti. Notarės veiksmai iš esmės neprieštaravo suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, taip pat ir išaiškinimui nutartyje Nr. 3k-3-426/2004. Testamento turinį apsprendė pats testatorius, kaip matyti po testamento surašymo, testatorius dar tvarkė įvairius klausimus, susijusius su nekilnojamu turtu, taip pat ir teikė registro įmonei dokumentus dėl teisių įregistravimo, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas apskrities viršininko 2003-04-29 įsakymas, nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistruotos 2003-06-06 (1 t., b. l. 18-23). Byloje nėra duomenų, kad testatorius neturėjo turto registracijos dokumentų. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad testatoriui buvo žinoma nekilnojamo turto registracijos ir buvimo vieta. Dėl notarės veiksmų testatorius nepareiškė jokių pretenzijų, todėl apeliantų motyvai, kad notarė nerūpestingai įformino senyvo amžiaus valią, yra tik prielaidos. Įvertinus visus surinktus įrodymus negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad testatoriaus valia testamente yra aiški, todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pasielgė neteisingai (CPK185 str.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šioje byloje CK 5.18 str. 2 d. nuostatų, nes tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartyje Nr. 3k-3-287/2007 nustatytos aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla, todėl aiškinant testatoriaus valią, kasacinės kolegijos išaiškinimas negali būti taikomas šioje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337str.1 d.1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties nekeisti.