- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 2YT-5373-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01197-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., valstybės įmonė Registrų centras, G. P. L.
- Kategorijos
- 3.1.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Registrų centras, L. K. ir G. P. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, pareikštu suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, L. K. ir G. P. L., kuriuo prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centre 1988 m. balandžio 15 d. tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. P. L. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš suinteresuoto asmens nupirko ½ dalį namo ir ½ dalį ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1988 m. balandžio 15 d. pareiškėjas su pardavėju G. P. L. sudarė ½ dalies plytinio gyvenamojo namo ir ½ dalies plytinio ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, tai buvo jo pirmas ir vienintelis nekilnojamojo turto įsigijimas. Sutarties pasirašymo metu pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad jis privalo per 3 mėnesius įregistruoti sutartį Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Visą laiką nuo sutarties pasirašymo pareiškėjas namą ir ūkinį pastatą valdė ir naudojo kartu su broliu (suinteresuotu asmeniu L. K.), mokėjo mokesčius. Kadangi prie namo nebuvo iki galo sutvarkyti žemės sklypo dokumentai, pareiškėjas su broliu L. K. sutarė, kad L. K. pradės tvarkyti žemės dokumentus. Suinteresuotam asmeniui L. K. užsakius išrašą iš VĮ Registrų centro, paaiškėjo, kad buvo užregistruota tik L. K. pirkimo pardavimo sutartis, o pareiškėjo prikimo pardavimo sutartis neįregistruota. Tokiu būdu paaiškėjo, kad pareiškėjas praleido tuo metu galiojusiame įstatymą nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes per šį laikotarpį, skaičiuojamą nuo sandorio sudarymo dienos, neįregistravo sutarties Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Paduotu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti nurodytą terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad 1988 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartimis pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. K. nusipirko po ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato tuo metu buvusio (duomenys neskelbtini). Visą laiką nuo sutarčių pasirašymo momento namą ir ūkinį pastatą pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo valdo ir naudoja, moka mokesčius.
4. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). sav. Šis pareiškėjo prašymas VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo atmestas, kadangi 1988 m. balandžio 15 d. sutartis yra pateikta praleidus sandorio metu galiojusį įstatymo nustatytą įregistravimo terminą. 1964 m. galiojusio CK 149 straipsnyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruotas, turo įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomo registravimo taisyklės negaliojimas darė sutartį negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas. Be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime pastebėjo, kad sutartyje ir pareiškime nurodyta skirtinga pareiškėjo gimimo data (sutartyje – (duomenys neskelbtini), o pareiškime – (duomenys neskelbtini)); skiriasi gyvenamojo namo naudingas plotas, nurodytas sutartyje, nuo to, kuris nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Be to, sutartyje nurodyta ūkinio pastato dalis yra neidentifikuojama, iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kuro iš minėtų trijų pagalbinės ūkinės paskirties pastatų ½ dalis parduota kartu su gyvenamuoju namu.
5. Suinteresuotam asmeniui G. P. L. procesiniai dokumentai įteikti paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Šioje byloje sprendžiamas praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo klausimas.
7. Byloje nustatyta, kad 1988 m. balandžio 15 d. tarp suinteresuoto asmens G. P. L. (pardavėjo) ir pareiškėjo K. K. (pirkėjo) buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigijo ½ dalį plytinio gyvenamojo namo, kurio bendras naudingasis plotas yra 108,84 kv.m, įskaitant 51,24 kv.m gyvenamąjį plotą pirmame aukšte, kartu su ½ dalimi plytinio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas).
8. Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – ir 1964 CK) 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Faktas, jog sutartį reikia įregistruoti buvo nurodyta ir pačioje 1988 m. balandžio 15 d. sutartyje, kurioje buvo įtvirtinta, kad šią sutartį privaloma įregistruoti per tris mėnesius Maišiagalos apylinkės taryboje. Byloje nėra ginčo, kad šios sutarties pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo.
9. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad kitą pusę nurodyto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato tos pačios dienos kita sutartimi įsigijo pareiškėjo brolis L. K. (šioje byloje dalyvaujantis suinteresuoto asmens statusu). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso suinteresuotam asmeniui L. K. pagal 1988 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį. Nuosavybės teisė į kitą šių pastatų dalį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Kaip minėta, kitą dalį šių nekilnojamojo turto objektų pagal 1988 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį įsigijo pareiškėjas. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo L. K. paaiškino, kad sutartimi įsigytas ūkinis pastatas yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, į kurį įeina lauko virtuvė, tvartas ir garažas.
10. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į kitą ½ dalį šios nutarties 9 punkte nurodytų objektų. Dėl šios priežasties paduotu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą minėtai sutarčiai įregistruoti.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo, ką šiuo atveju pareiškėjas ir padarė.
12. Įstatymo nustatytas terminas atnaujinimas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas, turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020 ir kt.).
13. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad sutarties sudarymo metu nežinojo apie tai, kad per tris mėnesius reikia įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį viešame registre, taip pat ilgą laiką nežinojo, kad jo nuosavybės teisė į įsigytą nekilnojamąjį turtą neregistruota. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. K. paaiškino, kad savo sutartį viešame registre įregistravo 2006 metais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie tai, kad pirkimo pardavimo sutartį reikia įregistruoti, brolis L. K. jam nepasakė. Šią aplinkybę L. K. patvirtino teismo posėdžio metu. Pareiškėjo teigimu, apie tai, kad jo nuosavybės teisė į įsigytus objektus nėra įregistruota, jis sužinojo apie 2018-2019 metus. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. K.) susitarimu, visą šį nekilnojamąjį turtą nuo jo įsigijimo valdo suinteresuotas asmuo L. K., o pareiškėjas gyvena Vilniuje. Kadangi pareiškėjas negyvena ir niekada negyveno įsigytame name, jam nebuvo suinteresuotumo rūpintis sutarties įregistravimu. Kreiptis dėl termino atnaujinimo sutarčiai įregistruoti pareiškėją paskatino brolis, kuris faktiškai gyvena nurodytame turte.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį, iš esmės yra susiję su paties pareiškėjo aplaidumu ir abejingumu. Visų pirma aplinkybė, kad sutartį reikia įregistruoti, buvo nurodyta pačioje sutartyje. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, apie tai, kad jo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto nėra įregistruota, jis sužinojo 2018-2019 metais, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2023 m. sausio mėn.
15. Kita vertus, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 1988 m. balandžio 15 d. sutartimi įsigijo pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą ir žodinio susitarimo pagrindo leido juo naudotis savo broliui – suinteresuotam asmeniui L. K.. Byloje nėra duomenų, kad atnaujinus praleistą terminą sutarčiai įregistruoti būtų pažeistos trečiųjų asmenė teisės ar teisėti interesai.
16. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti pareiškėjui K. K. praleistą terminą įregistruoti 1988 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį ir jos pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį lauko virtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
17. Terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems pareiškėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą įregistruoti 1988 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį ir jos pagrindu įregistruoti pareiškėjo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į šiuos objektus: ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį lauko virtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.